Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-07-12 · Civilinė byla Nr. e2-1030-512/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
e2-1030-512/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13703-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
P. R.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Darius Kurpavičius, Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1030-512/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13703-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,

dalyvaujant ieškovės G. R. atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui, atsakovo P. R. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo ir atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei G. R. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) kiekvieną trečiadienį 17.00 val. P. R. gali paimti vaikus iš ugdymo įstaigos ir bendrauti su jais iki tos pačios dienos 20.00 val. 2) pirmą bei trečią mėnesio (neporinį) savaitgalį, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., P. R. gali paimti vaikus iš gyvenamosios vietos ir bendrauti su jais; 3) vasaros vaikų atostogų, numatytų pagal ugdymo / mokymo įstaigos grafiką, metu P. R. su vaikais gali bendrauti dvi savaites. Minėtų atostogų metų vaiko tėvui bendrauti su vaikais nepertraukiamai ilgiau nei dvi savaites leidžiama tik vaiko motinai sutikus. P. R. iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš savaitę, privalo pranešti vaikų motinai G. R. apie vaikų paėmimą iš gyvenamosios vietos dviejų savaičių laikotarpiui; 4) P. R. gali bendrauti su vaikais lyginių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną, nelyginių metų – antrą Šv. Kalėdų dieną, lyginių metų antrą Šv. Velykų dieną, nelyginių metų – pirmą Šv. Velykų dieną. Minėtomis dienos P. R. su vaikais bendrauja nuo 9.00 val. iki 20.00 val.; 5) P. R. gali bendrauti su vaikais savo gimimo dieną bei Tėvo dieną. Minėtomis dienos P. R. su vaikais bendrauja nuo 9.00 val. iki 20.00 val.; 6) P. R. turi teisę lankyti vaikus jų buvimo vietoje, išskyrus G. R. ir vaikų gyvenamojoje vietoje, bet kuriuo metu, pranešęs G. R. iš anksto, jeigu tai netrukdo ir nekenkia vaikų interesams, įskaitant teisę juos aplankyti ir pasiimti juos iš ugdymo/mokymo, papildomų užsiėmimų įstaigų; 7) P. R. paimti vaikus ne pagal numatytas sąlygas leidžiama tik vaikų motinai G. R. sutikus; 8) P. R. įsipareigoja vaikus paimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikų motinai G. R. savo lėšomis; 9) P. R. iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse), privalo pranešti vaikų motinai G. R. apie vaikų paėmimą iš gyvenamosios vietos. Nurodo, kad ieškovė bei atsakovas kartu gyvendami susilaukė dviejų vaikų – A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. S2-12175-563/2014 patvirtinta ieškovės ir atsakvo sudaryta taikos sutartis. Minėta taikos sutartimi buvo sutarta, jog: nepilnamečio sūnaus A. R. ir nepilnametės dukters K. R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. R.; P. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui A. R. ir dukteriai K. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500,00 Lt kiekvienam vaikui nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; G. R. pavesta uzufrukto teise tvarkyti A. R. ir K. R., išlaikymui skirtas lėšas; P. R. įsipareigojo lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, pervesti į G. R. sąskaitą kiekvieno mėnesio 15 - 20 dienomis; G. R. ir P. R. įsipareigojo abu rūpintis nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu ir ugdymu. Tarp ieškovės ir atsakovo kyla nesutarimai, ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Natūralu, kad tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Todėl siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, reikalinga nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į vaikų poreikius ir interesus. Ieškovė mano, jog jos prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka geriausiai užtikrintų vaikų interesus ir būtų realiai vykdoma.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) atsakovui būnant Lietuvoje su nepilnamečiais vaikais Atsakovas bendrauja tokia tvarka: atsakovui grįžus iš komandiruotės užsienyje, pirmas dvi savaites vaikai gyvena su atsakovu, kitas dvi - su ieškove. Apie grįžimą iš užsienio ir vaikų pasiėmimą atsakovas informuoja ieškovę žinute arba el. paštu prieš 3 kalendorines dienas iki grįžimo. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje pirmąją grįžimo dieną po pamokų, esant savaitgaliui - 10.00 val. ir į jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje grąžina po 14 kalendorinių dienų iki 21 val. Vaikai pakaitomis kas dvi savaites su ieškove ir atsakovu gyvena iki atsakovui išvykstant į komandiruotę užsienyje; tuo metu, kai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas turi teisę paimti vaikus iš jų mokymo/ugdymo įstaigų, papildomų užsiėmimų įstaigų, apie tai pranešęs ieškovei; tokiu atveju atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje iki tos pačios dienos 21.00 val. 2) atsakovo komandiruočių metu ir tuo metu, kaip vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) kiekvieną vakarą telefonu, „Viber“, „Skype“ ir kitų programų pagalba nuo 17.00 iki 21.30 val. (Lietuvos laiku); savaitgaliais (nuo šeštadienio iki sekmadienio) telefonu, „Viber“, „Skype“ ir kitų programų pagalba nuo 10.00 iki 21.30 val. (Lietuvos laiku); ieškovė įsipareigoja pasirūpinti, kad vaikų mobilieji telefonai būtų įjungti ir pakrauti, kad vaikams butų sudarytos galimybės nurodytu laiku pasinaudoti kompiuteriu; 3) atsakovas per šventes ir atostogas su vaikais bendrauja tokia tvarka: poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t.t.) atsakovas su vaikais nepertraukiamai bendrauja Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei antrąją Šv. Velykų dieną. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje paskutinę bendravimo dieną iki 21.00 val.; neporiniais kalendoriniais metais (2019, 2021 ir t.t.) atsakovas su vaikais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją Šv. Velykų dieną bei sutinka Naujuosius Metus, t.y. nepertraukiamai bendrauja nuo neporinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. iki Naujųjų Metų sausio 1 d. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje paskutinę bendravimo dieną iki 21.00 val.; atsakovo ir vaikų A. ir K. gimimo dienos švenčių metu atsakovas pasiima vaikus įš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje pirmąjį sekmadienį, einantį po Ieškovo (rugpjūčio 8 d.) ir vaikų A. ir K. (balandžio 11 d.) gimimo dienos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje tą pačią dieną iki 21 00 val.; atsakovas su vaikais bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 21.00 val.; per kiekvienas vaikų atostogas, išskyrus vasaros atostogas, atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eiles. Apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovas praneša ieškovei žinute arba el. laišku prieš dvi dienas. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje pirmosios bendravimo dienos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje paskutinę bendravimo dieną iki 21 val.; vasaros atostogų metu atsakovas nepertraukiamai bendrauja su vaikais vieną mėnesį, t.y. ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės. Apie ketinimą pasiimti vaikus vasaros atostogų metu atsakovas praneša ieškovei žinute arba el. laišku prieš vieną mėnesį; atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje pirmosios bendravimo dienos 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Klaipėdoje paskutinę bendravimo dieną iki 21 val. 4) atostogauti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų tiek ieškove, tiek atsakovas gali tik turėdami vienas kito sutikimus; 5) ieškovė nedelsiant praneša atsakovui apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą; 6) ieškovei pakeitus savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tolimesniu kaip 50 km atstumu nuo Klaipėdos, ieškovė, pasibaigus atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikui, vaikus pasiima iš jų buvimo vietos savo sąskaita; 7) išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais ieškovė gali tik prieš tai susitarusi su atsakovu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas bei gavusi raštišką atsakovo sutikimą; 8) ieškovė privalo informuoti atsakovą, kai vaikai suserga ir sudaryti sąlygas atsakovui lankyti esam reikalui, ir slaugyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Jeigu dėl kokių nors priežasčių, vaikams susirgus, ieškove negali pasirūpinti vaikais, apie tai ji nedelsiant informuoja atsakovą, kuris turi teisę pasiimti vaikus į savo gyvenamąją vietą kol vaikai pasveiks; 9) ieškovė privalo pateikti atsakovui vaikų užklasinės veiklos tvarkaraščius, pranešti apie būsimus rengimus bei šventes mokymo / ugdymo įstaigose; 10) atsakovui nesant Lietuvoje, ieškovė įsipareigoja leisti nepilnamečiams vaikams kas antrą savaitgalį bendrauti su artimais giminaičiais, t.y. atsakovo mama A. R., krikšto mama A. R. ir pusbroliu M. G.; 11) atsakovui nesant Lietuvoje, ieškovė įsipareigoja leisti nepilnamečiams vaikams bendrauti su atsakovo mama A. R. jos gimimo dieną, t.y. kovo 23 d. bei pusbrolio M. G. gimimo dieną, t.y. liepos 26 d.; 12) šalių susitarimu, atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir kitu laiku; 13) vaikams vykstant pas atsakovą, ieškovė privalo perduoti vaikų rūbus (pagal sezoną) bei suruošti aprangą ir kitas priemones, reikalingas užklasinei vaikų veiklai. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešiekinį, kuriuo su priešiekiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, jis dirba įvairiuose valstybėse, Lietuvoje būna pakankamai retai, neturi nuolatinio darbo, taip pat ir nuolatinio atostogų grafiko. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, gyvendami su ieškove, vaikai turi nustatytą pastovų mokymosi bei poilsio režimą, kuris užtikrina tinkamas vaikų vystymosi sąlygas. Todėl ne ieškovė su nepilnamečiais vaikais turi taikytis prie atsakovo gyvenimo būdo ir nepastovaus darbo grafiko, o atvirkščiai – atsakovas turi taikytis prie ieškovės ir nepilnamečių vaikų nusistovėjusio režimo ir gyvenimo ritmo. Atsižvelgiant į atsakovo gyvenimo sąlygas, darytina išvada, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nėra labiausiai atitinkanti vaikų interesus. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, siekia ne optimalios ir labiausiai vaikų interesus atitinkančios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o tokiu būdu sprendžia asmeninio pobūdžio nesutarimus su ieškove. Pavyzdžiui, kai kurie prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais punktai ( „ieškovė įsipareigoja pasirūpinti, kad vaikų mobilieji telefonai būtų įjungti ir pakrauti, kad vaikams būtų sudarytos galimybės nurodytu laiku pasinaudoti kompiuteriu“; „ieškovė privalo pateikti Atsakovui vaikų užklasinės veiklos tvarkaraščius, pranešti apie būsimus renginius bei šventes mokymo/ugdymo įstaigose“; „vaikams vykstant pas atsakovą, ieškovė privalo perduoti vaikų rūbus (pagal sezoną) bei suruošti aprangą ir kitas priemones, reikalingas užklasinei vaikų veiklai“ ir kt.) yra pertekliniai, realiai neįgyvendinami ir pažeidžiantys tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad nepilnamečiai vaikai grįžus atsakovui net 2 savaites gyventų pas atsakovą. Kaip jau buvo minėta, tai sutrikdo nustatytą vaikų režimą ir gyvenimo ritmą. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas gali pasiimti nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigų ir papildomų užsiėmimų kada tik panorėjęs. Ieškovė mano, jog turi būti nustatytos konkrečios savaitės/mėnesio dienos. Ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su vaikais telefonu, tačiau nesutinka su siūlomu bendravimo laiko tarpu. Vaikai lanko darželį, būrelius, leidžia laiką su draugais ir pan., tad nesuprantamas reikalavimas dėl 4.30 val. (nuo 17.00 iki 21.30 val.) bendravimo telefonu. Mano, jog tinkamas laiko tarpas nuo 20 iki 21 val. Ieškovė, kaip minėta, nesutinka, mano, jog minėtas reikalavimas nesusijęs su vaiko interesais. Per šventes ir atostogas: įvertinant tai, kad atsakovas 2017 metais tiek Kūčias, tiek pirmąją Kalėdų dieną praleido su nepilnamečiais vaikais, ieškovė norėtų 2018 metais minėtas šventes sutikti su vaikais. Todėl mano, jog poriniais kalendoriniais metais atsakovas su vaikais turėtų bendrauti antrąją Kalėdų dieną ir pirmąją Velykų dieną. Neporiniais kalendoriniais metais atsakovas su vaikais nepertraukiamai bendrauja Kūčių dieną, pirmąją Kalėdų dieną ir antrąją Velykų dieną. Ieškovė kategoriškai nesutinka dėl atsakovo bendravimo su vaikais atostogų metu, kadangi mokyklose dažniausiai atostogos (ne vasaros) ir trunka tik 7 kalendorines dienas. Mano, jog vaikų ir šalių interesus labiausiai atitiktų 3 dienų nepertraukiamas atsakovo bendravimas su vaikais atostogų, išskyrus vasaros atostogas, metu. Ieškovė kategoriškai nesutinka dėl bendravimo vasaros atostogų metu, kadangi tai sutrikdo nustatytą vaikų režimą ir gyvenimo ritmą. Mano, jog vaikų ir šalių interesus labiausiai atitiktų 10 dienų nepertraukiamas atsakovo bendravimas su vaikais vasaros atostogas metu. Ieškovė nesutinka, kad šalys turi gauti vienas kito sutikimus išvykstant atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, nes tai pažeidžia vaikų interesus. Ieškovė neprieštarauja dėl pranešimo atsakovui, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovė nesutinka su ieškovo reikalavimu ieškovei pakeitus savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tolimesniu kaip 50 km atstumu nuo Klaipėdos, pasibaigus atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikui, ieškovė vaikus pasiima iš jų buvimo vietos savo sąskaita. Ieškovė nesutinka, su atsakovo reikalavimu nustatyti, kad ieškovė išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais gali tik prieš tai susitarusi su atsakovu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas bei gavusi raštišką atsakovo sutikimą, kadangi teisė pasirinkti gyvenamąją vietą yra asmens konstitucinė teisė ir negali būti ribojama kitų asmenų „sutikimu“, „nesutikimu“ ir pan. Ieškovė neprieštarauja, kad ji privalo informuoti atsakovą, kai vaikai suserga ir sudaryti sąlygas atsakovui lankyti esam reikalui, ir slaugyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, tačiau pažymi, jog atsakovas taip pat privalo informuoti ieškovę apie vaikų susirgimą jiems būnant pas atsakovą. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimais dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo su artimaisiais giminaičiais, kadangi šie reikalavimai nenagrinėtini nagrinėjamoje byloje, jie nesusijęs su vaikų tėvo, t. y. atsakovo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu.

Išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą byloje, kurioje nurodo, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams, tačiau pažymėjo, jog patogiau būtų, jei vaikai Šv. Kalėdas švęstu su vienu iš tėvų, Šv. Velykas – su kitu.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaiko ieškinį jame nurodytų aplinkybių pagrindu, prašo patenkinti. Pažymi, kad nustačius atsakovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką, būtų išbalansuotas vaikų gyvenimo ritmas, sutrikdytas režimas. Vaikai rudens ir pavasario atostogų metu su atsakovu turėtų bendrauti pusę atostogų laiko, o vasaros – 2 kartus po 15 dienų.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaiko priešieškinį jame nurodytų aplinkybių pagrindu, prašo patenkinti. Nurodo, kad vasaros atostogų metu vaikai su atsakovu galėtų bendrauti vieną mėnesį nepertraukiamai, o pavyzdžiui, rudens arba pavasario atostogas atsakovas galėtų bendrauti su vaikais ne pusę, o visas atostogas. Pažymi, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus. Atsakovui turėtų būti suteikta galimybė maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime ir bendrauti su jais.

Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tėvai su vaikais turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį. Tėvai turėtų geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos. Tėvo siūloma bendravimo tvarka per ,,Skype“ ir ,,Viber“ programas būtų galima, tačiau atsakovas siūlo per vėlų bendravimo laiką su vaikais, geriausiai būtų, kad vaikų bendravimas su tėvu vyktų iki 21 val. 00 min.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė G. R. ir atsakovas P. R. yra nepilnamečių vaikų A. R., (duomenys neskelbtini) ir K. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. S2-12175-563/2014 patvirtinta ieškovės ir atsakvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus A. R. ir nepilnametės dukters K. R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. R.; P. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui A. R. ir dukteriai K. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvienam vaikui nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; G. R. pavesta uzufrukto teise tvarkyti A. R. ir K. R., išlaikymui skirtas lėšas; P. R. įsipareigojo lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, pervesti į G. R. sąskaitą kiekvieno mėnesio 15 - 20 dienomis; G. R. ir P. R. įsipareigojo abu rūpintis nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu ir ugdymu. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Bylos šalys sutinka, kad yra būtina nustatyti atskovo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau nesutaria dėl bendravimo tvarkos nustatymo sąlygų. Išanalizavus šalių pateiktas bendravimo tvarkas, matyti, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka daugiau orientuota į jos visos šeimos narių interesų patenkinimą, tuo tarpu atsakovo siūloma bendravimo tvarka daugiau orientuota į jo ir vaikų bendravimą. Teismo nuomone, konkreti bendravimo tvarka gali būti nustatyta, remiantis abiejų šalių pateiktomis bendravimo tvarkomis, atlikus jose tam tikras korekcijas. Pažymėtina, kad nustatomos bendravimo tvarkos vykdymas priklausys, ar šalys bendradarbiaus tarpusavyje, siekdamos užtikrinti nepilnamečiam vaikams geriausias bendravimo sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios ir į tai, kad atsakovo darbas yra nepastovus, susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis užsienio valstybėse, siekiant, kad vaikai galėtų tinkamai lankyti mokyklą, atlikti savo pareigas, įvertinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, spręstina, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka su kiekvienu iš tėvų kas antrą mėnesio savaitgalį bei atsakovo bendravimas su vaikais vieną kartą per savaitę (vakare) yra tinkama, nes tai tai užtikrina nepilnamečių vaikų pastovų mokymosi ir poilsio režimą, nusistovėjusį gyvenimo ritmą. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaikais pirmą bei trečią mėnesio (neporinį) savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. 00 min., paimant vaikus savo lėšomis iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus savo lėšomis į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. 00 min. bei atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. 00 min., paimant vaikus savo lėšomis iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus savo lėšomis į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val 00 min. Taip pat nustatytina, kad atsakovas ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse), privalo pranešti vaikų motinai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu būdu apie vaikų paėmimą iš gyvenamosios vietos.

Atsakovo reikalavimas nustatyti, jog jam grįžus iš komandiruotės užsienyje, vaikai pirmas dvi savaites gyvena su atsakovu užsienyje, kitas dvi – su ieškove, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas pažymi, jog pernelyg dažnas vaikų gyvenamosios vietos kaitaliojimas pažeidžia vaikų teisę į stabilią namų aplinką, todėl šis atsakovo reikalavimas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti, jog vasaros vaikų atostogų, numatytų pagal ugdymo / mokymo įstaigos grafiką, metu atsakovas su vaikais bendrauja dvi savaites. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką ilgesne trukme, t.y. tai, kad jis su vaikais vasaros atostogų metu turi teisę nepertraukiamai bendrauti vieną mėnesį, t.y. ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, o kiekvienas kitas vaikų atostogas - ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eiles. Kaip ir minėta, tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios, todėl, atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais metais pusę žiemos, pavasario, rudens atostogų, numatytų pagal ugdymo / mokymo įstaigos grafiką, bei kiekvienais metais du kartus po dvi savaites, vasaros atostogų, numatytų pagal ugdymo / mokymo įstaigos grafiką. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios bendravimo dienos 10 val. 00 min. ir grąžina vaikus įjų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 20 val. 00 min. Teismas taip pat nustato, kad pasirinkimo teisė, kurią atostogų dalį vakai bendrauja su tėvu, suteikiama vaikams ir gali būti išreiškiama bet kokia forma, iš kurios būtų galima suprasti vaikų valią. Taip pat nustatoma, kad apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovas praneša ieškovei žinute, elektroniniu paštu ar kitu būdu prieš vieną mėnesį nuo numatomos atostogų pradžios.

Tėvo bendravimas su vaikais švenčių dienomis nustatytinas atsižvelgiant į abiejų šalių siūlomas atsakovo bendravimo su vaikais sąlygas. Iš esmės abi šalys sutinka dėl tėvo bendravimo su vaikais metinių švenčių dienomis. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatytina, kad atsakovas poriniais kalendoriniais metais bendrauja su vaikais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val.; neporiniais kalendoriniais metais atsakovas su vaikais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją Šv. Velykų dieną bei sutinka Naujuosius Metus, t.y. nepertraukiamai bendrauja nuo neporinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. iki Naujųjų Metų sausio 1 d. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 20 val. 00 min.

Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais Tėvo dieną. Šiuo atveju nustatytina, kad Tėvo dieną atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienais metais, atsakovui Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. 00 min.

Dėl bendravimo su vaikais vaikų gimimo dieną bei atsakovo gimimo dieną, ieškovė savo siūlomoje bendavimo tvarkoje nepasisakė, o atsakovas pageidauja, jog bendravimo tvarkoje būtų nustatyta sąlyga, jog atsakovo ir vaikų A. bei K. gimimo dienos švenčių metu atsakovas pasiima vaikus įš jų gyvenamosios vietos pirmąjį sekmadienį, einantį po atsakovo (rugpjūčio 8 d.) ir vaikų A. ir K. (balandžio 11 d.) gimimo dienos 10 val. 00 min. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val. 00 min. Ieškove atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog neprieštarauja šiam atsakovo reikalavimui. Esant šioms aplinkybėms, šis atsakovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. 00 min.

Atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos punktai dėl bendravimo su vaikais telefonu ir / ar internetu, atsižvelgiant į vaikų interesus, koreguotini, nustatant, kad esant vaikų norui, atsakovas bendrauja su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (,,Skype“, ,,Viber“ ar analogiškomis) tris kartus per savaitę, t.y. kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį (išskyrus tuos šeštadienius, kai tėvas bendrauja su vaikais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką) nuo 19 val. 00 min. iki 21 val. 00 min.

Teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais, nustato, kad tėvas, su kuriuo tuo metu yra vaikas, privalo sudaryti sąlygas tuo metu skyrium esančiam tėvui (motinai) bet kuriuo metu susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad atsakovo siūlomas punktas įpareigoti ieškovę pasirūpinti, kad vaikų mobilieji telefonai būtų įjungti ir pakrauti, yra perteklinis, todėl nenustatomas.

Atsakovas taip pat pareiškė reikalavimą nustatyti, jog tuo metu, kai vakai gyvena su ieškove, atsakovas turi teisę paimti vaikus iš jų mokymosi / ugdymo įstaigos ar papildomų užsiėmimų ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 21 val. 00 min. Ieškovės reikalavimas iš esmės tapatus, tačiau su tam tikromis sąlygomis – ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę lankyti vaikus jų buvimo vietoje, aplankyti ir pasiimti juos iš ugdymo / mokymo, papildomų užsiėmimų įstaigų, bet kuriuo metu, jeigu tai netrukdo vaikų interesams, tačiau apie numatomą vaikų lankymą ar pasiėmimą iš ugdymo / mokymo įstaigų, atsakovas turi pranešti ieškovei iš anksto bei nustatyti, jog atsakovas negali vaikų lankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus reikalavimus, sprendžia, jog siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (šiuo atbeju atsakovu), yra tikslinga nustatyti bendravimo tvarkoje sąlygą, jog atsakovas, jeigu tai netrukdo vaikų interesams, turi teisę lankyti vaikus jų buvimo vietoje (išskyrus vaikų ir ieškovės gyvenamojoje vietoje), paimti vaikus iš jų mokymosi / ugdymo įstaigos ar papildomų užsiėmimų ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną, tačiau atsakovas apie numatomą lankymą jų buvimo vietoje ar paėmimą iš ugdymo / mokymo įstaigos turi informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną iki numatomo paėmimo. Teismo vertinimu, vaikų interesai nebūtų pažeidžiami, jei tėvas grąžintų vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. 00 min.

Atsakovas savo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje prašo nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas atostogauti su vaikais už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų gali tik turėdami vienas kito sutikimus.

Teismas pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios, tačiau tai nereiškia jų įgyvendinimo galimybės neatsižvelgiant į įstatymų, kuriais reglamentuojami atitinkami civiliniai teisiniai santykiai, reikalavimus. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis (Austriją, Belgiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją; Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei (Airiją, Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją), tvarkos aprašo 2 punktą vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas. Tuo remiantis darytina išvada, kad bendravimo tvarkoje numatyta nuostata draudžianti šalims be vienas kito sutikimo laikinai (atostogų metu) išsivežti vaikus į užsienį įstatymiškai yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovo reikalavimas atmestinas.

Atsakovas taip pat prašo nutatyti, kad ieškovė nedelsiant praneša atsakovui apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį pareiškė, kad neprieštarauja šiam atsakovo reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip vaikų tėvas turi teisę žinoti, jog pasikeitė vaikų gyvenamoji vieta, šis reikalavimas tenkintinas.

Atsakovas pareiškė reikalavimą nustatyti, kad ieškovei pakeitus savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tolimesniu kaip 50 km atstumu nuo Klaipėdos, ieškovė, pasibaigus atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikui, vaikus pasiima iš jų buvimo vietos savo sąskaita; bei reikalavimą nustatyti, kad ieškovė su vaikais išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų gali tik prieš tai susitarusi su atsakovu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas bei gavusi raštišką atsakovo sutikimą.Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė ketintų keisti savo bei vaikų gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad jog tokie reikalavimai yra pertekliniai, todėl nenustatomi.

Teismas taip pat pripažįsta perteklinėmis atsakovo siūlomas nuostatas, numatytas 2.8., 2.12. priešieškinio punktuose (atsakovo informavimo apie vaikų užklasinės veiklos tvarkaraščius, būsimus renginius bei šventes mokymo / ugdymo įstaigose bei vaikams vykstant pas atsakovą įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui vaikų rūbus ir kitas priemones, reikalingas užklasinei veiklai) nes tai jau yra įtvirtinta įstatymuose, reglamentuojančiuose tėvų pareigas vaikų atžvilgiu (atsakovas ir pats privalo domėtis vaikų gyvenimu), todėl nustatyti tokių įpareigojimų teismo sprendimu nėra būtinybės.

Atsakovas prašo nustatyti, jog ieškovė privalo informuoti atsakovą, kai vaikai suserga ir sudaryti sąlygas atsakovui lankyti esam reikalui ir slaugyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje bei nustatyti, jog jeigu dėl kokių nors priežasčių, vaikams susirgus, ieškovė negali pasirūpinti vaikais, apie tai ji nedelsiant informuoja atsakovą, kuris turi teisę pasiimti vaikus į savo gyvenamąją vietą kol vaikai pasveiks. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasiūlytas punktas yra pagrįstas, kadangi nepilnamečių vaikų tėvas / motina privalo nedelsiant žinoti apie vaikui nutikusį nelaimingą atsitikimą ar jo ligą. Todėl šis atsakovo prašymas tenkintinas, nustatant, jog ir atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaikų susirgimą, tuo metu, kai vaikai bendrauja su atsakovu.

Pagal ieškovės suformuluotą bendravimo tvarką, pateiktas prašymas nustatyti, kad atsakovui ne pagal šalių numatytą bendravimo tvarką leidžiama paimti vaikus tik ieškovei sutikus. Tuo tarpu atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti kitu laiku šalių susitarimu. Iš esmės šalys reiškia tapačius reikalavimus, tik ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovo bendravimas su vaikais ne pagal šalių numatytą tvarką vyktų tik tada, kai ji sutinka, o atsakovas – kai abi šalys sutaria. Teismas, sprendžia, kad bendravimo tvarka labiausiai atitiks vaikų interesus nustatant, jog šalys, atsižvelgdamos į vaikų norą, abipusiu tarpusavio susitarimu sprendžia dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais kitu laiku.

Atsakovo priešieškinyje siūlomos bendravimo tvarkos 2.9. ir 2.10. punktai (dėl vaikų bendravimo su artimaisiais giminaičiais) pertekliniai ir nenustatytini, kadangi nesusiję su nagrinėjama byla.

Teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, o vaikams, kurių interesai svarbiausi, naudinga, nes tokiu būdu šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikai.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 700 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 595 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti priešpriešiniai (ieškinio ir priešieškinio) šalių tenkinti iš dalies, t. y. patenkinta ir atmesta apylygė priešpriešinių šalių reikalavimų dalis, teismas sprendžia, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

atsakovas P. R. bendrauja su vaikais A. R. bei K. R. pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. 00 min., paimant vaikus savo lėšomis iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus savo lėšomis į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. 00 min. Atsakovas ne vėliau kaip prieš dieną praneša ieškovei telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu būdu iki numatomo paėmimo;atsakovas P. R. bendrauja su vaikais A. R. bei K. R. kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. 00 min., paimant vaikus savo lėšomis iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus savo lėšomis į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val 00 min. Atsakovas ne vėliau kaip prieš dieną praneša ieškovei telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu būdu iki numatomo paėmimo;atsakovas P. R. kiekvienais metais bendrauja su vaikais A. R. bei K. R. pusę žiemos, pavasario, rudens atostogų, numatytų pagal ugdymo / mokymo įstaigos grafiką (pasirinktinai); atsakovas P. R. kiekvienais metais bendrauja su vaikais du kartus po dvi savaites vasaros atostogų, numatytų pagal ugdymo / mokymo įstaigos grafiką (pasirinktinai); atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios bendravimo dienos 10 val. 00 min. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 20 val. 00 min. Pasirinkimo teisė, kurią atostogų dalį vakai bendrauja su tėvu, suteikiama vaikams ir gali būti išreiškiama bet kokia forma, iš kurios būtų galima suprasti vaikų valią. Atsakovas prieš vieną mėnesį praneša ieškovei telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu būdu iki numatomo paėmimo;

atsakovas P. R. poriniais kalendoriniais metais bendrauja su vaikais A. R. bei K. R. Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val.; neporiniais kalendoriniais metais atsakovas su vaikais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją Šv. Velykų dieną bei sutinka Naujuosius Metus, t.y. nepertraukiamai bendrauja nuo neporinių kalendorinių metų gruodžio 31 d. iki Naujųjų Metų sausio 1 d. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 20 val. 00 min. atsakovas P. R. kiekvienais metais bendrauja su vaikais A. R. bei K. R. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. 00 min.;atsakovas P. R. kiekvienais metais bendrauja su vaikais A. R. bei K. R. pirmąjį sekmadienį, einantį po atsakovo gimimo dienos (rugpjūčio 8 d.) ir vaikų A. ir K. gimimo dienos (balandžio 11 d.), pasiimant vaikus įš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. 00 min. atsakovas P. R. bendrauja su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (,,Skype“, ,,Viber“ ar analogiškomis) kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį (išskyrus tuos šeštadienius, kai tėvas bendrauja su vaikais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką) nuo 19 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. nustatyti, kad tėvas, su kuriuo tuo metu yra vaikai A. R. ir K. R., privalo sudaryti sąlygas tuo metu skyrium esančiam tėvui (motinai) bet kuriuo metu susisiekti su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; atsakovas P. R. turi teisę lankyti vaikus A. R. ir K. R. jų buvimo vietoje (išskyrus ieškovės vaikų ir vaikų gyvenamojoje vietoje), paimti vaikus iš jų mokymosi / ugdymo įstaigos ar papildomų užsiėmimų ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. 00 min. Atsakovas apie numatomą vaikų lankymą jų buvimo vietoje ar paėmimą iš ugdymo / mokymo įstaigos turi informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną iki numatomo paėmimo;ieškovė G. R., pasikeitus jos ir vaikų A. R. ir K. R. gyvenamajai vietai, nedelsiant apie tai praneša atsakovui P. R.;ieškovė G. R. ir atsakovas P. R. privalo informuoti vienas kitą, kai vaikai suserga ir sudaryti sąlygas vienas kitam lankyti ir slaugyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Jeigu dėl kokių nors priežasčių, vaikams susirgus, ieškovė / atskakovas negali pasirūpinti vaikais, jie nedelsiant informuoja vienas kitą. Ieškovė / atsakovas turi teisę pasiimti vaikus į savo gyvenamąją vietą kol vaikai pasveiks.nustatyti, jog atsakovas P. R. ir ieškovė G. R., atsižvelgdami į vaikų A. R. ir K. R. norą, abipusiu tarpusavio susitarimu sprendžia dėl atsakovo P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais kitu laiku.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius