Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusio asmens K. T. atstovei advokatei D. V., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui A. E. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens K. T. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariatui dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariato 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 12d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26N-21538233-14 G. Ž. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. 100 Lt bauda už tai, kad 2014 m. spalio 24d. apie 14 val. Kauno m. Pramonės pr. ji, galimai būdama neblaivi, kelis kartus priėjusi prie K. T. darbo vietos, įžeidžiai kibo prie pastarosios, garsiai rėkdama bei vadindama K. T. įvairiais necenzūriniais žodžiais, t. y. elgėsi chuliganiškai, sukėlė aplinkinių žmonių pasipiktinimą, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Skundą padavęs asmuo K. T. skundu prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 12d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 26N-21538233-14 teiseną G. Ž. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174str. nutraukti ir bylos medžiagą perduoti Kauno apylinkės prokuratūrai atlikti ikiteisminiam tyrimui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. Savo skundą motyvavo tuo, kad G. Ž., būdama neblaivi, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, trukdė K. T. dirbti, ją, nėščią moterį, užgauliojo, tyčiojosi, vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidžiai kalbėjo apie jos nėštumą, tuo ne tik sukeldama jai išgąstį, šiurkščiai ją pažemindama, bet ir sutrikdydama normalią prekybos veiklą. Dėl neteisėtų G. Ž. veiksmų buvo sustojusi prekyba, kilo sumaištis. Tiek prekeiviai, tiek ir aplink buvę pirkėjai stebėjo konfliktą. Taigi G. Ž. elgėsi įžūliai, t.y. atliko agresyvius, moralės požiūriu nepriimtinus, aplinkinius šokiruojančius veiksmus, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Be to, G. Ž. demonstratyviai, įvairiais necenzūriniais žodžiais bei siūlymais, pavyzdžiui, kaip gultis ant šaldiklio ir gimdyti, pažemino ne tik K. T., bet ir apskritai visų ten buvusių moterų orumą ir garbę. G. Ž. buvo nusiteikusi agresyviai, stovėdama arti K. T. ir plūsdamasi necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis, tuo sukeldama jai baimę dėl būsimo kūdikio sveikatos. Visa tai gali būti vertinama kaip LR BK 284 str. 1 d. įtvirtintus padarinius sukėlęs akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis įžūlus elgesys, grasinimas. Dėl amoralaus G. Ž. elgesio K. T. šokiruota, išsigandusi bei susijaudinusi. G. Ž., niekindama elementariausias moralės ir elgesio normas, savo veiksmais sutrikdė K. T. sveikatą, dėl ko jai pradėjo skaudėti pilvo apačią, pykino, svaigo galva (tuo metu K. T. buvo nėščia 32 savaites). Dėl šios priežasties iš karto po įvykio K. T. buvo priversta kreiptis į medikus, kur jai buvo rekomenduotas nėštumą tausojantis režimas. Mano, kad dėl G. Ž. neteisėto elgesio patirti K. T. sveikatos negalavimai turi būti vertinami kaip jos susargdinimas. Į tai, tiriant įvykio aplinkybes atsižvelgta nebuvo. G. Ž. atliko neteisėtus veiksmus viešoje vietoje - prekybos miestelyje „Urmas", į kurį laisvai patenka pašaliniai asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Akivaizdu, kad G. Ž. veiksmais - iš chuliganiškų paskatų įžeidžiamas kibimas, tyčiojimasis iš K. T. -buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, tuo sutrikdant visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad G. Ž. elgesys buvo itin chuliganiškas ir amoralus, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamą socialinę grupę - nėščią moterį, į jos sveikatą, o G. Ž. atliko nevienkartinius, gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus, stebint pašaliniams asmenims ir dėl jos veiksmų sutriko ne tik K. T., bet ir kitų prekeivių prekybos veikla, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl mano, kad G. Ž. elgesys negali būti įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas, nes aiškiai pranoksta LR ATPK 174 str. dispozicijoje aprašytos veikos pobūdį.

Teismo posėdžio metu K. T. paaiškino tokias pačias aplinkybes, kokias buvo nurodžiusi savo skunde bei papildomai paaiškino, kad G. Ž., matant kitoms darbuotojoms ir pirkėjams, ją vadino „kurva, kale, grasino susidorojimu su jos vaiku, liepė gimdyti ant šaldiklio“. Išsigandusi ir pasimetusi, nežinodama ką daryti, paskambino savo draugui Ž. Ž., kuris iškvietė policiją bei po kurio pats atvažiavo į bazę. Po incidento K. T. nebegalėjo dirbti, nes jai drebėjo rankos ir kojos, skaudėjo pilvo apačią, labai blogai jautėsi. Iki kol atvažiavo policija, G. Ž. pabėgo. Po to įvykio atėjus K. T. į darbą, G. Ž. jos neatsiprašė, o dar šaipėsi.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad 2014 m. spalio 24d. K. T. ji nekoliojo, o tik paprašius apmokėti G. Ž. sąskaitas, pati K. T. pradėjo ant jos rėkti, priekaištauti, kad iš K. T. G. Ž. užsidirbo, už prekes imdama brangiau, išvadino „žiurke, aferiste“. G. Ž. K. T. pavadino tik „begėde“. G. Ž. buvo blaivi. Nutarimo neskundė, nes galvojo, kad tuo viskas ir pasibaigs, tačiau dabar gailisi, kad neskundė. Negirdėjo, kad K. T. tą dieną skųstųsi prasta sveikata. Dėl ko buvo iškviesta policija, nežino. Kadangi po konflikto jai dukra pasakė važiuoti namo, todėl ji ir išvažiavo.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2014 m. spalio 24d. prekiavo šalia K. T. prekybos vietos. Dirbdama pamatė kai prie K. T. priėjo G. Ž. ir pradėjo K. T. prie visų žmonių labai įžeidžiančiai kolioti, sakė, jog ji pagimdys ant šaldikio, kad jai gims negyvas vaikas, vadino „kurva, kale“. Visi žmonės pradėjo žiūrėti kas ten vyksta, sutriko darbas. K. T. pradėjo verkti. Kai atvyko policija, G. Ž. nebebuvo. L. S. buvo sukrėsta tokio vaizdo, jai pačiai pakilo spaudimas.

Liudytoja R. E. parodė, kad 2014 m. spalio 24d. ji pradėjo dirbti pas K. T.. K. T. tą dieną ją mokino dirbti. K. T. vienu metu R. E. pasakė, kad jaučia, jog ją G. Ž. su dukra kabins, nes visą laiką į ją žiūrėjo ir kažką apkalbinėjo. Be to G. Ž., jos dukra ir kitos darbuotojos tą dieną darbe girtavo. Girdėjo kai K. T. joms pasakė- „ar baigsit mane apkalbėti.“ Nuo to viskas ir prasidėjo. G. Ž. priėjo prie K. T. ir pradėjo ją įžeidinėti, kolioti, kalbėjo, kad nežiūrės, kad K. yra nėščia, linkėjo, kad jos vaikas gimtų negyvas, vadino žiurke, kale ir taip kartojosi kokius tris kartus. Tai matė ir girdėjo kitos pardavėjos bei pirkėjai. Kilo sąmyšis, sutriko darbas, nes nebuvo įmanoma toliau aptarnauti pirkėjų. K. verkė, visa drebėjo, labai blogai jautėsi. Po kurio laiko atvažiavo policija bei K. draugas Ž. Ž.. Žino, kad po to Ž. Ž. K. T. vežė pas gydytoją.

Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad 2014 m. spalio 24d. jis buvo išvažiavęs. Apie pietus drebančiu ir verkiančiu balsu paskambino draugė K. T. ir paprašė atvažiuoti. Girdėjo, kad šalia jos yra didžiulis triukšmas. Kadangi jis pats tuo metu negalėjo atvažiuoti, todėl paskambino policijai. Kai tik galėjo, atvažiavo pats į bazes ir rado K. drebančią ir verkiančią. Kai išvažiavo policijos pareigūnai, jis padėjo K. susitvarkyti darbo vietą ir abu išvažiavo namo. Ten K. nusiprausė ir jis ją nuvežė pas gydytojus, nes ji blogai jautėsi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas panaikintinas, byla gražintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš skundžiamo 2014 m. lapkričio 12d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26N-21538233-14 matyti, kad G. Ž. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. 100 Lt bauda už tai, kad 2014 m. spalio 24d. apie 14 val. Kauno m. Pramonės pr. ji, galimai būdama neblaivi, kelis kartus priėjusi prie K. T. darbo vietos, įžeidžiai kibo prie pastarosios, garsiai rėkdama bei vadindama K. T. įvairiais necenzūriniais žodžiais, t. y. elgėsi chuliganiškai, sukėlė aplinkinių žmonių pasipiktinimą, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš K. T., liudytojų R. E. ir L. S. paaiškinimų, tiek pirminių, esančių administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog G. Ž. viešoje vietoje- Urmo bazės prekybos maisto produktais salėje tiek ten dirbančių asmenų, tiek lankytojų ir pirkėjų akivaizdoje įžeidžiančiai ir žeminančiais išvadino K. T.. K. T. ir minėtų liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jų paaiškinimai yra nuoseklūs ir vienodi nuo tyrimo pradžios, atitinka vieni kitiems atskiromis detalėmis bei juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių A. D. bei V. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2014 m. spalio 24d. pagal gautą pranešimą apie Urmo bazėse galimai girtų darbuotojų kabinėjimąsi prie žmonių nuvyko į vietą, kur K. T. teigė, kad ją prekybos vietoje, esant daug žmonių aplinkui, necenzūriniais žodžiais išplūdo R. Ž. ir G. Ž..

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę asmeniui, padariusiam nedidelį chuliganizmą, kuris apibrėžiamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinti ir akcentuoti Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir ATPK 174 str. numatytų veikų požymių panašumai ir skirtumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių išorinius panašumus su BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo išoriniais požymiais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiose normose įtvirtintų dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, esminis skirtumas yra tas, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Tuo tarpu BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta veika visuomenės tvarka ar rimtis yra trikdoma, o administraciniu teisės pažeidimu viešoji tvarka ir žmonių rimtis yra pažeidžiama. Teismas, akcentuodamas baudžiamosios teisės priemonėmis saugomus viešosios tvarkos pažeidimo požymius, nurodė, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti, kaip minėta, sutrikdoma (BK 284 str. 1 d.) arba trikdoma (BK 284 str. 2 d.) visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (pvz. LAT 2011-10-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011, LAT 2008-04-29 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2008, LAT 2008-06-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008 ir t.t.). Be to, atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama dėl BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio atribojimo, konstatavo, jog BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant iš esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Todėl atribojant reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (LAT nutartis Nr. 2K-178/2005).

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K-178/2005, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir kt.). Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaip minėta, šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamasis nusižengimas atskiriamas nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (apeigų atlikimo vieta ar neformalaus bendravimo vieta).

Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu G. Ž. inkriminuotas teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., kuris nustato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaltinime, suformuluotame G. Ž., nurodyta, jog ji 2014 m. spalio 24d. apie 14 val. Kauno m. Pramonės pr., galimai būdama neblaivi, kelis kartus priėjusi prie K. T. darbo vietos, įžeidžiai kibo prie pastarosios, garsiai rėkdama bei vadindama K. T. įvairiais necenzūriniais žodžiais, t. y. elgėsi chuliganiškai, sukėlė aplinkinių žmonių pasipiktinimą, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. Ž. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje - Urmo bazės prekybos maisto produktais salėje apie 14 val., t.y. intensyviu darbo metu, matant tiek kitoms darbuotojoms, tiek lankytojams bei pirkėjams nepadoriu elgesiu – visuomenėje netoleruotinu ir akivaizdžiai įžeidžiančiu, tiek visuomenės, tiek pačios K. T., kuriai buvo 32 savaičių nėštumas, orumą žeminančiu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje ją išvadino „kurva, kale“, grasino susidorojimu su jos vaiku, teigė, kad jos vaikas gims negyvas, liepė gimdyti ant šaldiklio. Iš liudytojų Ž. Ž., R. E., L. S. parodymų matyti, kad dėl tokio G. Ž. elgesio buvo sutrikdyta prekyba, šokiruoti kiti asmenys, o K. T. iš viso nutraukė savo darbą, nes, būdama nėščia, pasijuto blogai, pradėjo skaudėti pilvą, dėl ko po įvykio kreipėsi į medikus, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad jai buvo rekomenduotas nėštumą tausojantis režimas ( b. l. 10, 11). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Ž. tokius veiksmus atliko apie pusvalandį, tai darydama per tris kartus. Įvertinus G. Ž. pasirinktą tokių santykių aiškinimosi vietą bei nepriimtiną visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdą, parodė nepagarbą visuomenei, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdama nukentėjusiosios ir šalia jos buvusių asmenų interesus, kai būtent viešoje vietoje tikimasi didesnės tolerancijos ir pagarbos kitiems žmonėms.

Kaip minėta, atribojant BK 284 str. ir ATPK 174 str. įtvirtintus veikos požymius, reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir Lietuvos Respublikos 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos 9 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, ir jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (administracinių teisės pažeidimų kodekso 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Taigi, įvertinus G. Ž. nepadorų elgesį ir vietą, kurioje buvo jie atlikti, t.y. Urmo bazės prekybos maisto produktais salę - viešą vietą, kurioje buvo ir viską girdėjo be pačios K. T., ir kitos darbuotojos bei pirkėjai, ir dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, kad joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl tokių G. Ž. veiksmų galėjo patirti nepatogumų, bei tai, kad G. Ž. veiksmai buvo atlikti nėščios moters atžvilgiu, teismo nuomone, anksčiau aptartos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad G. Ž. elgesys negali būti įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas, nes aiškiai pranoksta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. dispozicijoje aprašytos veikos pobūdį. Be to, iš bylos duomenų akivaizdu, kad G. Ž. išsakytos aiškiai netinkamo ir nepadoraus turinio frazės ir žodžiai, jų vartojimo kontekstas K. T. atžvilgiu, G. Ž. pasakytų žodžių adresavimas žmogui, akivaizdžiai žeidė pačią nukentėjusiąją ir aplinkinius, o pati G. Ž. suvokė savo nepadoraus elgesio pobūdį ir įvertinus byloje užfiksuotus duomenis, norėjo taip elgtis. Todėl, įvertinus bylos medžiagą, teismas mano, jog G. Ž. veiksmuose yra BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai ir teismas įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6225/2009, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7954/2010 ir kt.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, 2014 m. lapkričio 12d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26N-21538233-14 naikintinas ir G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nutrauktina, o bylos medžiaga perduotina Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. T. skundą tenkinti.

Panaikinti 2014 m. lapkričio 12d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26N-21538233-14 ir G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nutraukti, o bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.