Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jos įgaliotai atstovei advokatei D. I. V., išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 1 d. pagal pavedimą Nr. FR 1043-3130 atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog įmonė pirkdavo rūbus komiso pagrindais iš fizinių asmenų, už komiso pagrindais parduotas prekes fiziniams asmenims pinigai neišmokėti išlaidų orderiais, pinigų išmokėjimo kvitais arba per EKA, pinigų išmokėjimas atsispindi avanso apyskaitose, pagal išrašytus fizinių asmenų pinigų priėmimo kvitus.

Tokiais veiksmais buvo pažeisti: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str., Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 4,7 p. reikalavimai, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-08-12 įsakymo Nr. 1K-240 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 4,5 p. reikalavimai, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 5 p. reikalavimai.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – pripažino, kad neteisingai buvo pildoma dokumentacija, reikėjo pildyti pinigų išmokėjimo orderius, tačiau kategoriškai neigė mokėjusi vokeliuose G. Š. ir J. D.. V. K. parodė, jog darbuotoja G. Š. iš pradžių stengėsi, vėliau pradėjo dinginėti prekės, atsirado nuostoliai, santykiai tapo konfliktiški. Susitarė su G. Š., kad ji iš darbo išeis savo noru, tačiau ji pateikė pažymą, kad laukiasi. Dirbant J. D. ir atlikus patikrinimą, taip pat trūko prekių, buvo vėlavimai į darbą, papeikimai, su ja santykiai taip pat konfliktiški. Tiek G. Š., tiek J. D. alga buvo mokama, jei gaudavo į rankas – pasirašydavo. Dėl pildomos dokumentacijos V. K. paaiškino, jog pildė kitos formos dokumentą nei reikėjo pagal taisykles, tokiais veiksmais žalos valstybei nepadarė (79-80 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. S. parodė, jog ją ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį V. K. siejo darbdavio ir darbuotojo santykiai nuo 2010 metų rudens iki 2011 metų vasaros, atlyginimas buvo mokamas pavedimu, priedų nebuvo mokama, yra buvę trūkumų, tačiau jie buvo minimalūs, padengdavo iš savo atlyginimo (80 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. Č. parodė, kad dirbo įmonėje, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas V. K. įmonei nuo 2010 metų iki 2015-02-09. Darbo užmokesčiai būdavo pervedami į banko sąskaitą, kai įnešdavo pinigus, ji pervesdavo visiems darbuotojams. G. Š. buvo išmokėtas priedas, nes pardavė brangią prekę (80 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad yra nusipirkęs V. K. įmonės akcijas. Liudytojas parodė, kad G. Š. yra probleminė darbuotoja, kadangi įmonė vykdys papildomą veiklą, G. Š. gavo du pasiūlymus keisti kvalifikaciją, tačiau jai netinka darbo vieta, skundėsi dėl to Darbo inspekcijai (80-81 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. M. parodė, kad buvo gavusi skundą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl mokamo atlyginimo vokeliuose, atlikus patikrinimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, remiantis G. Š. ir buvusios darbuotojos, kuri jau yra atleista, parodymais. Kadangi įmonės veikla sustabdyta, negalėjo padaryti užpirkimo, tačiau tiek G. Š., tiek J. D. parodė, jog buvo apskaitoma tik dalis pajamų. Aplinkybių, kad G. Š. ir J. D. su darbdaviu sieja konfliktiški santykiai, liudytoja netyrė ir nevertino (89-90 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio, atlyginimą gaudavo pavedimu į banko sąskaitą ir jai mokėdavo komisinius nuo parduotų prekių, kuriuos perduodavo darbo vietoje, įdėdavo į sąsiuvinį 5 procentus nuo parduotų prekių. Liudytoja paaiškino, kad buvo išleista atostogų, prieš tai daryta inventorizacija, buvo neaiškumų, juos išsiaiškino ir direktorė ją išleido atostogų. Atostogų metu atsirado trūkumų, direktorė ją išsikvietė į darbą, ji pasirašė ant algalapio, tačiau pinigų negavo. Direktorė pasakė, kad reikės išeiti iš darbo, nes dideli trūkumai, grasino, kad atleis su neigiamais įrašais, pakišo pasirašyti vekselį, buvo naudojamas smurtas, liudytoja kreipėsi dėl to į medikus. Liudytoja santykių su direktore šiuo metu nepalaiko jokių, nes V. K. ją įskaudino ir pažemino. Buvo gavusi drausminę nuobaudą už prekių dingimą (90-91 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. Š. parodė, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas V. K. nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio, jai buvo mokama alga. Iš pradžių buvo įdarbinta ant pusės etato, gaudavo 5 procentus nuo apyvartos, po to įdarbino pilnu etatu ir mokėjo 5 procentus nuo apyvartos. Buvo mokamas minimalus atlyginimas, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą, o 5 procentus nuo apyvartos išmokėdavo grynaisiais V. K. arba jos motina. V. K. jai liepdavo ne viską mušti į kasą. Su V. K. sutarė gerai iki paskutinio konflikto dėl batų, kuriuos sugadino klientė, o jai buvo liepta atlyginti patirtą žalą, dėl to tarp jos ir V. K. įvyko konfliktas. Be to, V. K. supyko, kai ji pranešė, jog laukiasi (100-101 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatyta atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d. numatyta atsakomybė kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimus įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. pripažino kaltę dėl kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimų. V. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (1-4 b.l.), operatyvaus patikrinimo pažyma (5-6 b.l.), V. K. paaiškinimu (7 b.l.), G. Š. paaiškinimu (8 b.l.), J. D. paaiškinimu (10 b.l.), sprendimu paskirti V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir kasininke (12 b.l.), avanso apyskaita (40 b.l.), pinigų priėmimo kvitais (41 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. pagal pavedimą Nr. FR 1043-3130 atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog įmonė pirkdavo rūbus komiso pagrindais iš fizinių asmenų, už komiso pagrindais parduotas prekes fiziniams asmenims pinigai neišmokėti išlaidų orderiais, pinigų išmokėjimo kvitais arba per EKA, pinigų išmokėjimas atsispindi avanso apyskaitose, pagal išrašytus fizinių asmenų pinigų priėmimo kvitus. Tokiais veiksmais buvo pažeisti: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str., Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 4,7 p. reikalavimai, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-08-12 įsakymo Nr. 1K-240 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 4,5 p. reikalavimai, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 5 p. reikalavimai ir V. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nenustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad V. K. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Nagrinėjamoje byloje V. K. taip pat buvo kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje dėl to, kad 2015 m. balandžio 1 d. pagal pavedimą Nr. FR 1043-3130 atliktas operatyvus patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu įmonėje dirbanti darbuotoja G. Š. paaiškinime nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti nuo 2014-09-08, dirba įmonėje pilnu etatu, numatytas darbo užmokestis darbo sutartyje buvo minimalus, tai yra 1035 Lt/300 Eur (atskaičius mokesčius - 847,81 Lt), kurį pervesdavo į jos asmeninę banko sąskaitą. Nuo 2014-09-08 iki 2014-12-31 išmokėta numatyto darbo užmokesčio suma yra 2794,11 Lt (809,23 Eur), tačiau prie numatyto darbo užmokesčio jai direktorė V. K. išmokėjo papildomai darbo užmokesčio: rugsėjo mėnesį - 200 Lt (57 Eur), spalio mėnesį - 150 Lt (43 Eur), lapkričio mėnesį - 170 Eur (49 Eur), gruodžio mėnesį - 150 Lt (43 Eur). Viso G. Š. išmokėta papildomo darbo užmokesčio 670 Lt (194 Eur). Už papildomai išmokėtą darbo užmokestį G. Š. niekur nepasirašė. Buvusi įmonės darbuotoja J. D. savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad įmonėje dirbo nuo 2013-04-06 iki 2014-07-11, numatytas darbo užmokestis darbo sutartyje buvo minimalus 1000 Lt/289 Eur (atskaičius mokesčius 824,50 Lt), kuriuos pervesdavo į jos asmeninę banko sąskaitą. Nurodytu laikotarpiu jai išmokėta numatyto darbo užmokesčio 11146,93 Lt (3228,37 Eur), tačiau prie nurodyto darbo užmokesčio jai įmonės direktorė V. K. papildomai išmokėjo darbo užmokesčio po 250 Lt į mėnesį. Viso J. D. išmokėta papildomo darbo užmokesčio 3750 Lt (1086,07 Eur). Už papildomai išmokėtą darbo užmokestį J. D. niekur nepasirašė. Viso įmonės direktorė V. K. išmokėjo neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio 4420 Lt (1280,80 Eur), nuo šios sumos nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. G. Š. ir J. D. paaiškinimuose nurodė, kad jos apskaitydavo elektroniniu kasos aparatu tik trečdalį įmonės gautų pajamų už parduotus rūbus, visas kitas neapskaitytas pajamas sudėdavo į dėžutę šalia aparato, (pajamas) pinigus vakare pasiimdavo įmonės direktorė V. K.. Iš gautų pajamų, kurios nebuvo apskaitytos buhalteriniuose dokumentuose, buvo išmokėta darbuotojoms papildomi pinigai. Tokiais veiksmais buvo pažeista: Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įstatymo Nr. IX-926 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. reikalavimai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Vertinant byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu buvo pradėta remiantis G. Š. ir J. D. paaiškinimais (8, 10 b.l.), kuriuose buvo nurodyta, kad be darbo sutartyje numatyto atlyginimo buvo mokami ir 5 procentai nuo komise parduotų prekių, kurie buvo ne pervedami į asmeninę darbuotojų sąskaitą, o atiduodami grynaisiais pinigais. Šias aplinkybes tiek G. Š., tiek J. D. patvirtino ir apklaustos teismo posėdžio metu. Tačiau taip pat abi liudytojos patvirtino, kad yra konfliktavusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. K. – J. D. parodė, kad V. K. ją įskaudino ir pažemino (91 b.l.), o G. Š. parodė, jog su V. K. sutarė gerai iki paskutinio konflikto dėl batų, kuriuos sugadino klientė, o jai buvo liepta atlyginti patirtą žalą, dėl to tarp jos ir V. K. įvyko konfliktas. Be to, V. K. supyko, kai ji pranešė, jog laukiasi (101 b.l.). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. pateiktų dokumentų – paaiškinimų, tarnybinių pranešimų, įsakymų skirti drausmines nuobaudas (50-60 b.l.) matyti, kad pardavėja konsultantė J. D. bausta drausminėmis nuobaudomis – papeikimais už netinkamą pareigų vykdymą, J. D. šiuos įsakymus pasirašė. G. Š. taip pat bausta drausminėmis nuobaudomis - papeikimais (70, 72 b.l.), su vienu iš jų G. Š. nesutiko (70 b.l.), su kitu parašu patvirtino, jog susipažino (72 b.l.). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog V. K. santykiai su G. Š. ir J. D. yra konfliktiški, todėl minėtų liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kaip subjektyvūs bei keliantys abejonių ir negali būti laikomi byloje lemiamu įrodymu, pagrindžiančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tam, kad pripažinti liudytojų parodymus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais, juos turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šioje byloje kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog V. K. darbuotojoms mokėjo neapskaitytą buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokestį, nesurinkta. Priešingai, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojomis buvusi įmonės darbuotoja S. S. mokėjimo vokeliuose fakto nepatvirtino, parodė, jog atlyginimas buvo mokamas į banko sąskaitą, trūkumus dengdavo iš savo atlyginimo (80 b.l.), J. Č., dirbusi buhalterinėje įmonėje, teikusioje buhalterinės apskaitos paslaugas V. K. įmonėje, parodė, jog atlyginimai buvo pervedami į banko sąskaitas (8 b.l.).

Tuo tarpu viso bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. nuosekliai neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo, parodydama, kad darbuotojoms nemokėjo neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad, visų pirma, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (2015 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-48-319/2015). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis tik dviejų darbuotojų duotais paaiškinimais, neįvertinus aplinkybės, kad tarp minėtų darbuotojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K. galėjo būti susiklostę konfliktiški santykiai ir dėl šios priežasties G. Š. ir J. D. paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs, o juos patvirtinančių rašytinių duomenų tyrimo metu surinkta nebuvo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tiesiogiai ištyrus ir įvertinus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, apklausus liudytojus, negalima daryti kategoriškos išvados, kad V. K. padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. mokėjo buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį, byloje surinkta nėra, vadovaujantis in dubio pro reo principu, darytina išvada, kad V. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41⁴ straipsniu, 163⁵ straipsniu, 250 str. 1 d. 1 p., 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą - 108 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.