Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens M. G. atstovei pagal įgaliojimą V. G., advokatei Virginijai Žūkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., Danguolei Blauzdžiuvienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo Danguolė Blauzdžiuvienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4. Suinteresuoti asmenys M. G., Danguolė Blauzdžiuvienė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Pareiškimas atmestinas.

5. Dėl juridinio fakto nustatymo.

5.1. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas. Vienas tokių juridinių faktų yra asmens išlaikymo nustatymo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 str.

5.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą, kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, taikydamas CK 5.20 straipsnio 1 dalį, ją kartu aiškina, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

5.3. Iš civilinės bylos Nr. 2-372-920/2017 nustatyta, kad pareiškėjas V. K. yra T. B. K. sūnus (b. l. 32). T. B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Po jos mirties palikimą priėmė M. G. pagal testamentą (b. l. 31). Pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 26,34). 2013 m. balandžio 8 d. Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarė pareiškėjui nurodė kreiptis į teismą (b. l. 35). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad palikėjos jo motinos T. B. K. mirties dieną 2013 m. sausio 13 d., jam buvo reikalingas išlaikymas. Tam, kad pareiškėjui pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį, būtina nustatyti, kad V. K., B. T. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Šią aplinkybę turi įrodyti pareiškėjas (CPK 178 str.). Iš Neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad pareiškėjas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 procentų darbingumas (b. l. 30). Taigi pareiškėjui buvo teikiama valstybės parama per socialines garantijas. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, kad nepretenduotų į palikimo dalį. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo turi būti sprendžiamas įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečių poreikių, sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą, neįrodinėjo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis pareiškėjui skirta Netekto darbingumo pensija 2013 metų sausio mėnesį buvo 581,55 (b. l. 22-23). Iš pateiktos AB Swedbank išrašo nustatyta, kad 2013 m. sausio 13 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo 64,74 Lt likutis (b. l. 16), AB SEB banko sąskaitų išrašo – 200 Lt (b. l. 17-18). UAB (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad pareiškėjo pajamos iš darbo užmokesčio 2013 m. sausio mėnesį buvo 249,77 Lt (b. l. 107). UAB (duomenys neskelbtini)pažyma patvirtina, kad pareiškėjo pajamos iš darbo santykių 2013 sausio mėnesį buvo 77,73 Lt (b. l. 108). VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjas 2013 metų sausio mėnesio 13 d. nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 25).Taigi iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2013 metų sausio mėnesiui disponavo 909,05 Lt pajamomis. Nors pareiškėjui nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, jis dirbo dvejose darbovietėse. Taigi pareiškėjo sveikatos būklė ir darbingumas, jam leido dirbti. Pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos iš darbinės veiklos iki 2013 metų sausio mėnesio buvo didesnės, todėl teismo vertinimu pareiškėjas neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems asmens poreikiams tenkinti. Be to, VĮ Regitra duomenimis pareiškėjas turėjo kilnojamojo turto (b. l. 141-142).

5.4. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. K. šeimą sudaro sutuoktinė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), B. K., gim. (duomenys neskelbtini), Ą. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10). Pareiškėjas nurodo, kad jis iš savo gaunamų pajamų turėjo išlaikyti keturis vaikus, tačiau pažymėtina, kad 2013 metų sausio mėnesį pareiškėjas turėjo tik vieną nepilnametį vaiką, kurį privalėjo išlaikyti. Kiti pareiškėjo vaikai jau buvo pilnamečiai, kuriuos pareiškėjas galėjo, bet neprivalėjo remti materialiai ((duomenys neskelbtini)pažymos patvirtina, kad pareiškėjo sūnus B. K. nuo 2011 metų studijavo (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. jam suteiktos akademinės atostogos (b. l. 19,88-90). (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad pareiškėjo sūnus Ą. K. nuo 2012 m. studijavo (duomenys neskelbtini) universitete (b. l. 20). Pareiškėjo dukra A. K. 2012 m. spalio 18 d. pažymos duomenimis mokėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).). Be to, pažymėtina, kad tiek prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tiek prie pilnamečių vaikų paramos (kurių pareiškėjas neprivalėjo išlaikyti) turėjo prisidėti ir jo sutuoktinė J. K., kuri dirbo nuolatinį darbą ir gavo nuolatines pajamas (Pareiškėjo sutuoktinės J. K. pajamos už laikotarpį nuo 2012 m. liepos iki 2012 m. gruodžio mėnesio vidutiniškai buvo 843,84 Lt (b. l. 109-110). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis J. K. priklauso žemės sklypas (c. b. 2-24-615/2016, 5 t., b. l. 78)). Sutiktina su suinteresuoto asmens nurodytais argumentais, kad sutuoktiniai turi vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokoje gaunamos pajamos yra laikytinos bendru turtu, todėl šeimos poreikių tenkinimas (įskaitant ir sutuoktinio poreikius) yra tenkinami iš abiejų sutuoktinių gaunamų pajamų. Vien faktas, kad pareiškėjas turi nepilnametį sūnų K. K. ir tris jau pilnametystės sulaukusius vaikus, savaime nepagrindžia pareiškėjo V. K. išlaikymo reikalingumo fakto.

5.5. Pareiškėjas su šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodo pats pareiškėjas nuomos mokesčio mokėti nereikėjo. Vadinasi pareiškėjas už namą mokėjo tik einamuosius mokesčius. Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjui 2013 m. sausio mėnesį buvo skirta 616,59 Lt šildymo išlaidų kompensacija (b. l. 24). Kadangi pareiškėjui buvo skirta šildymo išlaidų kompensacija, jis šių išlaidų nepatyrė. Pareiškėjas ir neįrodinėjo aplinkybės, kad būtent būsto išlaikymas sudarė dideles išlaidas, dėl ko jam buvo būtinas išlaikymas.

5.6. Pareiškėjas nurodo, kad turėjo du kreditus. AB bankas Snoras duomenimis pareiškėjas turėjo 1220,22 Lt paskolą, mokėtina paskolos dalis 110 Lt (b. l. 111). Iš pareiškėjo pateikto sąskaitos išrašo Swedbank turimos sąskaitos likutis yra minusinis – 3997,64 Lt (b. l. 112). Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų jis kreditus turėjo dengti dalimis, mokėti mėnesines įmokas. Pareiškėjui nebuvo pareigos būtent 2013 metų sausio mėnesį padengti abu kreditus. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo du skolinius įsipareigojimus, nevertintina, kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti. Pareiškėjas laisva valia prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus, turėjo būti apdairus, rūpestingas, įvertinti prisiimtų įsipareigojimų turinį, apimtį, finansinę riziką, savo galimybes grąžinti kreditus. Pareiškėjas neįrodė, kad būtent dėl sunkios finansinės padėties skolinosi pinigus.

5.7. Iš į bylą pateikto 2003 m. sprendimo matyti, kad pareiškėjas turėjo tris skolininkes R. M., L. M., V. G. (b. l. 130,134-136), vadinasi pareiškėjas galėjo gauti pajamas iš skolininkių, ką ir patvirtino teismo posėdžio metu nurodydamas, kad išieškoma buvo iš vienos skolininkės.

5.8. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais sprendžia, kad pareiškėjui, jo motinos mirties dieną - 2013 metų sausio mėnesį, išlaikymas nebuvo reikalingas. Pareiškėjas neįrodė, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jam buvo reikalingas išlaikymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

6.1. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui byloje buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pareiškimą atmetus, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str., LR CPK 92 str. valstybės patirtos suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidos – 283,86 Eur priteistinos iš pareiškėjo.

6.2. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos, kadangi jam buvo teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (LR CPK 96 str. 4 d.).

7. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

7.1. LR CPK 150 str. 2 d. nustato, kad teismui atmetus ieškinį (analogiškai ir pareiškimą), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą išsprendžia teismo sprendimu, atsižvelgiant į nustatytą įstatyminį reglamentavimą, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. pareiškimą atmesti.

Priteisti valstybei iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 283,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 86 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktoje kredito įstaigoje, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.