Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1128-896/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
2S-1128-896/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23715-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“, S. J., uždarajai akcinei bendrovei „Vonios pigiau“
Ieškovas
T. P.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 27-asis notarų biuras
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1128-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23715-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams S. J., uždarajai akcinei bendrovei „Vonios pigiau“, uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno miesto 27-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. P. pareiškė Kauno apylinkės teisme ieškinį atsakovams S. J., UAB „Vonios pigiau“, UAB „Medicinos bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal du vykdomuosius įrašus reg. Nr. MČ-2501 ir Nr. 2912, antstolės A. A. kontoroje, nes vyksta priverstinis išieškojimas iš ieškovo T. P. darbo užmokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdė antstolės A. A. kontoroje vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus Nr. MČ-2912 ir Nr. 2912, vykdomus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimo nukreipimu į skolininką T. P., likusią prašymo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus reg. Nr. MČ-2501 ir reg. Nr. 2912 (kuriuos ieškiniu ieškovas prašo panaikinti). Teismas padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus antstolei įvykdyti ieškovo skolos išieškojimą pagal ginčijamus vekselius, o vėliau teismui sprendimu šiuos vekselius pripažinus negaliojančiais ir panaikinus vykdomuosius įrašus, būtų pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai, taip pat reikėtų taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 760 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad šioje civilinėje byloje tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimo nukreipimu į skolininką T. P.. Teismo vertinimu, sustabdyti bet kokius antstolės veiksmus, atliekamus pagal vykdomus vykdomuosius įrašus ne ieškovo atžvilgiu, nėra pagrindo, kadangi šioje civilinėje byloje nėra nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, kurį patenkinus bet kurie antstolio veiksmai galėtų pažeisti skolininko teises, o ieškovo prievolė pagal ginčijamus vekselius yra solidari su atsakove S. J., t. y. išieškojimas vykdomas ne tik ieškovo atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2008 m. balandžio 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK_61408 ir 2008 m. balandžio 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK_61388 bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, t. y. prašo pripažinti negaliojančiais vekselius dalyje dėl jo laidavimo bei dėl to išduotus notaro vykdomuosius įrašus. Toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti atmestas. Jei ieškovo reikalavimas ir būtų patenkintas, tai toks teismo sprendimas gali būti įvykdytas nepriklausomai nuo to, kokioje konkrečioje stadijoje yra vykdomoji byla, nepaisant to ar ši sustabdyta, ar toliau vykdoma. Ieškovo keliami reikalavimai yra susiję su vekselių dalies ir vykdomųjų įrašų pripažinimu negaliojančiais, tuo tarpu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdymo veiksmų sustabdymas. Ieškovo pareikšti reikalavimai negali būti užtikrinti pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkinamas, ateityje ieškovui galėtų kilti sunkumų siekiant atgauti iš Banko pastarojo naudai išieškotas sumas. Banko, kaip kredito įtaigos, gera turtinė padėtis yra preziumuojama, nes CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta banko garantija, kaip nuostolių užtikrinimo priemonė, todėl ieškovo teisės bus užtikrintos bet kuriuo atveju. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Banko naudai nebegali būti atliekami jokie priverstinio vykdymo veiksmai, o ieškovas gali nevaržomai disponuoti savo turtu. Tokiu būdu be jokio pagrindo buvo apribotas Banko vykdomas išieškojimas. Kadangi Bankas jau yra gavęs visus būtinus vykdomuosius dokumentus dėl ieškovo skolų ir juos pateikęs vykdyti antstolei A. A., pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra stabdomas vykdymo procesas, nes nutartimi draudžiama atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus. Tokiu būdu nutartimi buvo pažeisti tiek proporcingumo, tiek ir vykdomojo dokumento vykdytinumo ir privalomumo principai bei res judicata galia. Teismai, tokiais kaip šios bylos atvejais, laikinųjų apsaugos priemonių netaiko. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-502/2012 nurodė, kad priimant nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, teismo diskrecija yra ribota. Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo. Teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas. Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625–628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas. Ieškovo pateiktas ieškinys nėra susijęs nei su vienu iš aukščiau išvardintų pagrindų, todėl nutartis iš esmės pažeidžia procesines teises normas bei teismų praktiką. Ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, atskiruose procesuose užsiima skirtingas versijas dėl tų pačių klausimų, nepagrįstai vilkina teisminių bylų nagrinėjimą. Ieškinyje pateikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas neįrodė galimo jo teisių pažeidimo, Banko nesąžiningumo ar kt., o pažeistos gali būti tik paties atsakovo, kuriam ieškovas pagal prisiimtas prievoles nėra skolos grąžinęs iki šiol, teisės.Ieškovas T. P., atstovaujamas advokatės Kristinos Česnauskienės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai: Ne ieškovo veiksmais yra padaryta žala Bankui, o skolininko ir S. J.. Apgaule įviliodamos ieškovą į sandorių sudarymą, K. P. ir S. J. gavo turtinės naudos, o visą atsakomybę perkėlė ieškovui, kuris pinigais nesinaudojo. Nutartimi yra sustabdytas tik išieškojimas iš ieškovo pagal 2 vykdomuosius įrašus. Nesustabdytas išieškojimas iš UAB „Vonios pigiau“ bei iš antrosios laiduotojos S. J.. Ieškovas neturi jokio turto, pajamas sudaro mažas darbo užmokestis, išieškojimas vykdomas tik iš ieškovo pajamų. Bankas nesiima veiksmų nukreipti išieškojimo į S. J. nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumoNagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus reg. Nr. MČ-2501 ir reg. Nr. 2912 iš skolininko T. P. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2008 m. balandžio 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK_61408 ir 2008 m. balandžio 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK_61388 bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus reg. Nr. MČ-2501 ir reg. Nr. 2912, t. y. prašo pripažinti negaliojančiais vekselius dalyje dėl jo laidavimo bei dėl to išduotus notaro vykdomuosius įrašus. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo sustabdė antstolės A. A. kontoroje vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus Nr. MČ-2912 ir Nr. 2912, vykdomus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimo nukreipimu į skolininką T. P..Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi tiesioginės įtakos ieškinio reikalavimų užtikrinimui, teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, nutartimi buvo pažeisti tiek proporcingumo, tiek ir vykdomojo dokumento vykdytinumo ir privalomumo principai bei res judicata galia.CPK 144 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas lemia tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga abiejų minėtų sąlygų visuma.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pažymėtina, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo reikalavimų nepagrįstumu, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, yra neaktualūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - tikėtinas ieškinio pagrįstumas, laikoma nustatyta. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės nuomone, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neturi tiesioginės įtakos ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Akivaizdu, jog, nesustabdžius vykdomo išieškojimo ir leidus antstolei vykdyti ieškovo skolos išieškojimą pagal ginčijamus vekselius, o vėliau teismui sprendimu šiuos vekselius pripažinus negaliojančiais ir panaikinus vykdomuosius įrašus, būtų pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai, taip pat reikėtų taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju egzistuoja. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, prieš kurį jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju išieškotojas yra bankas – finansiškai stipresnė šalis, todėl vykdymo proceso sustabdymas nesukels didelių nuostolių išieškotojui, be to, atmetus ieškinį, vykdymo procesas galės būti tęsiamas toliau. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, akivaizdžiai šia teise naudojasi ne pagal jos paskirtį. Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Pažymėtina, jog pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika