- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- e2-20-272/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- UAB „MIROMAX“
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MIROMAX“ ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybės administarcijai dėl 2 256,65 Eur žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „MIROMAX“ prašo priteisti iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos 2 256,65 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose (b. l. 3-9, 47-50) ir jo atstovai teismo posėdyje ieškinyje nurodė, kad vykdant Elektrėnų savivaldybės administracijos „Prekių ir montavimo darbų“ pirkimą apklausos būdu, buvo pažeistos LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos. Elektrėnų savivaldybės administracijos įstaigos darbuotoja A. R., einanti Elektrėnų savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, kreipėsi į UAB „MIROMAX“ ir 2015 m. birželio mėnesį užsakė pateikti LED ekrano pasiūlymą (RGB 20). 2015-06 – 2015-09 laikotarpiu kitas Elektrėnų savivaldybės administracijos įstaigos specialistas R. L. tikslinosi duomenis ir jam 2015-09-30 buvo pateiktas aptariamo LED ekrano specialiai parengtas vizualinis ir konstrukcinis pagal atsakovo įstaigos užklausą-užsakymą brėžinys. 2015-11-06 iš Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojo A. A. gautas siūlymas dalyvauti prekių pirkimo kainų apklausoje „Reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimas“. Kartu buvo pateiktos Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus V. P. 2015-11-05 patvirtintos „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygos“ ir 2015-10-27 reklaminio ekrano pirkimo techninė užduotis, kurioje neteisėtai ir be ieškovo kaip autoriaus sutikimo panaudotas UAB „MIROMAX“ darbuotojo 2015-09-30 siųstas Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovams LED ekrano specialiai parengtas vizualinis ir konstrukcinis pagal įstaigos užklausą brėžinys. Nurodė, kad ieškovas 2015-11-16 iš to paties Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojo A. A. gavo pranešimą, kad reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimo, perkant apklausos būdu, įvykusio 2015-11-13, laimėtoju buvo pripažintas UAB „Hansab“ pasiūlymas, kurio pasiūlyta kaina yra 20 000,00 Eur, UAB „MIROMAX“ pasiūlyta kaina buvo 21 887,69 Eur. Pažymėjo, kad UAB „MIROMAX“ pasiūlyta kaina apėmė ir nurodyto LED ekrano specialiai parengto vizualinio ir konstrukcinio pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos užklausą brėžinio parengimą, už kurį vėliau pareiškus pretenzijas ir derinantis su atsakovu, buvo patikslinta brėžinio rengimo ir derinimo kaina – 2 256,65 Eur.
Atsiliepimas
Pažymėjo, jog pats atsakovas atsiliepimu pripažįsta, kad kreipėsi į UAB „MIROMAX“ dėl įrangos ir tikslios įrangos projektavimo ir montavimo vietos prie Elektrėnų viešosios bibliotekos fojė stogelio atraminių kolonų, ir patvirtina, kad UAB „MIROMAX“ buvo parengtas kompiuterinio modeliavimo brėžinys su 3D vizualizacija, kuris atsakovo vėliau buvo panaudotas vykdant viešąjį įrangos pirkimą. Pabrėžė, kad atsakovas itin ilgai derino ir detalizavo įrangos montavimo detales ir elementus, kitus individualius jo nurodytai vietai įrangos montavimo klausimus. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad UAB „MIROMAX“ LED ekrano specialiai parengtas vizualinis ir konstrukcinis pagal atsakovo užsakymą brėžinys yra „tik pavaizduotas LED ekrano kabinimo procesas“. Nurodė, kad brėžinys buvo parengtas būtent pagal atsakovo individualius reikalavimus ir nurodymus, specialiai ir tiksliai jo parinktoje vietoje, aukštyje bei suderintus kampu ir kitais parametrais. Nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad ieškovo parengtas brėžinys yra ne kūrybinės veiklos rezultatas, ir kad jis nėra originalus, bei kad jis turi būti patentuojamas Valstybiniame patentų biure. Susirašinėjimo su atsakovo atstovais dokumentuose detalizuota, kad visa teikiama informacija atsakovui yra konfidenciali – „pranešimo ar informacijos platinimas, skleidimas, kopijavimas ar naudojimas yra draudžiamas“. Pažymėjo, kad pagal „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygų“ 5 p., nurodytas pirkimo objektas - „Reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimas“. Iš to darytina išvada, kad atsakovas jau turėjo nepagrįstą naudą – gavo brėžinį, kurį panaudojo be jo savininko ir autoriaus sutikimo ir nepagrįstai sutaupė, turėdamas galimybę užsakyti tik „ekraną“ ir jo „montavimo darbus“. Dėl to atsakovo teiginius, kad tokio detalizuoto ir individualaus brėžinio parengimas gali būti laikomas tam tikrais nuostoliais, susijusiais su pasiūlymo ar paraiškos konkursui rengimu, laiko nepagrįstais.
Taip pat nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai, vykdydami pirkimo veiksmus, pažeidė ieškovo kaip autoriaus teises, be ieškovo sutikimo naudodami LED ekrano specialiai parengtą vizualinį ir konstrukcinį pagal įstaigos užklausą brėžinį, pažeidė LR Viešojo pirkimo įstatymą, sudarydami nevienodas sąlygas dalyviams, kadangi ieškovo pasiūlyta pirkimo kaina apėmė ir papildomus brėžinių rengimo ir derinimo kaštus, tuo tarpu neteisėtai panaudojus ieškovo parengtą kūrinį – brėžinį, kiti dalyviai šių išlaidų nepatyrė - išvengė, ko pasekoje jie galėjo pasiūlyti mažesnę kainą, dėl to tokiu būdu atliktos Elektrėnų savivaldybės administracijos pirkimo procedūros laikytinos neteisėtomis – Elektrėnų savivaldybės administracijai 2015-11-05 „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygose“ neteisėtai panaudojus ieškovo LED ekrano specialiai parengto vizualinio ir konstrukcinio pagal atsakovo įstaigos užklausą brėžinį. Ieškovo nuomone, Elektrėnų savivaldybės administracija užsakė ieškovo brėžinio parengimą ir neteisėtai panaudojo jį, siekdama gauti turtinę naudą, negavusi sutikimo iš autoriaus, tai yra ieškovo. Mano, kad Elektrėnų savivaldybės administracija gavo be pagrindo naudą, kuri išieškotina iš atsakovo kaip ieškovo patirta žala. Teigė, kad dėl nurodytų Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir įstaigos priimtų neteisėtų sprendimų, UAB „MIROMAX“ patyrė turtinę žalą, kurią sudaro nurodyto LED ekrano specialiai parengto vizualinio ir konstrukcinio pagal atsakovo įstaigos užklausą brėžinio parengimas, už kurį buvo pateikta brėžinio rengimo ir derinimo 2015-11-23 sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. MAX000000490, kur nurodyta 2 256,65 Eur su PVM kaina. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos teisės aktų pažeidimai yra pakankami, kad būtų konstatuotas priežastinis ryšys tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti žalos. Ieškovo nuomone, priežastinio ryšio egzistavimą galima pripažinti, kadangi, be neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėjas būtų laimėjęs konkursą, su juo būtų sudaryta viešojo darbų ir prekių pirkimo sutartis, dėl kurios vykdymo pastarasis gautų pajamų. Teigė, kad nustatyti pažeidimai ir atsakovo atstovų veiksmai iš esmės paveikė konkurso dalyvių apsisprendimą, apribojo tiekėjų teises bei suteikė kitiems dalyviams ieškovo atžvilgiu pranašumą, todėl laikytini diskriminaciniais.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas M. V. papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „MIROMAX“ nedavė atsakovui nei žodinio, nei rašytinio sutikimo naudoti brėžinį. Ieškovas buvo pakviestas dalyvauti konkurse jau po to, kai buvo pateiktas brėžinys. Nurodė, kad atsakovui, turint ieškovo parengtą brėžinį, jau nereikėjo papildomai užsakinėti LED lauko ekrano pakabinimo techninio projekto – nereikėjo papildomai skaičiuoti konstrukcijos, prie kurios tvirtinamas LED ekranas, tvirtinimo mazgų, tų mazgų stiprumo. Pažymėjo, kad paskaičiuoti ekrano kainą be brėžinio kainos neįmanoma. Pabrėžė, kad LED ekranas atsakovo buvo pakabintas būtent taip ir toje vietoje, kaip buvo parengta ir nurodyta UAB „MIROMAX“ sukurtame brėžinyje. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija konkurso rezultatų, nesiekia jokios naudos, tik siekia, kad būtų atlygintos patirtos išlaidos, kad būtų atlyginta už atliktą darbą. Paaiškino, kad žalos dydį ieškovas nustatė, įvertinęs tokio darbo – 3D vizualizacijos ir techninio projekto paskaičiavimo – kaštus rinkos kainomis, apklausęs analogiškus darbus atliekančius asmenis, bei paskaičiavo šiam projektui - paruošimui, susirašinėjimui, projekto suderinimui - sugaištą darbo laiką ir tokiu būdu nustatė atlikto darbo kainą - 1 865,00 Eur bei pridėjo PVM. Pažymėjo, kad LED ekranas nėra autorinis kūrinys, bet brėžinys yra autorinis kūrinys. Nurodė, jog kiekviename jų (UAB „MIROMAX“) laiške nurodoma, kad informacija yra konfidenciali ir platinti ją draudžiama. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Hansab“ savo svetainėje informacijos, kad ji teikia LED lauko ekrano montavimo paslaugas, nebuvo nurodžiusi.
Atsakovas procesiniuose dokumentuose (b. l. 37-39, 55-57) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai teiravosi ieškovo UAB „MIROMAX“ apie reklaminio ekrano charakteristikas ir kaip galima būtų jį sumontuoti prie Elektrėnų viešosios bibliotekos fojė stogelio atraminių kolonų, tačiau neįsipareigojo iš minėtos įmonės įsigyti nurodytos prekės ir jos montavimo paslaugų. Nurodė, kad ekranas yra įrengtas prie Elektrėnų kultūros centro pastate, esančiame adresu Draugystės g. 2, Elektrėnai, tame pačiame pastate yra ir biblioteka. Tarp Elektrėnų savivaldybės administracijos ir UAB „MIROMAX“ nebuvo sudaryta kompiuterinio modeliavimo brėžinio su 3D vizualizacija parengimo paslaugų pirkimo sutartis ir jokiais kitais būdais dėl to šalių nebuvo sutarta, todėl Elektrėnų savivaldybės administracija neprivalo mokėti už nurodyto brėžinio vizualizaciją. Brėžinio pirkimo konkursas nebuvo planuojamas ir nebuvo rengtas. Atsakovo nuomone, ieškovas privalėjo informuoti, kad už ieškovo atsakovo darbuotojams suteiktas geranoriškas konsultacijas apie ekranus, jų kainas, technines savybes, pakabinimo būdus atsakovas turės susimokėti. Pažymėjo, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 str. yra nurodyta, kad autorių teisės nesaugomi objektai yra idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys. Atsakovo nuomone, ieškovo parengtas LED ekrano vizualinis ir konstrukcinis brėžinys yra tik pavaizduotas LED ekrano kabinimo procesas, todėl, atsakovo nuomone, jis nepažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų. Be to, teismų praktikoje yra apibrėžiama tai, kad autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas - pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jie pirmi sukūrė (teismui nėra pateiktas Valstybinio patentų biuro išduotas patentas) ekrano pakabinimo būdą ir vieninteliai iš tokias pačias paslaugas teikiančių asmenų yra naudojantys LED ekrano vizualiniame ir konstrukciniame brėžinyje pavaizduotą ekrano kabinimo būdą. Nurodė, kad ieškovas nė karto per visą susirašinėjimą su Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojais neminėjo, kad jų parengtas LED ekrano vizualinis ir konstrukcinis brėžinys yra autorinis kūrinys, kuris yra saugomas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Teigė, kad faktą, jog jų parengtas brėžinys yra pridėtas prie Elektrėnų savivaldybės administracijos mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygų techninės užduoties (reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimas) ir bus panaudotas perkant reklaminio ekrano ir jo montavimo darbus, ieškovas žinojo jau nuo 2015-11-06 (Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai informavo ieškovo darbuotojus). Pažymėjo, kad UAB „MIROMAX“ neprieštaravo, kad minėtas brėžinys bus panaudotas, o pretenzijos dėl intelektinės ir autorių teisių nuosavybių pasisavinimo ir žalos atlyginimo ieškovo buvo pradėtos reikšti tik tuomet, kai nelaimėjo reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimo konkurso, t. y. po apklausos rezultatų paskelbimo (informacinis laiškas apie laimėtojo paskelbimą buvo išsiųstas 2015-11-16, o pretenzija pareikšta 2015-11-19). Atsakovo nuomone, ieškovas turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl, jo nuomone, autorių teisių pažeidimo, tik gavęs minėto konkurso sąlygas, ir teirautis dėl mokėjimo už parengtą LED ekrano vizualinio ir konstrukcinio brėžinio parengimą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Pažymėjo, kad kiekvienas tiekėjas, ketinantis dalyvauti konkurse, patiria tam tikrų nuostolių, susijusių su pasiūlymo ar paraiškos konkursui parengimu. Atkreipė dėmesį į viešųjų pirkimų specifiką, t. y. rengdamas pasiūlymą tiekėjas bet kuriuo atveju patiria tam tikrų išlaidų, bet nėra ir negali būti tikras, jog konkursą laimės. Pažymėjo, kad Elektrėnų savivaldybės administracija yra specifinis subjektas, pirkimus vykdo, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad tiekėjui nelaimėjus viešojo konkurso, jo patirtos pasirengimo konkursui išlaidos būtų atlyginamos. Todėl daro išvadą, kad ieškovas reiškia pretenzijas dėl LED ekrano vizualinio ir konstrukcinio brėžinio panaudojimo tik po reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimo konkurso laimėtojų paskelbimo, siekdamas susigrąžinti patirtas pasirengimo konkursui išlaidas, kurių perkančioji organizacija neprivalo atlyginti. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas apribojo tiekėjų teises bei suteikė kitiems dalyviams ieškovo atžvilgiu pranašumą, nes Elektrėnų savivaldybės administracija, vykdydama reklaminio ekrano ir jo montavimo paslaugų viešuosius pirkimus, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo principo. Ieškovui nebuvo suteikta informacija, kad į reklaminio ekrano ir jo montavimo paslaugų kainą gali būti įskaičiuotas LED ekrano vizualinis ir konstrukcinis brėžinys, o konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad reikia pateikti reklaminio stendo ir jo montavimo paslaugų siūlomą kainą. Elektrėnų savivaldybės administracija negalėjo suteikti ieškovui papildomų privilegijų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu, kadangi jis anksčiau teikė konsultacijas reklaminio stendo ir jo montavimo klausimais. Mano, kad ieškovas privalėjo informuoti Elektrėnų savivaldybės administraciją, kad už parengtą vizualizaciją reikės mokėti. Atsakovo nuomone, ieškovas geranoriškai ir neatlygintinai sutiko parengti minėtą vizualizaciją. Mano, kad atsakovas turėjo teisę naudoti susirašinėjimo dokumentuose (elektroniniuose laiškuose) atsiųstą informaciją, nes atsakovas buvo šios informacijos adresatas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovas nepalaiko savo argumentų dėl Civilinio kodekso 1.125 str. 3 d. numatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino, taikomo iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams, ieškovu praleidimo ir neprašo taikyti šio ieškinio senaties termino. Be to, nurodė, kad ieškovo sutikimo dėl LED ekrano specialiai parengto vizualinio ir konstrukcinio pagal atsakovo užklausą brėžinio panaudojimo viešojo pirkimo metu atsakovas neturėjo, bet, pažymėjo, kad viešojo pirkimo vykdymo metu ieškovas jokių pretenzijų dėl brėžinio panaudojimo nepareiškė.
Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2016 m. birželio ar liepos mėnesio, tiksliai neatsimena, dirbo UAB „MIROMAX“ vadybininku-inžinieriumi, atsakingu už LED produkciją. Parodė, kad 2015 m. rugsėjo ar spalio mėnesį įmonė gavo iš Elektrėnų savivaldybės darbuotojo R. L. užklausą dėl LED ekrano įsigijimo. Jie (UAB „MIROMAX“ darbuotojai) suteikė konsultacijas. Prasidėjo derybos dėl pirkimo, pirkimo procesas. Jis (A. V.) 2015 m. rugsėjo mėnesį nusiuntė bendrą pasiūlymą, kur buvo nurodytos bendros charakteristikos, kainos paskaičiavimai, kokią kainą nurodė, dabar jau neatsimena. 2015-09-22 gavo iš R. L. atsakymą į pasiūlymą elektroniniu paštu, kad pasiūlymas tinka, jie bendravo ir telefonu, jie bendravo ir telefonu. Jie sprendė klausimus dėl montavimo, tvirtinimo, bendravo telefonu, ketinimą pirkti LED ekraną R. L. patvirtino el. laiškais. R. L. atsiuntė preliminarią ekrano kabinimo vietą. Jis atsiuntė nuotrauką, tai buvo Elektrėnų bibliotekos pastatas, adreso neatsimena. Jie derino, kaip bus pakabintas ekranas. Jis (A. V.) derino viską ne tik su R. L., bet ir su D. Z., A. R.. R. L. paprašė LED ekrano montavimo konstrukcijos brėžinio. UAB „MIROMAX“ dizaineriai parengė brėžinį. Brėžinys buvo nusiųstas Elektrėnų savivaldybei. Ji bandė keisti pakabinimo vietą, jie (UAB „MIROMAX“ darbuotojai) rinko konstrukcijos tipą. Bendravimas vyko porą mėnesių - 2015 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais. Jam yra žinoma, kad Elektrėnų savivaldybė nenupirko ekrano, kodėl - nežino. Parodė, kad 2015-10-19 iš D. Z. jis (A. V.) buvo gavęs elektroninį laišką, kad R. L. susirgo, ir jam (D. Z.) yra pavesti ekrano pirkimo darbai, 2015-10-20 A. R. parašė, kad ekraną Elektrėnų savivaldybė pirks be projekto vadovo, po to jie (UAB „MIROMAX“ darbuotojai) nusiuntė pirkimo dokumentus. Parodė, kad Elektrėnų savivaldybė brėžinio parengimo užsakymą patvirtino laiškais, kuriais patvirtino, kad bus pirkimas. Brėžinio parengimo kaina nebuvo aptarta. Parodė, kad jis (A. V.) dizaineriams perdavė nurodymą atlikti brėžinį, nes jau buvo patvirtintas pirkimas, ir jie su Elektrėnų savivaldybe derino ekrano montavimo klausimus, pakabinimo vietą ir kitus dalykus. Parodė, kad neatsimenu, kada ir kokiu būdu jie gavo patvirtinimą, kad atsakovas perka LED ekraną ar vizualizaciją, elektroninį laišką parašė R. L., bet neatsimena, kada. Parodė, kad, jo nuomone, tai laikytina užsakymu. Apie viešo pirkimo procedūras jam (A. V.) pasakė po 2015-10-22 - po savaitės ar dviejų. Pirkimo dokumentus ruošė jis, padėjo vadovas. Jie gavo kvietimą dalyvauti konkurse, su vadovu užpildė paraišką. Kainą jie skaičiavo pagal kainininką, kaina yra už kompleksinį sprendimą, t. y. už ekraną, jo montavimą, brėžinį, ekrano kaina nurodoma pagal kainininką, galutinę kainą jie nustatė su vadovu, negali paaiškinti, kaip, brėžinio kainą nustatė vadovas, ar paraiškoje buvo nurodyta bendra kaina, ar buvo detalizuota - nežino.
Liudytoja A. R. parodė, kad ji dirba Elektrėnų savivavldybės administracijos ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyriausiąja specialiste, rengia paraiškas, administruoja projektus, finansuojamus iš įvairių fondų. Jai yra žinoma, kad UAB „MIROMAX“ pateikė pretenziją dėl autorinių teisių į brėžinį pažeidimo. Parodė, kad jokios kalbos, jog negalima panaudoti minėto brėžinio, nebuvo. Tai buvo informacinio ekrano montavimo prie kolonų prie viešosios bibliotekos brėžinys. Ekranas yra įrengtas prie viešosios bibliotekos sienos pastate, esančiame adresu Draugystės g. 2, Elektrėnai, kuriame yra ir Elektrėnų kultūros centras. Parodė, kad ji viešojo pirkimo konkurse nedalyvavo. Pažymėjo, kad rengiant paraišką, tam, kad būtų gautas finansavimas, reikalingas biudžeto paskaičiavimas. Konkursas yra finansuojamas iš „Lietuvos energija“ paramos fondo, todėl pradėjo domėtis, kokios kainos rinkoje, ieškoti firmų, kurios parduoda tokius ekranus. Kolegė G. T.-K. pasakė, kad tokiais ekranais prekiauja UAB „MIROMAX“. Pasakė UAB „MIROMAX“, kad rengia paraišką, ir paprašė, kad atsiųstų pasiūlymą. UAB „MIROMAX“ atsiuntė kelis skirtingus pasiūlymus, susirašinėjo su A. V.. Gavus finansavimą ekranui pirkti ir montuoti, medžiaga buvo perduota viešujų pirkimų specialistams. Teigė, kad UAB „MIROMAX“ pasiūlyme buvo ekrano, atvežimo, montavimo, pajungimo ir darbuotojų apmokymo kaina. Koks buvo skirtas finansavimas, tiksliai neprisimena, apie 20 000 Eur. Pažymėjo, kad bendradarbiavimas vyko labai maloniai, ieškovas atsakydavo į visus klausimus, susirašinėjimo metu ieškovas apie pinigus nekalbėjo. Pabrėžė, kad nesakė ieškovui, jog bus mokoma už vizualizaciją, tik sakė, kad pakvies ieškovą dalyvauti pirkime, ir pakvietė. Šiuo atveju buvo vykdomas mažos vertės pirkimas apklausos būdu, kurio ieškovas nelaimėjo, o laimėjo UAB „Hansab“, kodėl – ji nežino. Buvo sudaryta komisija LED ekranui pakabinti vietai parinkti. Konsultacijų su ieškovu nebuvo, jie bendravo, ji (A. R.) 3-4 kartus skambino, susirašinėjo. Pažymėjo, kad viešojo pirkimo ji neorganizavo, brėžinio neužsakinėjo, prašė, jei reikėtų, pagalbos rengiant techninę specifikaciją. Kam buvo parengtas brėžinys, nežino. Parodė, kad ji klausė (ar paštu, ar telefonu), ar gali pridėti brėžinį, ir gavo A. V. leidimą. Rašytinių įrodymų, kad leidimas buvo gautas, ji (A. R.) neturi. Parodė, kad jokio užsakymo dėl brėžinio parengimo ieškovui nebuvo pateikta, kadangi pirkti paslaugas, prekes Elektrėnų savivaldybės administracija gali tik apklausos būdu ar viešo pirkimo konkurso būdu.
L. R. L. parodė, kad jis dirba Elektrėnų savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotoju. Parodė, kad jis buvo paskirtas reklaminio ekrano pirkimo projekto vadovu. Buvo pateiktas preliminarus UAB „MIROMAX“ pasiūlymas. Jis susisiekė su ieškovu pasitikslinti specifikacijas, kad galėtų pateikti kuo tikslesnę paraišką viešųjų pirkimų komisijai. Bendravo telefonu, elektroniniu paštu. Vėliau jis (R. L.) susirgo, todėl toliau procese nebedalyvavo. Parodė, kad jokios kalbos su UAB „MIROMAX“ apie apmokėjimą už brėžinį, už konsultacijas ar paslaugas nebuvo, jis ir neturi įgaliojimų tai spręsti, sąskaitos apmokėti negavo. Kas ruošė viešojo pirkimo medžiagą, nurodyti negali. Dėl brėžinio parengimo jis kalbėjosi ir susirašinėjo elektroniniu paštu su A. V.. Norėjo kuo tiksliau aprašyti objekto specifikacijas, pastatymo vietą. Jie svarstė, kaip jį tvirtins - gal prie kolonų, jis (R. L.) klausė, ar įmanomi tokie sprendimai. Paklausus, kokiu būdu tai galima padaryti, A. V. pasakė, kad vizualiai atvaizduos, kaip tai atrodys, ir atsiuntė brėžinį. Jis (R. L.) 2015-09-22 nusiuntė A. V. bibliotekos pastato nuotrauką, ant kurios pažymėjo linijas, kur galėtų būti montuojamas LED ekranas, ir, kadangi jis nėra tos srities specialistas, klausė, ar galima ekraną taip įrengti, kaip jie buvo aptarę viešųjų pirkimų komisijos posėdyje. Montavimo projekto jis (R. L.) su nieko nederino, tiesiog aptarė su A. V. ekrano kabinimo galimybes. A. V. parašė, kad įmanoma pakabinti ekraną, tačiau reikės konstrukcijos, kuri papildomai kainuos, konstrukcijos brėžinys yra pateiktas toje nuotraukoje, kurią atsiuntė A. V.. Nei konstrukcijos, nei brėžinio jis (R. L.) neužsakinėjo. Patvirtino, kad brėžinį iš A. V. gavo, bet ar jis buvo panaudotas, ar ne, pasakyti negali, nes, turėdamas nedarbingumą, viską paliko kolegai D. Z.. Parodė, kad nei rašytinio, nei žodinio UAB „MIROMAX“ nei leidimo, nei draudimo naudoti brėžinį jis (R. L.) negavo. Pažymėjo, kad su kitais tiekėjais jis dėl konsultacijų nebendravo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2 256,65 Eur žalos, atsiradusios dėl viešojo pirkimo metu atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo. Klausimą dėl šios bylos teismingumo, kuomet ieškovas neginčija 2015-11-13 Elektrėnų savivaldybės administracijos vykdyto Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu rezultatų, išsprendė Vilniaus apygardos teismas 2016-02-23 nutartimi (b. l. 62), todėl šalių argumentai dėl viešojo pirkimo procedūrų ir rezultatų teismo detaliau neanalizuojami ir nevertinami.
Taip pat, atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas nepalaiko savo argumentų dėl CK 1.125 str. 3 d. numatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino, taikomo iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams, ieškovu praleidimo ir neprašo taikyti šio ieškinio senaties termino, todėl, atsakovui atsisakius šio reikalavimo, bei atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta anksčiau, ieškovas šioje byloje neginčija viešojo pirkimo rezultatų, teismas nenagrinėja CK 1.125 str. 3 d. numatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino taikymo ir dėl jo detaliau nepasisako (CK 1.126 str.).
Ieškovas savo reikalavimą dėl 2 256,65 Eur turtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija, vykdydamas apklausos būdu „Prekių ir montavimo darbų pirkimą“, pažeidė ieškovo kaip autoriaus teises, neteisėtai, be ieškovo sutikimo naudodamas jo LED ekrano specialiai parengtą vizualinį ir konstrukcinį pagal atsakovo užklausą brėžinį, kurį perdavė naudotis kitiems viešajame pirkime dalyvavusiems asmenims. Nurodė, kad 2015-11-06 iš Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojo A. A. gautas siūlymas dalyvauti prekių pirkimo kainų apklausoje „Reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimas“. Kartu buvo pateiktos Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus V. P. 2015-11-05 patvirtintos „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygos“ ir 2015-10-27 reklaminio ekrano pirkimo techninė užduotis, kurioje neteisėtai ir be ieškovo kaip autoriaus sutikimo panaudotas UAB „MIROMAX“ darbuotojo 2015-09-30 siųstas Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovams LED ekrano specialiai parengtas vizualinis ir konstrukcinis pagal įstaigos užklausą brėžinys. Reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimo, perkant apklausos būdu, įvykusio 2015-11-13, laimėtoju buvo pripažintas UAB „Hansab“ pasiūlymas, kurio pasiūlyta kaina buvo 20 000,00 Eur, UAB „MIROMAX“ pasiūlyta kaina buvo 21 887,69 Eur. Pažymėjo, kad UAB „MIROMAX“ pasiūlyta kaina apėmė ir nurodyto LED ekrano specialiai parengto vizualinio ir konstrukcinio pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos užklausą brėžinio parengimą, už kurį vėliau pareiškus pretenzijas ir derinantis su atsakovu, buvo patikslinta brėžinio rengimo ir derinimo kaina – 2 256,65 Eur. Pažymėjo, kad pagal „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygų“ 5 p., nurodytas pirkimo objektas - „Reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimas“. Iš to darytina išvada, kad atsakovas jau turėjo nepagrįstą naudą – gavo brėžinį, kurį panaudojo be jo savininko ir autoriaus sutikimo ir nepagrįstai sutaupė, turėdamas galimybę užsakyti tik „ekraną“ ir jo „montavimo darbus“. Dėl to atsakovo teiginius, kad tokio detalizuoto ir individualaus brėžinio parengimas gali būti laikomas tam tikrais nuostoliais, susijusiais su pasiūlymo ar paraiškos konkursui rengimu, ieškovas laiko nepagrįstais. Ieškovo atstovas M. V. papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui, turint ieškovo parengtą brėžinį, jau nereikėjo papildomai užsakinėti LED lauko ekrano pakabinimo techninio projekto – nereikėjo papildomai skaičiuoti konstrukcijos, prie kurios tvirtinamas LED ekranas, tvirtinimo mazgų, tų mazgų stiprumo; pažymėjo, kad paskaičiuoti ekrano kainą be brėžinio kainos neįmanoma; pabrėžė, kad LED ekranas atsakovo buvo pakabintas būtent taip ir toje vietoje, kaip buvo parengta ir nurodyta UAB „MIROMAX“ sukurtame brėžinyje. Taip pat pažymėjo, kad LED ekranas nėra autorinis kūrinys, bet brėžinys yra autorinis kūrinys. Nurodė, jog kiekviename jų (UAB „MIROMAX“) laiške nurodoma, kad informacija yra konfidenciali ir platinti ją draudžiama.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai teiravosi ieškovo UAB „MIROMAX“ apie reklaminio ekrano charakteristikas ir kaip galima būtų jį sumontuoti prie Elektrėnų viešosios bibliotekos fojė stogelio atraminių kolonų, tačiau neįsipareigojo iš minėtos įmonės įsigyti nurodytos prekės ir jos montavimo paslaugų. Tarp Elektrėnų savivaldybės administracijos ir UAB „MIROMAX“ nebuvo sudaryta kompiuterinio modeliavimo brėžinio su 3D vizualizacija parengimo paslaugų pirkimo sutartis ir jokiais kitais būdais dėl to šalių nebuvo sutarta, todėl Elektrėnų savivaldybės administracija neprivalo mokėti už nurodyto brėžinio vizualizaciją. Atsakovo nuomone, ieškovas privalėjo informuoti, kad už ieškovo atsakovo darbuotojams suteiktas geranoriškas konsultacijas apie ekranus, jų kainas, technines savybes, pakabinimo būdus atsakovas turės susimokėti. . Atsakovo nuomone, ieškovo parengtas LED ekrano vizualinis ir konstrukcinis brėžinys yra tik pavaizduotas LED ekrano kabinimo procesas, todėl, atsakovo nuomone, jis nepažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jie (ieškovas) pirmi sukūrė (teismui nėra pateiktas Valstybinio patentų biuro išduotas patentas) ekrano pakabinimo būdą ir vieninteliai iš tokias pačias paslaugas teikiančių asmenų yra naudojantys LED ekrano vizualiniame ir konstrukciniame brėžinyje pavaizduotą ekrano kabinimo būdą. Nurodė, kad ieškovas nė karto per visą susirašinėjimą su Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojais neminėjo, kad jų parengtas LED ekrano vizualinis ir konstrukcinis brėžinys yra autorinis kūrinys, kuris yra saugomas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Nurodė, kad faktą, jog jų parengtas brėžinys yra pridėtas prie Elektrėnų savivaldybės administracijos mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygų techninės užduoties (reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimas) ir bus panaudotas perkant reklaminio ekrano ir jo montavimo darbus, ieškovas žinojo jau nuo 2015-11-06, bet UAB „MIROMAX“ neprieštaravo, kad minėtas brėžinys bus panaudotas, o pretenzijos dėl intelektinės ir autorių teisių nuosavybių pasisavinimo ir žalos atlyginimo ieškovo buvo pradėtos reikšti tik tuomet, kai nelaimėjo reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimo konkurso. Atsakovo nuomone, ieškovas turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl, jo nuomone, autorių teisių pažeidimo, tik gavęs minėto konkurso sąlygas, ir teirautis dėl mokėjimo už parengtą LED ekrano vizualinio ir konstrukcinio brėžinio parengimą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Todėl daro išvadą, kad ieškovas reiškia pretenzijas dėl LED ekrano vizualinio ir konstrukcinio brėžinio panaudojimo tik po reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimo konkurso laimėtojų paskelbimo, siekdamas susigrąžinti patirtas pasirengimo konkursui išlaidas, kurių perkančioji organizacija neprivalo atlyginti. Nurodė, kad ieškovui nebuvo suteikta informacija, kad į reklaminio ekrano ir jo montavimo paslaugų kainą gali būti įskaičiuotas LED ekrano vizualinis ir konstrukcinis brėžinys, o konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad reikia pateikti reklaminio stendo ir jo montavimo paslaugų siūlomą kainą. Elektrėnų savivaldybės administracija negalėjo suteikti ieškovui papildomų privilegijų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu, kadangi jis anksčiau teikė konsultacijas reklaminio stendo ir jo montavimo klausimais. Mano, kad ieškovas privalėjo informuoti Elektrėnų savivaldybės administraciją, kad už parengtą vizualizaciją reikės mokėti. Atsakovo nuomone, ieškovas geranoriškai ir neatlygintinai sutiko parengti minėtą vizualizaciją. Mano, kad atsakovas turėjo teisę naudoti susirašinėjimo dokumentuose (elektroniniuose laiškuose) atsiųstą informaciją, nes atsakovas buvo šios informacijos adresatas.
Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 4 str. 1 d. nustatyta, kad autorių teisių objektai - originalus literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. ATGTĮ 4 str. 2 d. yra išvardyti autorių teisių objektai, o ATGTĮ 4 str. 2 d. 12 p. nurodyta, kad, be 1 – 11 puunktuose nurodytų autorių teisių objektų, autorių teisių objektais laikomi ir kiti kūriniai.
Autorių teisių objektus apibūdina keli požymiai. Pirmiausia, autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog originalumas negali būti tapatinamas su naujumu. Vis dėlto pažymėtina, kad klasikinis subjektyvusis (autoriaus asmenybę atspindintis) originalumo reikalavimas netinka kai kurioms naujoms kūrinių rūšims, ypač kai panaudojamos atitinkamos technologijos. Dėl to tam tikri kūriniai, pavyzdžiui, kompiuterių programos, duomenų bazės, fotografijos, yra laikomi originaliais, jei jie yra paties autoriaus intelektinės veiklos rezultatai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft korporacija, Symantec Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006). Tai yra vadinamasis objektyvusis originalumas, pagal kurį nereikalaujama (kaip būtinos aplinkybės) asmenybės atspindžio kūrinyje. (Be abejo, tai vis tiek turi būti savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos rezultatas). Tačiau šis – objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio. Kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo prašymu sukūrė LED vaizdo lauko ekrano vizualinį ir konstrukcinį brėžinį, atliko skaičiavimus, derino ir pritaikė jį pagal atsakovo keliamus reikalavimus bei poreikius, konkrečiai atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus dėl šio objekto montavimo vietos, eksploatavimo reikalavimų, pasiūlė specifikaciją, parametrus, atitinkančius būtent atsakovo poreikį ir galimybes. Kadangi minėtas LED ekrano vizualinis ir konstrukcinis brėžinys buvo atliktas ir apskaičiavimai buvo padaryti išskirtinai konkrečiam galimam užsakymui, tai yra buvo sukurtas remiantis individuliais poreikiais, išskirtinai atsakovo numatytam panaudojimui, todėl, teismo vertinimu, šis ieškovo LED ekrano specialiai sukurtas vizualinis ir konstrukcinis pagal atsakovo užklausą brėžinis yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas objektyvia forma, ir pripažįstamas autorių teisių objektu (ATGTĮ 4 str. 1 d. 12 p.), o atsakovo nesutikimo su tuo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovas, teigdamas, kad UAB „MIROMAX“ LED ekrano specialiai parengtas vizualinis ir konstrukcinis brėžinys nėra originalus, tai, atsakovo nuomone, yra „tik pavaizduotas LED ekrano kabinimo procesas“, nepateikė įrodymų, kad minėtas ieškovo sukurtas brėžinys nėra originalus ir dėl to negali būti pripažintas autoriniu kūriniu (CPK 12 str., 178 str.).
Byloje nustatyta, kad minėtą kompiuterinio modeliavimo brėžinį su 3D vizualizacija elektroninėmis priemonėmis ieškovas perdavė atsakovui, o atsakovas pridėjo juos prie 2015-11-05 „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygų“ (b. l. 111-112), įtraukė objekto parametrus, kuriuos pasiūlė būtent ieškovas atsakovo rašytiniu 2015-09-01 prašymu (b. l. 124-125), bei 2015-11-06 elektroninėmis ryšio priemonėmis išplatino kvietimą dalyvauti prekių pirkimo kainų apklausoje, pridėdamas apklausos sąlygas bei techninę užduotį (b. l. 127, 106-120). Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad brėžinys buvo parengtas būtent pagal atsakovo individualius reikalavimus ir nurodymus, specialiai ir tiksliai jo parinktoje vietoje, aukštyje ir suderinus kitus parametrus, pritaikytas montavimui prie Elektrėnų viešosios bibliotekos fojė stogelio atraminių kolonų. Tai patvirtina byloje nustatytas ir abiejų šalių pripažintas faktas, kad būtent ieškovo parengtas brėžinys bei ekrano techninės charakteristikos buvo pasirinkti ir panaudoti skelbiant viešąjį pirkimą apklausos būdu, t. y. būtent ieškovo pateiktas darbo rezultatas buvo paimtas kaip pagrindas išreiškiant atsakovo keliamus reikalavimus perkamai prekei ir paslaugai. Taigi, atsakovo argumentai, kad UAB „MIROMAX“ LED ekrano specialiai parengtas vizualinis ir konstrukcinis brėžinys yra „tik pavaizduotas LED ekrano kabinimo procesas“, yra ne kūrybinės veiklos rezultatas, nėra originalus, dėl to nelaikytinas autorių teisių objektu, yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi atsakovas ne tik pasinaudojo ieškovo, kaip turinčio specialių žinių, pateikta informacija – konsultacija, skirta konkretaus, individualaus ir tikslinio objekto - LED ekrano, kuris turėjo būti pritvirtintas konkrečioje vietoje su individualiais techniniais paskaičiavimais, - įrengimui, tačiau iš ieškovo gautus duomenis įtraukė į „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygas“, kurios buvo patvirtintos Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus, ir šios informacijos pagrindu organizavo apklausą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo pateikti siūlymai nebuvo pakeisti, patobulinti, ar kitaip koreaguoti (išskyrus bendrąją charakteristiką dėl ekrano svorio), jų nebuvo atsisakyta, todėl darytina išvada, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo specialiai pagal atsakovo užklausą-užsakymą parengtu LED ekrano vizualiniu ir konstrukciniu brėžiniu. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovas, tačiau, atsakovo nuomone, ieškovo sukurtus objektus atsakovas panaudojo teisėtai, nes, pasak atsakovo, UAB „MIROMAX“ žinojo, kad jų parengtas brėžinys bus panaudotas perkant reklaminio ekrano ir jo montavimo darbus, ir tam neprieštaravo, o pretenzijos dėl intelektinės ir autorių teisių nuosavybių pasisavinimo ir žalos atlyginimo ieškovo buvo pradėtos reikšti tik po apklausos rezultatų paskelbimo. Pabrėžė, kad ieškovas turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl, jo nuomone, autorių teisių pažeidimo tik gavęs anksčiau minėto konkurso sąlygas ir teirautis dėl mokėjimo už parengtą LED ekrano vizualinio ir konstrukcinio brėžinio parengimą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, todėl, atsakovo nuomone, ieškovas reiškia pretenzijas dėl LED ekrano vizualinio ir konstrukcinio brėžinio panaudojimo tik po reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimo konkurso laimėtojų paskelbimo, siekdamas susigrąžinti patirtas pasirengimo konkursui išlaidas, kurių perkančioj i organizacija neprivalo atlyginti.
Pagal ATGTĮ 6 str. 1 d., autoriumi laikomas kūrinį sukūręs asmuo. Tai, kad ginčo objektą - LED ekrano specialiai parengtą vizualinį ir konstrukcinį pagal atsakovo užklausą brėžinį - sukūrė ieškovas, įrodyta bylos medžiaga ir ginčo dėl to tarp šalių nėra.
Pagal ATGTĮ 13 str., autorių teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus. Ieškovui UAB „MIROMAX“ parengus konkretų, specialų LED ekrano vizualinį ir konstrukcinį pagal atsakovo užklausą brėžinį, jis tapo šių objekto autoriumi. ATGTĮ 15 str. 2 d. nustato, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus). Visi kiti asmenys, norėdami panaudoti ar platinti autoriaus kūrinį, turi gauti jo leidimą. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovas apie tai, kad jam teikiama medžiaga, informacija yra konfidenciali, buvo informuotas, nes, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kiekviename UAB „MIROMAX“ laiške nurodoma, kad informacija yra konfidenciali ir platinti ją draudžiama, todėl atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atsakovo argumentas, kad jis turėjo teisę naudoti susirašinėjimo dokumentuose (elektroniniuose laiškuose) atsiųstą informaciją, nes atsakovas buvo šios informacijos adresatas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R. parodė, kad jokios kalbos, jog negalima panaudoti minėto brėžinio, nebuvo, kad ji klausė, ar gali pridėti brėžinį, ir gavo A. V. leidimą, bet rašytinių įrodymų, kad leidimas buvo gautas, ji (A. R.) neturi. L. R. L. parodė, kad nei rašytinio, nei žodinio UAB „MIROMAX“ nei leidimo, nei draudimo naudoti brėžinį jis (R. L.) negavo. Tuo tarpu ieškovo atstovas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „MIROMAX“ nedavė atsakovui nei žodinio, nei rašytinio sutikimo naudoti brėžinį, tai paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 12 str., 178 str.), priešingai, tai patvirtino teismo posėdyje ir atsakovo atstovė, kuri nurodė, jog ieškovo sutikimo dėl LED ekrano specialiai parengto vizualinio ir konstrukcinio pagal atsakovo užklausą brėžinio panaudojimo viešojo pirkimo metu atsakovas neturėjo, bet, pažymėjo, kad viešojo pirkimo vykdymo metu ieškovas jokių pretenzijų dėl brėžinio panaudojimo nepareiškė. Tokie atsakovo argumentai neįrodo, kad buvo susitarta su autoriumi (ieškovu) dėl jo sukurto brėžinio panaudojimo.
Taigi, konstatuotina, kad atsakovas ieškovo LED ekrano specialiai parengtą vizualinį ir konstrukcinį pagal atsakovo užklausą brėžinį kaip autorių teisės objektą panaudojo savo parengtose pirkimo sąlygose neteisėtai, neturėdamas tam ieškovo leidimo. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo pasirūpinti autoriaus leidimu panaudoti jo kūrinį (brėžinį), tačiau to nepadarė. Nesant autoriaus, ieškovo, sutikimo dėl jo sukurto brėžinio panaudojimo, ir atsakovui panaudojus minėtą brėžinį viešojo pirkimo apklausos būdu sąlygose, laikytina, kad atsakovas pažeidė ieškovo kaip autoriaus teises (ATGTĮ 73 str.). Autoriaus teisių pažeidimai suteikia autoriui teisę ginti savo pažeistas teises ATGTĮ 77 str. nustatytais gynimo būdais, įskaitant ir teisę į turtinės žalos atlyginimą. Pagal ATGTĮ 83 str. 1 d., turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas, o ATGTĮ 83 str. 2 d. numato, kad nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais <...> .
CK 6.248 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kalatas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 6.248 str. 3 d., laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Kasacinis teismas konstatavo, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 dalies taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nurodytos VPĮ ir CK nuostatos kartu aiškintinos ir taikytinos taip, kad perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
CK 6.251 str. 1 d. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio straipsnio antroji dalis nustato galimybę teismui sumažinti nuostolių atlyginimo dydį esant tam tikroms sąlygoms. Šia teisės norma teismui suteikiama teisė savo nuožiūra sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Minėta teisės norma yra bendroji, todėl ji gali būti taikoma visais nuostolių atlyginimo atvejais, t. y. esant tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei. Ši teisės norma teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiškas nuostolių atlyginimas šiuos principus pažeistų. CK 6.248 str. 4 d. taip pat nustato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl kūrinio sukūrimo ir jo perdavimo naudoti užsakovui (atsakovui), kaip to reikalauja ATGTĮ 42 str. 1 d. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu: atsakovas kreipėsi į ieškovą, pateikdamas užklausą, nurodydamas konkrečius reikalavimus LED vaizdo lauko ekranui ir jo įrengimui prie Elektrėnų viešosios bibliotekos, esančios adresu Draugystės g. 2, Elektrėnuose, fojė stogelio atraminių kolonų, šalių atstovai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio aktyviai bendradarbiavo telefonu, kaip nurodė šalys bei jų prašymu apklausti liudytojai, susirašinėdami elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniais laiškais), derino reikalavimus, detales, galimybes, skaičiavo projekto kainą. Ieškovas 2015-09-30 (b. l. 123) atsakovui pateikė LED ekrano specialiai parengtą vizualinį ir konstrukcinį brėžinį. Šis brėžinys su 3D vizualizacija buvo pridėti prie 2015-11-05 „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygų“, kas leidžia teigti, kad atsakovą tenkino ieškovo parengtas darbas. Šios aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, susirašinėjimai elektroniniais laiškais, pateikti brėžiniai ir kita bylos medžiaga) leidžia daryti išvadą, kad, nors ir nebuvo tarp šalių sudaryta rašytinė sutartis, bet savo veiksmais šalys vykdė žodinį susitarimą dėl LED ekrano vizualinio ir konstrukcinio pagal atsakovo užklausą brėžinio parengimo. Pažymėtina, kad nesant rašytinės sutarties, nėra galimybės tiksliai nustatyti šalių visų įsipareigojimų apimtį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors ieškovas ir pateikė minėtą brėžinį atsakovui naudojimuisi, tačiau, kaip konstatuota anksčiau, tarp šalių susitarimo, kad atsakovas gali minėtą brėžinį platinti ar panaudoti kitaip savo nuožiūra, nebuvo, todėl atsakovas, būdamas juridinis asmuo, organizuojantis tam tikrų prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus, privalėjo žinoti, kad nesant susitarimo su autoriumi (ieškovu) dėl jo sukurto minėto brėžinio panaudojimo ir platinimo, panaudodamas šį brėžinį be jo savininko ir autoriaus (ieškovo) leidimo, pažeidžia ieškovo kaip autoriaus teises, dėl ko ieškovas įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad ieškovas taip pat neinformavo atsakovo, jog už tas paslaugas, kurias ieškovas suteikė, jis tikisi atlygio, todėl ieškovo elgesys taip pat vertintinas kaip neatsakingas.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas šioje situacijoje elgėsi neapdairiai, konkrečiai nesusitarė dėl darbų apimties, dėl atlygio už darbą bei atlikto darbo panaudojimo galimybių, neaptarė galimų teisinių pasekmių, neįvertino specifinio sandorio ypatybių – viešojo pirkimo procedūros (atsakovas nepagrįstai tikėjosi nemokamų paslaugų, o ieškovo lūkesčiai buvo siejami su galimu būsimo viešojo pirkimo laimėjimu ir sutarties pasirašymu), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju abi šalys elgėsi neatsakingai. Teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovas turėjo turtinės naudos iš ieškovo parengto darbo – atsakovas turėjo galimybę iš kito tiekėjo įsigyti pigesnę paslaugą, į kurią nebuvo įskaičiuojama brėžinio su 3D vizualizacija parengimo kaina, nes brėžinys jau buvo parengtas ieškovo, kas galimai nulėmė viešąjį pirkimą laimėjusiojo tiekėjo pasiūlytą mažesnę kainą.
Atsakovas pripažino, kad teiravosi ieškovo UAB „MIROMAX“ apie reklaminio ekrano charakteristikas ir apie tai, kaip galima būtų jį sumontuoti prie Elektrėnų viešosios bibliotekos fojė stogelio atraminių kolonų, tačiau nurodė, kad su ieškovu nebuvo sudaryta kompiuterinio modeliavimo brėžinio su 3D vizualizacija parengimo paslaugų pirkimo sutartis, taip pat jokiu kitu būdu nebuvo įsipareigota sumokėti už parengtą kompiuterinio modeliavimo brėžinį su 3D vizualizacija, ir ieškovo paslaugas atsakovas vertino kaip geranoriškas neatlygintinas konsultacijas, taip pat – ir neatlygintiną brėžinio parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių statusą (ieškovas - privatus juridinis asmuo, atsakovas – viešasis juridinis asmuo - savivaldybės administracija), tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai ir atmeta, kadangi, teismo vertinimu, bet koks atidus, sąžiningas ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, o ypač juridinis asmuo (juo labiau, viešasis juridinis asmuo, nagrinėjamu atveju – savivaldos įstaiga), kuriam yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, žinodamas, kad jis nėra sudaręs sutarties dėl tam tikrų paslaugų gavimo, neturėtų tikėtis gauti nemokamų paslaugų, o kartu, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiu pagrindu jam yra teikiamos šios nemokamos paslaugos. Pažymėtina, kad atsakovas dėl nemokamų, jo teigimu, nemokamų paslaugų – konsultacijų dėl užsakymo, brėžinio parengimo - kreipėsi išskirtinai į ieškovą, į kitas įmones nesikreipė, konsultacijų neprašė bei negavo. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo atsikirtimų argumentas, kad atsakovo prašymu pagal atsakovo individualų užklausimą-užsakymą, nors ir nesant sutarties, ieškovo patirtos išlaidos rengiant įrangos montavimo brėžinį dar iki paskelbiant viešojo pirkimo dokumentus yra tam tikri nuostoliai, susiję su pasiūlymo ar paraiškos konkursui rengimu, kurių perkančioji organizacija (atsakovas) atlyginti neprivalo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip nurodė ieškovas, atsakovas dar iki paskelbiant 2015-11-06 „Kvietimą dalyvauti prekių pirkimo kainų apklausoje“ iš ieškovo nuo 2015 m. birželio mėnesio tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu užklausė ir užsakė LED ekrano montavimo brėžinį, kurį panaudojo vėliau, tai yra 2015-11-06 skelbdamas „Kvietimą dalyvauti prekių pirkimo kainų apklausoje“. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, pagal „Mažos vertės neskelbiamo pirkimo apklausos būdu sąlygų“ 5 p., pirkimo objektas įvardijamas kaip „Reklaminio ekrano ir jo montavimo darbų pirkimas“, todėl tikėtina, kad atsakovas, turėdamas jau ieškovo paruoštą produktą – minėtą brėžinį su 3D vizualizacija, kuriuos panaudojo be jo savininko ir autoriaus, t. y. ieškovo, leidimo, ieškovo sąskaita turėjo turtinės naudos, įgydamas galimybę užsakyti tik ekraną ir jo montavimo darbus, ir taip nepagrįstai sutaupė (nepagrįstai praturtėjo). Taip pat konstatuotina, jog dėl to, kad, kaip nurodė atsakovas, ieškovas tiek susirašinėjimo su Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojais metu, tiek vykstant viešajam pirkimui, nereiškė pretenzijų dėl apmokėjimo už minėtą brėžinį bei neinformavo atsakovo, kad už parengtą minėtą brėžinį reikės mokėti, atsakovo veiksmai, be ieškovo, parengusio minėtą brėžinį, leidimo panaudojusio šį brėžinį viešojo pirkimo metu, netampa teisėti.
Taigi, kaip konstatuota anksčiau, byloje nustatyta, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovo kaip autoriaus teises, be ieškovo leidimo panaudodamas viešajame pirkime ieškovo pagal žodinį šalių susitarimą specialiai pagal atsakovo užklausą parengtą LED ekrano vizualinį ir konstrukcinį brėžinį, dėl ko ieškovas, negavęs atlygio už atliktą darbą – parengtą brėžinį - patyrė turtinę žalą, kas yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl šią žalą ieškovui atsakovas privalo atlyginti. Ieškovas jam padarytą turtinę žalą įvertino 2 256,65 Eur (b. l. 18). Ieškovo atstovas M. V. teismo posėdžio metu paiškino, kad žalos dydį ieškovas nustatė, įvertinęs tokio darbo – 3D vizualizacijos ir techninio projekto paskaičiavimo – kaštus rinkos kainomis, apklausęs analogiškus darbus atliekančius asmenis, bei paskaičiavo šiam projektui - paruošimui, susirašinėjimui, projekto suderinimui - sugaištą darbo laiką ir tokiu būdu nustatė atlikto darbo kainą - 1 865,00 Eur bei pridėjo PVM. Atsakovas ieškovo pateiktos 2015-11-23 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. MAX000000490, kur nurodyta 2 256,65 Eur su PVM kaina (b. l. 18), neapmokėjo, taigi, ieškovo patirtos turtinės žalos neatlygino. Ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio atsakovas neginčijo. Kadangi ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo už autorių teisių pažeidimus, atsakovas turi pareigą šią ieškovo patirtą 2 256,65 Eur žalą atlyginti.
Byloje nustatyta, kad šalys, kaip nurodyta anksčiau, nebuvo aptarusios atsiskaitymo už parengtą minėtą brėžinį sąlygų ir tvarkos. Kadangi tokio susitarimo neinicijavo nei viena, nei kita šalis, tai yra, kaip teismo konstatuota anksčiau, abi šalys elgėsi neatsakingai, nebuvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, o tam tikros teisinės pasekmės kilo (ieškovas, parengęs specialų LED ekrano vizualinį ir konstrukcinį pagal atsakovo užklausą brėžinį su 3D vizualizacija, negavo atlygio už atliktą darbą ir patyrė turtinės žalos, o šį brėžinį neteisėtai, be ieškovo leidimo, panaudojęs atsakovas išvengė papildomų išlaidų, nes, kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovas M. V., atsakovui nereikėjo papildomai užsakinėti LED lauko ekrano pakabinimo techninio projekto – nereikėjo papildomai skaičiuoti konstrukcijos, prie kurios tvirtinamas LED ekranas, tvirtinimo mazgų, tų mazgų stiprumo, ir, tikėtina, gavo turtinės naudos), darytina išvada, kad dėl ieškovo patirtos žalos yra ir paties ieškovo kaltės, todėl žalos atlyginimas negali būti perkeliamas tik vienai iš šalių ir ieškovui priteistinos žalos dydis mažintinas.
Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau nurodytas aplinkybes, pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, į tai, kad abi šalys šioje situacijoje elgėsi neapdariai, neatsakingai, konkrečiai nesusitarė dėl darbų apimties, dėl atlygio už darbą bei atlikto darbo panaudojimo galimybių; taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo - savivaldybės administracija, bei į nepakankamai atsakingą paties ieškovo elgesį, taip pat į tai, kad kilusį ginčą lėmė abiejų ginčo šalių veiksmai, ir konstatuoja, kad dėl žalos atsiradimo ieškovui tenka 30 procentų kaltės.
Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei byloje esančių duomenų visetą, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), nustato, kad ieškovui UAB „MIROMAX“ padaryta 2 256,65 Eur žala, kurios dydis, atsižvelgiant į paties ieškovo kaltę, mažintinas 30 procentų (CK 6.248 str. 4 d., 6.251 str. 2 d.), priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 579,66 Eur žalos atlyginimą (ATGTĮ 83 str.); kita ieškovo šio reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus iš dalies ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir iš jo išvestinis ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, o yra viešasis juridins asmuo, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už 1 579,66 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-03-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.); kita ieškovo šio reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 751,00 Eur (51,00 Eur už žyminį mokestį ir 1 700,00 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas – b. l. 77-78, 79-80, 81, 86-90 ir teismo posėdžio metu pateikti įrodymai dėl 175,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas). Vadovaujantis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-20 įsakymu Nr. 1R-77, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 1 225,70 Eur (1 751,00 Eur x 70,00 proc.) (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 2,18 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti UAB „MIROMAX“ iš Elektrėnų savivaldybės administracijos 1 579,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 579,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-03-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 225,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.