Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. M. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas akivaizdžiai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, šališkai vertino surinktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, todėl Kauno apylinkės teismo argumentai turėtų būti pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, nors teismas nurodė, kad pakartotinį patikrinimą atlikti VMI pareigūnai nusprendė sekančią darbo dieną po 2014-03-14 patikrinimo, tačiau pakartotinis patikrinimas buvo atliktas 2014-03-18 (antradienį), tai yra antrą darbo dieną po pirminio patikrinimo. Teismas visiškai nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentų ir nurodytos LVAT praktikos, kurioje yra išaiškinta, kad: „kuro talpyklose esančių naftos produktų laikymo ir pardavimo kontrolės taisyklių 5.1 punktas numato, jog tikrinimą atliekantys pareigūnai turi iš dalies sustabdę degalinės darbą, metrolazde išmatuoti degalų rūšių likučius talpyklose, o jeigu dėl talpyklų konstrukcijos to neįmanoma atlikti, degalų likučius išmatuoti kitomis tik Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme numatytais būdais įteisintomis matavimo priemonėmis, turinčiomis galiojančius patikros liudijimus“, t. y. kad matavimus privalo atlikti reikiamus įgaliojimus ir metrologinę kvalifikaciją, turintys asmenys, o ne įgaliojimų ir kompetencijos neturintys degalinės operatoriai. Šiuo atveju byloje iš liudytojų parodymų neginčijamai nustatyta, kad matavimus, kurių pagrindu I. M. buvo nubausta, atliko ne VMI ar Metrologijos tarnybos darbuotojai, o nei kvalifikacijos, nei įgaliojimų neturintys asmenys, t. y. degalinės operatoriai K. S. ir E. M.. Apelianto teigimu, tai rodo, kad atliekant matavimus buvo akivaizdžiai pažeistos tiek Kuro laikymo, tiek Kuro matavimo taisyklės, gauti nepagrįsti skaičiavimai, kurių pagrindu nėra galima administracinėn atsakomybėm traukti asmens.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisėtai traktavo liudytojų parodymus ir nusprendė, kad po 2014-03-18 matavimų nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius nereiškė pretenzijų dėl netinkamai atliktų matavimų, kadangi liudytojas K. S. nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius į degalinę atvyko matavimams jau prasidėjus. Tuo tarpu liudytojas K. M. teismui patvirtino, kad jis prašė VMI ir Metrologijos tarnybos darbuotojų permatuoti kuro kiekius su specialiąją pasta, tačiau tą buvo atsisakyta padaryti. Tai iš dalies patvirtina ir UAB,,(duomenys neskelbtini)“ komisijos tą pačią dieną sudarytas 2014 m. kovo 18 d. aktas dėl kuro apskaitos bei esančio vandens fotofiksacijos.

Skunde teigiama, kad teismas, pašalindamas iš kaltinimo dalį aplinkybių, pažeidė savo kaip administracinio teismo pažeidimo bylą nagrinėjančio ir nuobaudą skiriančio organo kompetenciją. Šiuo atveju teismas tam, kad galėtų pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal protokolu formuluojamą kaltinimą, pats savo neteisėtais veiksmais pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame suformulavo kaltinimą (bylos ribas), pats bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, o tai yra absoliutus nutarimo negaliojimo pagrindas.

Skunde pažymima, jog tiek 2014-03-14, tiek 2014-03-18 patikrinimų metu nebuvo matuojama nei oro temperatūra, nei kuro tankis, nei taikoma formulė ir apskaičiuojamas kuro kiekis pagal kuro tankį, t. y. kiek kuras yra išsiplėtęs, ir nebuvo matuojamas kuro kiekis, įvertinant vandens kiekį, esantį talpykloje. Tą pripažino matavimus stebėję liudytojai. Kuro kiekį išmatuoti turi tikrinimą atliekantys pareigūnai, o ne tikrinamasis asmuo ar jo darbuotojai. Šiuo atveju nei Kauno apskrities VMI inspektoriai, nei Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus atstovės kuro kiekių nematavo, o leido tai padaryti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų neturinčiam asmeniui – kolonėlės operatoriui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, specialistai, atliekantys patikrinimą, privalo patys metrolazde išmatuoti degalų rūšių likučius talpyklose ir pateikti savo skaičiavimus, o atliekant tokį specifinį matavimą, privalo įvertinti ir vandens kiekis talpyklose. Šiuo atveju argumentas, kad tikrinami asmenys neturėjo pastos, nėra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnams taikomi aukšti reikalavimai išmanyti savo specialybę atliekant tokius reikšmingus patikrinimus ir turėti visas priemones tam pažeidimui nustatyti ir jį įrodyti teismui. Institucijos pareiga išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, jas nustatyti, užfiksuoti, pateikti nagrinėjančiam organui visus įrodymus ir įrodyti asmens padarytą pažeidimą, jo faktą asmens kaltę ir kitas aplinkybes, o šiuo atveju VMI net nesistengė to padaryti.

I. M. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis), taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Pažymėtina, kad, visų pirma, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai, t. y., rašytinė bylos medžiaga ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, yra pakankami išvadai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. M. pažeidė Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 176 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 2 dalyje.

Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 ir pakeistų 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. VA-65 (toliau – Taisyklės), 176 punkte numatyta, jog kontrolinio tikrinimo metu išmatuoti ir litrais +15 °C temperatūros perskaičiuoti kuro talpyklose laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų kiekiai kuro talpyklose turi atitikti apskaičiuotus šių produktų kiekius, gautus iš žurnaluose pamainos pradžioje įrašytų kiekių atėmus nuo įrašymo momento iki tikrinimo pradžios parduotus ar kitaip iš kuro talpyklos išpiltus kiekius bei leistinus natūralios netekties nuostolius ir pridėjus į kuro talpyklą įpiltus šių produktų kiekius, su ± 2 procentų paklaida. Kuro talpyklose – horizontaliose cisternose – taikoma ± 3 procentų paklaida.

Iš 2014 m. kovo 18 d. Kauno apskrities VMI surašyto Naftos produktų inventorizavimo aprašo matyti, kad naftos likučiai talpyklose buvo apskaičiuoti remiantis Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnalo duomenimis bei patikrinimo metu gautais duomenimis (t. 1, b. l. 8-12). Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad nei Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnale nurodyti kuro kiekiai pamainos pradžioje, nei patikrinimą atlikusių pareigūnų išmatuoti talpyklose buvę kuro kiekiai nebuvo perskaičiuoti litrais +15 °C temperatūros, kaip to reikalauja Taisyklių 176 punktas.

2014 m. kovo 18 d. Naftos produktų inventorizavimo apraše, remiantis kuriuo buvo surašyta 2014 m. kovo 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma, o vėliau ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodyta, jog talpykloje Nr. 520014001 metrolazde nustatytas 49 cm kuro aukštis, talpykloje Nr. 520014002 – 41,5 cm kuro aukštis, o talpykloje Nr. 520014003 – 32,2 cm kuro aukštis. Iš byloje esančių bandymo protokolų ir gradavimo lentelių (t. 1, b. l. 48-57) matyti, kad nustatyti kuro kiekiai apskaičiuoti remiantis gradavimo lentelėmis ir darant prielaidą, jog pamatuotas kuro kiekis atitinka gradavimo lentelėje nurodytą talpą. Tačiau prieduose prie bandymo protokolų nurodyta, jog talpyklos gradavimo norminė temperatūra yra 15 °C, bei pateikiama formulė, kuria remiantis perskaičiuotinas saugomo skysčio tūris prie 15 °C (eksploatavimo metu). Jau minėtame Naftos produktų inventorizavimo apraše nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta naftos produktų temperatūra atitiko 7 °C. T. vertinant šiuos duomenis, kyla pagrįstų abejonių, ar patikrinimą atlikusių pareigūnų pagal metrolazdės duomenis apskaičiuotas kuro kiekis atitiko realų kuro talpose buvusį kiekį, juolab, kad pareigą perskaičiuoti kuro kiekį litrais esant norminei temperatūrai (+15 °C) patikrinimą atliekantiems pareigūnams numato Taisyklių 176 punktas, kurio pažeidimas inkriminuojamas atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog I. M. padarė ATPK 171² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius I. M. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Nutraukus bylą šiuo pagrindu, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo I. M. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.