Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Sakartvelo pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. T. 2024 m. kovo 9 d., apie 00.41 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (suvestinė reakcija nuo 2024 m. vasario 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumo (2024 m. kovo 9 d. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) 01.24 val. jam buvo nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, 01.40 val. – 1,60 prom. neblaivumas).

Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2024 m. kovo 9 d., apie 00.41 val., automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės M. S. dukters Y. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, tyčia ranka suduodamas jai į pilvą bei tris kartus plaštaka suduodamas jai per veidą bei padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, kas nukentėjusiajai Y. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra, todėl 2024 m. kovo 9 d. pasikvietė draugų, kad tai pažymėtų. Su draugais vartojo alkoholį, nors šiaip jo nevartoja. Norėjo parodyti dukrą sesei (nukentėjusiajai), vyko į (duomenys neskelbtini) ir po to nieko neprisimena, kadangi buvo išgėręs apie pusę litro degtinės ir nuo alkoholio apgirto. Važiuoti parodyti naujagimio nusprendė jau po to, kai jau buvo girtas. Važiavo į (duomenys neskelbtini), žmonos dukra buvo su juo automobilyje. Tiksliai neprisimena, tačiau buvo ir draugai, su kuriais vartojo alkoholį. Automobilyje daugiau negėrė. Automobilis registruotas jo vardu. Su byloje esančia pažyma, kurioje nurodyta automobilio vertė 1740 eurų, yra susipažinęs, bet mašina neturi tokios vertės, ji kainuoja apie 500 eurų. Neprisimena, kad buvo „Circle K“ degalinėje, tačiau kad vartojo smurtą nukentėjusiosios Y. S. atžvilgiu pripažįsta, koks buvo to motyvas, neprisimena. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie šį įvykį yra teisingos. Pripažįsta, kad padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nesiteisina dėl to, pasielgė blogai. Dėl to kaltas alkoholis. Tiek iki šio įvykio, tiek ir po jo su nukentėjusiąja santykiai geri. Blaivas taip niekada nebūtų pasielgęs. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Yra susipažinęs su Lietuvoje galiojančiomis KET taisyklėmis, supranta, kad negalima vairuoti neblaiviems asmenims. Taip pat sutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu. Mano, kad žalos atlyginimo nukentėjusioji prašo pagrįstai. Sutinka, kad savo veiksmais jai padarė neturtinę žalą. Su nukentėjusiąja kartu gyvena, iš karto po to, kai buvo paleistas iš sulaikymo, jos atsiprašė. Daugiau apie tai nekalbėjo. Jis šiuo metu dirba vairuotoju. Teisę vairuoti įgijo 2011 m., ši teisė nei sustabdyta, nei atimta jam nebuvo. Jo darbo užmokestis sudaro nuo 950 Eur iki 1 100 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Šeima pragyvena iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Nuomojasi butą, žmona nedirba, nes prižiūri vaiką, be to, žmona laukiasi dar vieno vaiko. Žino, kad jo atžvilgiu yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją bei sutuoktinę. To įvykio dieną jam buvo nustatytas 0,36 prom. neblaivumas, tačiau mano, kad priklausomybės alkoholiui neturi ir gydymas jam nereikalingas. Alkoholį vartoja retai, per du metus vieną kartą išgėrė. Atvyko gyventi į Lietuvą susipažinęs su dabartine sutuoktine. Dėl to pakeitė darbą, išlaiko jos dukrą. Apsigyvenus kartu, žmona daugiau niekada nedirbo. Anksčiau yra tarnavęs Afganistate, gavo už tai apdovanojimus ir diplomus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ji surašyta remiantis LSMUL KK medicininio dokumentų išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Į gydymo įstaigos vaikų skubios pagalbos skyrių Y. S. kreipėsi 2024 m. kovo 9 d., nurodė, jog supykęs girtas patėvis kelis kartus trenkė jai į kairę akį ir į pilvą. Y. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2024 m. kovo 9 d. Sužalojimas nebūdingas griuvimui, galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas (1 t., b. l. 103-104).

2024 m. kovo 9 d. neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. T. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 9 d. 01.24 val. nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, 01.40 val. – 1,60 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 130-132).

- vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)-CCTV_Shop 360_03-09-2024 00-38-41_22“ matyti, kas buvo filmuojama degalinės viduje, iš viršaus, 360 laipsnių kampu; matyti įėjimas/išėjimas į degalinę, prekystalis, už kurio vaikšto kasininkė; prie prekystalio, salėje, vaikšto vyras Nr. 1; salėje matyti ir kiti žmonės, lentynos su prekėmis; vaizdo įrašo laiku 03.07 min. per stiklines įėjimo duris matyti pravažiuojantis tamsios spalvos automobilis; vaizdo įrašo laiku 04.37 min. matyti per langus ir stiklines įėjimo duris, kaip į degalinės vidų įbėga mergaitė; ji dėvi pilkos spalvos kepurę ir geltonos spalvos striukę; prieš įeidama į vidų, mergaitė atsisuka į tą pusę, iš kurios atbėgo; mergaitė nueina arčiau prekystalio; matyti, kad vyras Nr. 1 prieina arčiau mergaitės; netrukus į degalinę įeina tamsaus gymio vyras Nr. 2, kuris dėvi juodos spalvos rūbus ir avi juodos spalvos avalynę; vyras Nr. 2, sustojęs prie durų, žiūrėdamas ta kryptimi, kur stovi mergaitė, rankos mostais kviečia ateiti pas jį; mergaitė, žiūrėdama į jį, blaškosi, žiūri tai į vyrą Nr. 1, tai į vyrą Nr. 2; kai vyras Nr. 2 pradeda artėti mergaitės link, ji nueina prie vyro Nr. 1, ir tuo pat metu vyras Nr. 1 užstoja mergaitę, kuri jam lieka už nugaros; matyti, kad vyras Nr. 2 toliau rankų mostais kviečia mergaitę ateiti; mergaitė su vyru Nr. 1 nutolsta šiek tiek nuo vyro Nr. 2; vyras Nr. 2 vėl priartėja prie jų ir tiesia ranką į mergaitę; netrukus vyras Nr. 2 atitolsta nuo mergaitės ir vyro Nr. 1, atsistoja kiek toliau prie prekių lentynos ir į ją atsiremia, stovi; tuo tarpu matyti, kad mergaitė galimai kalba telefonu, kadangi dešinę ranką laiko prie dešinės ausies; po kiek laiko vyras Nr. 2 vėl ateina prie mergaitės ir vyro Nr. 1, vėl ištiesia ranką ir visu kūnu palinksta mergaitės link, bet vėl netrukus atsitraukia; vaizdo įrašo laiku 07.12 min. vyras Nr. 2 išeina iš degalinės ir nueina į tą pusę, iš kurios ir atėjo, mergaitė lieka su vyru Nr. 1; vaizdo įrašo laiku 07.30 min. vyras Nr. 2 grįžta į degalinę, rankoje laikydamas galimai telefoną, kadangi, priartėjęs prie prekystalio, ranką pakelia prie ausies; vyras Nr. 2 vaikšto prie prekystalio, tai priartėja prie mergaitės su vyru Nr. 1, tai atitolsta; kažkuriuo metu, vyras Nr. 2 prieina prie vyro Nr. 1 ir mergaitės, kuri pastarajam yra už nugaros; matyti, kad vyras Nr. 1 atsitraukinėja nuo vyro Nr. 2, mergaitė atbula atsitraukinėja kartu su vyru Nr. 1 ir vyras Nr. 1, ne kartą ištiesęs ranką ir atsukęs delną į vyrą Nr. 2, neleidžia jam priartėti prie jų, užstoja mergaitę visu savo kūnu; matyti, kad vyras Nr. 1 laiko kažkokį daiktą mergaitei prie veido; vyras Nr. 2 vėl pradeda galimai kažkam skambinti, kadangi iškelia ir laiko ranką prie ausies, vaikšto pirmyn atgal prie prekystalio; vaizdo įrašo laiku 13.59 min. matyti, kad į degalinę įeina ir prie kasininkės nueina apsaugos darbuotojas; pasikalbėjęs su kasininke, apsaugos darbuotojas nueina prie vyro Nr. 2; matyti, kad jie kalbasi; netrukus į degalinę įeina dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris nueina prie savo kolegos ir vyro Nr. 2; netrukus ateina dar vienas apsaugos darbuotojas; visi apsaugos darbuotojai, vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir mergaitė stovi visi kartu, bendrauja; po kažkiek laiko vyras Nr. 1 su mergaite nueina į kitą degalinės salės pusę; vyras Nr. 1 mergaitei prideda ir laiko prie veido kažkokį daiktą; vaizdo įrašo laiku 21.29 min. į degalinę įeina du policijos pareigūnai, nueina prie vyro Nr. 1 ir mergaitės, kalbasi su jais; netrukus prie policijos pareigūnų prieina vyras Nr. 2, ištiesęs abi rankas į juos (rankas laiko, lyg prieš antrankių uždėjimą); po poros minučių vienas pareigūnas surakina vyrą Nr. 2 antrankiais, kitas pareigūnas išveda mergaitę į lauką; vyras Nr. 2 išvedamas iš paskos (1 t., b. l. 147-153).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Signum“ savininkas ir valdytojas yra A. T. (1 t., b. l. 127–128).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Signum“ vidutinė kaina su PVM yra 1 740 Eur (1 t., b. l. 129).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną su draugais namuose vartojo alkoholį, pats išgėrė apie pusę litro degtinės, nes norėjo atšvęsti tai, kad jam gimė dukra. Po to jis nusprendė parodyti savo sutuoktinės dukrai naujagimį ir sėdo prie automobilio vairo. Prieš važiuodamas jautėsi neblaivus ir suvokė, kad vairuoti neblaiviems asmenims yra draudžiama. Be to, nors kaltinamasis teigė dėl girtumo neprisimenantis aplinkybių, kaip sukėlė mažametei Y. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jis tuo pačiu patvirtino, kad aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusioji, yra teisingos, viskas vyko taip, kaip ši nurodė.

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. T. galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkotesteriu 2024 m. kovo 9 d. 01.24 val. nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, o pralaukus 15 min., 01.40 val. – 1,60 prom. neblaivumas. Kaltinamasis su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Kaip minėta, jis pripažino prieš sėsdamas prie automobilio vairo vartojęs alkoholį. Jam nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis iš tiesų prieš važiuojant vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, o vairuodamas ar po to jo nebevartojo.

Byloje esančių vaizdo įrašų iš degalinės „Circle K“ apžiūros metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilis „Opel“, kurio valstybinio numerio vidurinė raidė yra „(duomenys neskelbtini)“, o kitos – įraše neįžiūrimos (sutampa su kaltinamajam priklausančio automobilio valstybiniais numeriais) įvažiavo į degalinės aikštelės teritoriją ir po kurio laiko iš šios transporto priemonės išbėgo nukentėjusioji link degalinės parduotuvės, į kurią netrukus po to įėjo ir kaltinamasis. Tai patvirtina, kad kaltinamasis iš tiesų buvo įvykio vietoje, į kurią atvyko automobiliu. Aplinkybės, kad būtent jis vairavo automobilį, kaltinamasis neginčijo nei teikdamas paaiškinimus į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nei vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Kitų asmenų, išskyrus nukentėjusiąją, kuri yra mažametė ir sėdėjo keleivio pusėje (matyti iš vaizdo įrašų), automobilyje nebuvo, todėl, remiantis ir nukentėjusiosios parodymais, kad automobilį vairavo jos patėvis, konstatuotina, kad būtent kaltinamasis iki degalinės „Circle K“ atvyko vairuodamas automobilį, kai netrukus po to jam buvo nustatytas 1,51 prom. viršijantis neblaivumo laipsnis. Tiek liudytojas D. T., tiek ir nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis po to, kai vairavo ir išlipo iš automobilio, alkoholio nevartojo. Tokių nurodytų aplinkybių nepaneigia kiti byloje surinkti įrodymai – vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis jau vairuodamas automobilį buvo neblaivus.

Nukentėjusioji iš karto po įvykio nepažįstamam asmeniui, buvusiam degalinėje, tai yra liudytojui D. T., įbėgusi į degalinę nurodė, kad patėvis ją mušė. Ji apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, jog patėvis jai sudavė tris kartus per veidą ir vieną kartą į pilvą. Patėvis jai per veidą trenkė delnu atbula ranka, o į pilvą jai trenkė ranka. Per veidą trenkė stipriai, nes prie akies jai buvo mėlynė, ji jautė baimę ir skausmą. Ji net apsišlapino iš baimės, išsigando. Iš policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai nurodė, kad nukentėjusiajai ties akimi yra „fanaras“, taip pat kad ji apsišlapinusi. Nukentėjusiosios parodymų turinį bei jų nuoseklumą patvirtina liudytojo D. T. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuoti parodymai. Jis nurodė, jog mergaitė, įbėgusi į degalinę, atrodė išsigandusi, labai drebėjo ir verkė, jai virš kairės akies buvo šviežia kraujosruva ir guzas. Mergaitė rusų kalba pasiprašė pagalbos ir sakė, kad ją sumušė patėvis. Liudytojo parodymus patvirtina degalinės vaizdo įrašų apžiūra. Nors įrašuose garsas nėra girdimas, tačiau matyti, kaip iš tiesų prie liudytojo į degalinę atbėgo nukentėjusioji, glaudėsi prie jo, po ko į parduotuvę įėjo kaltinamasis, kvietėsi ją eiti kartu, tačiau nukentėjusioji nėjo. Vėliau liudytojas prie mergaitės veido laikė priglaudęs ledą šaldyti sumuštai vietai, kol atvyko kasininkės iškviesti apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamajam inkriminuotos abi nusikalstamos veikos baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodytos, kadangi nustatyta, jog jis 2024 m. kovo 9 d., apie 00.41 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (suvestinė reakcija nuo 2024 m. vasario 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumo (2024 m. kovo 9 d. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) 01.24 val. jam buvo nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, 01.40 val. – 1,60 prom. neblaivumas). Be to, atvykęs prie minėto pastato, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės M. S. dukters Y. S. atžvilgiu, tyčia ranka suduodamas jai į pilvą bei tris kartus plaštaka suduodamas jai per veidą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, kas nukentėjusiajai Y. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji įvykio metu buvo mažametė.

Teismo vertinimu, tiek kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis, jam vairuojant automobilį ir žinant bei suvokiant, kad yra neblaivus, o neblaiviems asmenims vairuoti yra draudžiama, tiek nukentėjusiajai suduotų smūgių pakartotinumas, sistemiškumas sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis abi nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai ir pagrįstai, atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, būtinuosius objektyviuosius bei subjektyviuosius sudėties požymius.

III. Dėl A. T. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę A. T., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus. Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui.

Taip pat skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Nors abiejų nusikalstamų veikų padarymą sąlygojo alkoholio vartojimas, tačiau duomenų, kad kaltinamasis iki šiol būtų registruotas įskaitoje priklausomybę turinčių asmenų, nėra. Jis yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai, nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido, toliau gyvena kartu su ja ir jos motina kaip šeima. Kaltinamasis palaiko tamprius šeiminius ryšius, šeimoje auga du mažamečiai vaikai ir vieno kaltinamojo sutuoktinė dar laukiasi. Vis dėlto, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis šioje byloje kaltinamas smurtu prieš savo sutuoktinės vaiką, jį vežėsi ir automobiliu, kuriuo važiavo būdamas neblaivus, jo atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš savo sutuoktinę bei nukentėjusiąją, o visa tai rodo, jog šeiminių ryšių palaikymas nėra lemiamas veiksnys kaltinamajam nusikalstamų veikų nebedaryti. Kaltinamasis yra dirbantis, išlaiko šeimą, ja rūpinasi, posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pritariant prokurorės baigiamosios kalbos metu išdėstytai pozicijai, darytina išvada, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamajam šioje byloje už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, o jos dydis už atskiras veikas nustatytinas artimas minimaliam už nesunkius nusikaltimus galimam skirti baudos bausmės dydžiui. Paskirtos bausmės bendrintinos taikant kaltinamajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – jas iš dalies sudedant. Pagrindo kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatas, teismo vertinimu, nėra.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina subendrinta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.), tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Jis vairavo automobilį, juo veždamas ir kitus asmenis, įskaitant mažametį sutuoktinės vaiką, tuo neabejotinai rizikuodamas sukelti dar didesnes pasekmes tiek eismo saugumui, tiek kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei. Kaltinamojo veiksmai nutrūko tik po to, kai nukentėjusioji iš automobilio išbėgo į degalinę, kur prašėsi pagalbos, taigi savarankiškai kaltinamasis savo veiksmų nenutraukė. Kaip pats nurodė, dėl girtumo netgi neatsiminė, kaip atvyko į degalinę ir kas vyko joje. Teismo vertinimu, tai neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes tokia priemonė pagal savo pobūdį padės įgyvendinti bausmės paskirtį, be kita ko, sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Vis dėlto, kadangi kaltinamasis yra dirbantis, kaip nurodė posėdžio metu, jo darbo veikla susijusi su transporto priemonės vairavimu, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jam nustatytas neblaivumo laipsnis itin reikšmingai 1,51 prom. ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviems, neviršijo, jokių kitų KET pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl jam poveikio priemonė skirtina minimaliam įstatyme numatytam terminui – 1 metams. Pagrindo šios poveikio priemonės netaikyti nėra, kadangi kaltinamojo patiriami asmeniniai nepatogumai, negalėjimas vykdyti darbo veiklos savaime nelaikytini aplinkybėmis, dėl kurių kaltinamajam susidariusi situacija turėtų būti vertinama palankiau, nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors transporto priemonių vairavimas apsvaigus, viršijant leistiną ribą, yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra pats kaltinamasis, taigi ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos darymo priemone. Transporto priemonės vertė remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra 1 740 Eur su PVM, o kaltinamasis posėdžio metu nurodė ją dar ir mažesnę – apie 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, pagrindo netaikyti kaltinamojo atžvilgiu turto konfiskavimo nėra, nenustatyta, kad tokios priemonės taikymu būtų pažeistas baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, o visuomenės interesas užtikrinti, kad transporto priemonė, kuri buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, nebūtų pakartotinai panaudojama nusikalstamiems tikslams, šiuo atveju sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam šią poveikio priemonę taikyti yra būtina.

Kaip minėta, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką kaltinamasis padarė prieš savo sutuoktinės dukrą, su kuria tiek šiuo metu, tiek ir veikos padarymo metu gyveno kaip šeima, kaltinamasis rūpinasi ja, išlaiko visą šeimą ir prižiūri. BK 67 bei 72² straipsniuose numatyta, kad teismas kartu su bausme gali skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, kuri teismo vertinimu gali padėti kaltinamajam įsisąmoninti savo smurtinio elgesio prieš artimuosius bei šeimos narius pasekmes, taip pat koreguoti savo elgesį ateityje, kad tokių veiksmų kaltinamasis nebekartotų.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 9 d. 01.03 val. iki 17.01 val. (2 t., b. l. 33-37, 43-45), tai yra vieną parą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, kaltinamojo vardu išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinant kaltinamajam.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Nukentėjusioji, atstovaujama įgaliotos atstovės bei atstovės pagal įstatymą, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta mažametės nukentėjusiosios sveikata. Neabejotina, jog ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį išgąstį, baimę dėl to, kad apsvaigęs nuo alkoholio jos patėvis be jokios aiškios priežasties prieš ją panaudojo fizinį smurtą automobilyje, kurį vairavo būdamas neblaivus. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nukentėjusioji po įvykio buvo labai išsigandusi, drebėjo, verkė, jai ties akimi keletą dienų matėsi kraujosruva, todėl vieną dieną ji negalėjo eiti į mokyklą, o kitomis dienomis aplinkiniai klausinėjo, kas jai atsitiko. Ji kurį laiką negalėjo grįžti į savo namus, turėjo apsistoti pas motinos draugę, o tai neabejotinai sukėlė mažametei nepatogumų, neužtikrintumo jausmą, baimę, juolab kad jos motina tuo metu buvo ligoninėje ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo ja tinkamai pasirūpinti. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltinamasis, nes ši žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su jo neteisėtais veiksmais, tačiau prašomos atlyginti žalos dydis, teismo vertinimu, yra per didelis ir neatitinka teisingumo, protingumo principų bei faktinės situacijos, susiklosčiusios šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiajai kilusių pasekmių apimties, todėl mažintinas, iš kaltinamojo priteisiant nukentėjusiajai 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada darytina dėl to, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai itin didelių neigiamų pasekmių jos sveikatai nesukėlė, jokių liekamųjų reiškinių neliko, kaltinamasis yra dirbantis, tačiau jo darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu, o šiuo nuosprendžiu jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kas, tikėtina, gali sąlygoti situaciją, kuomet kaltinamasis neteks darbo ir šeimos, kurioje taip pat gyvena nukentėjusioji, pragyvenimo šaltinio, taigi kaltinamojo finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės nustatytinas jos atstovas pagal įstatymą.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų mažametei nukentėjusiajai, kurias sudaro 562,50 Eur, taip pat pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų, kurias sudaro 260,42 Eur. Šie dokumentai patvirtina, kad valstybė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė išlaidų dėl būtinybės suteikti nukentėjusiajai ir pačiam kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis privalės atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, jam paskirta turtinio pobūdžio bausmė, jo finansinė padėtis yra sunki, o nukentėjusiosios atstovavimas bei kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, sprendžia nurodytų atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 97, 137, 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti A. T. subendrintą bausmę – 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. sumažintą bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 9 d. 01.03 val. iki 17.01 val. (2 t., b. l. 33-37, 43-45), tai yra vieną parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad A. T. neatlikta bausmės dalis yra 48 MGL, tai yra 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67, 68, 72, 72² straipsniais, A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“;

– konfiskuoti A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę;

- įpareigoti A. T. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti, byloje saugomą A. T. vardu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (2 t., b. l. 39–42), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. T..

Nukentėjusiosios Y. S., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą ir įgalioto atstovo, pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiosios naudai iš A. T. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės nustatyti jos atstovą pagal įstatymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, kurie saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 97, 137, 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl kaltinamojo gynėjo ir nukentėjusiosios atstovo dalyvavimo procese iš A. T. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.