Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-12 · Civilinė byla Nr. e2-15948-534/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
e2-15948-534/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Atsakovas
O. S., J. S.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. S. ir J. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 483,35 Eur nuomos mokesčio, 61,94 Eur skolą už gyvenamosioms patalpoms tiekiamą šildymą, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovams adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos) yra patikėjimo teise perduotos naudoti ir valdyti ieškovei. 2012 m. rugsėjo 3 d. ieškovė ir R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarė patalpų nuomos sutartį nr. 1.40-BT12/0178 (toliau – sutartis). 2016 m. kovo 14 d. R. Č., nepaisydamas, kad sutarties 24 punkte yra numatytas draudimas subnuomoti nuomojamą turtą, apgyvendinti kitus gyventojus arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis, sudarė subnuomos sutartį su atsakovu J. S.. (duomenys neskelbtini) R. Č. mirė. 2016 m. balandžio 27 d. ieškovei patikrinus butą, nustatyta, kad bute gyvena atsakovė O. S., atsakovo J. S. motina. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje nr. e2-38404-960/2016 pagal ieškovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atsakovams O. S. ir J. S. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės reikalavimus patenkino visiškai – iškeldino atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. 2016 m. gruodžio 21 d. antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir surašė protokolą nr. 55/16/374, kuriame konstatuota, kad patalpos yra tuščios. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad patalpos 2016 m. gruodžio 21 d. yra grąžintos ieškovei.

2010 m. spalio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ (šilumos tiekėjas), Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šilumos tiekėjas įsipareigoja tiekti šilumos vartotojui energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį jei konkrečiam pastatui šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, o šilumos vartotojas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu nuo 2010 m. spalio 1 d. sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Atsakovai naudojosi patalpomis, jose gyveno, todėl privalėjo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, t. y. laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų. Net jei asmuo nėra teisėtais buto nuomininkas, tai neatleidžia jo nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jis faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004). Atsižvelgiant į tai, atsakovams kyla pareiga mokėti tiek nuomos mokestį, tiek kitus mokesčius. Atsakovai mokesčių už patalpų nuomą, taip pat už šilumos energiją ir karštą vandenį nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d susidarė 483,35 Eur įsiskolinimas už patalpų nuomą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. – 61,94 Eur skola už patalpų šildymą ir karštą vandenį.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad yra įvykdę prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 674,17 Eur skolą už patalpų nuomą, šildymą ir kaštą vandenį yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 674,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. kovo 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (iš kiekvieno atsakovo po 7,5 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,56 Eur) priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (iš kiekvieno atsakovo po 2,78 Eur) CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 483,35 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 35 ct) nuomos mokesčio, 61,94 Eur (šešiasdešimt vieno euro 94 ct) skolą už patalpų šildymą ir karštą vandenį bei 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (674,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 10,28 Eur (dešimt eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,28 (dešimt eurų 28 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovams, kad bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis