- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-272-875/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42151-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Martynas Galvičius, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo
E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5,7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. P. atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskyrus įpareigojimus: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2023 m. lapkričio 9 d.;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, konfiskuota iš E. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio BMW320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 6700 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų).
išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. P. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2023 m. lapkričio 1 d., apie 22.08 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – alkoholio matuokliu Alcotest 6820 Nr. ARHM-0356 (patikros sertifikato numeris 1986054, sertifikatas galioja nuo 2023-09-11 iki 2024-03-10), 22 val. 12 min. nustatytas 2,04 promilių girtumas, 22 val. 28 min. nustatytas 2,11 promilių girtumas, vairavo automobilį „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį:
vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas;
E. P., pripažintam kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. P. atidėti 2 metams 6 mėnesiams, paskirti E. P. įpareigojimus: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat netinkamai buvo pritaikytos baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą ir vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), nuostatos, dėl ko E. P. buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos per švelnios bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
2.2. Dėl asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės – recidyvo prokurorė pažymi, kad duomenys apie visus šešis E. P. teistumus buvo išdėstyti kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismas visus juos nurodė priimto procesinio sprendimo įžanginėje dalyje. Kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyta E. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas, skirdamas bausmę šios aplinkybės neakcentavo ir nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors privalėjo pasisakyti dėl nustatytų asmens baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
2.3. Informacinės prokuratūros sistemos (IPS), susietos su Lietuvos teismų informacine sistema (LITEKO), duomenimis, E. P. už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda ir skirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo su įpareigojimais ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 20 d. 18.35 val. iki 2018 m. vasario 21 d. 15.26 val., t. y. 1 para, prilyginta 2 laisvės apribojimo dienoms. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartimi tenkintas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. E. P. arešto bausmę atliko 2018 m. gruodžio 18 d., bauda išieškota 2022 m. rugsėjo 27 d.
2.4. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (nusikaltimą padarė 2023 m. lapkričio 1 d.), turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal ankstesnį teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir pripažinti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). To nepadaręs teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas.
2.5. Prokurorės vertinimu, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimą 6 mėnesiams pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų byloje aplinkybių, todėl padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas yra per trumpas, todėl tokia paskirta bausmė – per švelni.
2.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad toks E. P. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės (bauda, kelis kartus paskirtas laisvės apribojimas, kuris vėliau teismo nutartimis pakeistas trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštu, taip pat 2 kartus skirtas terminuotas laisvės atėmimas) teigiamos įtakos tolesniam nuteistojo elgesiui neturėjo. Be to, E. P. už tyčinius nusikaltimus anksčiau teistas 6 kartus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ko teismas skundžiamame nuosprendyje nekonstatavo. 2018 m. apeliantas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką (pagal tuo metu galiojusio BK 281 straipsnio 7 dalį). Prokurorės nuomone, šių aplinkybių visuma nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertinta, o nuteistajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas – 6 mėnesiai nėra adekvatus jo padarytam nusikaltimui ir neatitinka bausmės paskirties. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė nei šios bausmės vidurkis (7,5 mėnesiai), yra neteisinga ir akivaizdžiai per švelni.
2.7. Pažymi, kad atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui – 1 metams, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir neteisingai pritaikė BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be skundžiamame nuosprendyje teismo jau nurodytų motyvų, prokurorės teigimu, buvo nepakankamai įvertinta paties E. P. asmenybė ir tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis anksčiau teistas net 6 kartus, iš jų 2 kartus jam skirtas laisvės apribojimas, tačiau E. P. nesilaikant teismo nustatytų įpareigojimų, šis buvo pakeistas trumpalaikiu laisvės atėmimu –areštu 90 parų. Be to, E. P. kelis kartus buvo skirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nors paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. P. atidėtas pagrįstai, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nustatytas minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 1 metai neatitinka bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmės ir nebus pakankamas nuteistojo elgesio korekcijai, todėl E. P. skirtinas ilgesnis – 2 metų ir 6 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytus, BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytus, įpareigojimus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nuteistojo gynėjas advokatas Genadijus Lukminas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo, nuteistojo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje nenustatyta E. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas, taip pat dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės – per trumpo laisvės atėmimo bausmės bei jos vykdymo atidėjimo termino, todėl prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte
7. Skundžiamame nuosprendyje Šiaulių apylinkės teismas nustatė, kad E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai nepripažino tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.
9. Byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad nuteistasis E. P. anksčiau yra teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas už juos nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam skirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, nustačius įpareigojimas ir draudimą, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams su įpareigojimais ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartimi tenkintas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. Iš probuojamųjų asmens duomenų registro E. P. išregistruotas 2018 m. rugpjūčio 23 d., atlikęs laisvės apribojimo bausmę, o bauda išieškota 2022 m. rugsėjo 27 d.
10. Pirmosios instancijos teismui pateiktame 2024 m. gegužės 2 d. kaltinamajame akte, kaip matyti, visi duomenys apie E. P. teistumą, taip pat ir apie jo paskutinį teistumą ir tai, kad teistumas nėra išnykęs, yra nurodyti bei pažymėta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistas. 2024 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad tokią E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę prokurorė nurodė ir baigiamųjų kalbų metu. Nors skundžiamame nuosprendyje ir pasisakęs, kad E. P. yra teistas, o teistumas neišnykęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, skundžiamame nuosprendyje nenustatė.
11. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, E. P. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl šios priežasties konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Nustačius nuteistojo E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, iš naujo sprendžiamas ir nuteistajam skirtinos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką klausimas.
Dėl bausmės nuteistajam E. P.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam E. P. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju E. P. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vis dėlto, nuteistojo E. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
15. Anksčiau E. P. teistas šešis kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį), žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), taip pat ir už analogišką šioje baudžiamojoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką (pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2277). Nors pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju sakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę jis atliko 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau už analogišką nusikalstamą veiką – numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta bauda išieškota tik 2022 m. rugsėjo 27 d. Taigi, šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką E. P. padarė teistumui neišnykus. Baudžiamoji atsakomybė nuteistajam du kartus taikyta ir užsienyje – Jungtinėje Karalystėje 2013 m. ir 2016 m. Anksčiau už padarytas nusikalstamas veikas jam taikytos įvairaus griežtumo bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas nebuvo tokios veiksmingos, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Administracine tvarka E. P. per pastaruosius penkerius metus baustas du kartus – už smulkią vagystę bei neblaivaus asmens pasirodymą viešojoje vietoje, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų nėra. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, E. P. nuo 2022 m. sausio 6 d. dirba pas D. R., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktais duomenimis, E. P. gyvena su mama ir jos sugyventiniu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Seniūnija dėl E. P. elgesio nusiskundimų neturi.
16. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes (15 p.), pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios E. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, jo veika laikytina nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo pasekmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju teisinga ir pagrįsta yra būtent sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė.
18. Apeliaciniu skundu prokurorė sutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi, tačiau nepritaria teismo nustatytam jos terminui – 6 mėnesiams ir mano, kad teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pritaria skunde akcentuojamoms E. P. neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, susijusioms su jo ankstesniais teistumais bei atliktomis bausmėmis, tačiau pastebi ir tai, kad šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir juos pakankamai įvertino skirdamas nuteistajam bausmę. Nors duomenys apie asmens teistumą patvirtina, kad apeliantas anksčiau teistas 6 kartus, tačiau pastebėtina ir tai, kad teistumas pagal pirmuosius tris teismo sprendimus nuteistajam yra išnykęs. Minėtais teismų sprendimais E. P. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė dar būdamas nepilnametis arba vos sulaukęs pilnametystės, t. y. 2008 – 2011 m. Neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas teistumas nuteistajam E. P. yra pagal pastaruosius tris teismų sprendimus, priimtus 2017–2018 metais. Nors anksčiau nuteistajam buvo taikomos įvairaus griežtumo bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, tačiau griežčiausios (areštas ir laisvės atėmimas), kaip matyti, vėlgi buvo taikytos ankstesniais teismų sprendimais, už kuriuos teistumas E. P. jau yra išnykęs. Tuo tarpu pastaraisiais teismų sprendimais apeliantui buvo skiriamos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir laisvės apribojimas. Nors pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartimi ir buvo pakeista į 90 parų areštą, tačiau šią bausmę nuteistasis atliko 2018 m. gruodžio 18 d., o subendrintos bausmės dalis – bauda taip pat yra sumokėta, ji išieškota 2022 m. rugsėjo 27 d. Tuo tarpu ankstesniu teismo sprendimu – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, kaip matyti, nuteistasis atliko ir ji nebuvo pakeista į griežtesnę.
19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisingai nustatė, jog E. P. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, tačiau nusikaltimų recidyvo nepripažino asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybe, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, tačiau tai ištaisytina šiuo nuosprendžiu. Sutiktina su ta aplinkybe, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui apeliantas padarė jau antrą kartą (ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2277), tačiau už jo padarymą paskirtą bausmę apeliantas atliko, paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. rugsėjo 27 d., baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams taip pat įvykdė, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2021 m. balandžio 27. Iš duomenų apie asmens teistumą matyti ir tai, kad po pastarosios bausmės atlikimo, kai 2018 m. gruodžio 18 d. jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos, t. y. per penkerių metų laikotarpį apeliantas nebuvo nusikaltęs, ši jo padaryta nusikalstama veika nėra sunkesnė už ankstesnes, pastaraisiais teismų sprendimais jam nebuvo skirtos ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
20. Pastebėtina ir tai, kad šioje situacijoje pats apeliantas išsikvietė policijos pareigūnus dėl sugadinto jo automobilio, pats nuvažiavęs automobiliu apie 60 m atstumą nuo namų iki pareigūnams matomiausios kaimo vietovės jų pasitikti (kaip pats nurodė – dar būdamas blaivus, o alkoholį vartojo jų laukdamas namuose), laukė pareigūnų ir tik šiems atvykus bei paprašius pavažiuoti automobiliu atgal į savo namų kiemą, sėdo už vairo neblaivus ir lydimas pareigūnų parvairavo tą patį atstumą iki savo namų kiemo, kur jam ir buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas. Tokia įvykio situacija, kai suvokdamas esąs neblaivus ir žinodamas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę E. P. vis tik sėdo už automobilio vairo, neabejotinai nepateisina neatsakingo ir nusikalstamo apelianto elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad automobiliu girtas jis sutiko pavažiuoti patiems policijos pareigūnams paprašius, nes iš pirmųjų kelių minučių bendravimo su pranešėju pareigūnai nesuprato esant jį neblaivų, kaimo vietovės keliuku E. P. važiavo 60 metrų atstumą tiesiai į savo namus ir to paties policijos pareigūnų ekipažo lydimas, savo kaltės – vairavęs neblaivus iš esmės neneigė, nesuteikia ir pagrindo dar labiau griežtinti nuteistojo atsakomybę bei skirti prokurorės prašomą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. skirtina savo rūšimi bausmė, nors ir trumpesnė nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. 6 mėnesiai, nėra neteisinga ar aiškiai per švelni, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir atitiks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl šioje dalyje prokurorės skundas netenkintinas.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs E. P. laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2, 4 dalių, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktų nuostatomis, jos vykdymą atidėjo 1 metams, paskyręs įpareigojimus. Savo sprendimą taikyti bausmės vykdymo institutą pirmosios instancijos teismas grindė įvertinęs visas E. P. charakterizuojančias aplinkybes – dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vairavo nedidelį atstumą, ir sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
22. Apeliaciniu skundu prokurorė neskundžia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau nesutinka su teismo nustatytu minimaliu įstatyme numatytu bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kuris, prokurorės vertinimu, neatitinka bausmės vykdymo instituto esmės ir nebus pakankamas nuteistojo elgesio korekcijai, ir mano, kad buvo nepakankamai įvertinti duomenys apie E. P. ankstesnius teistumus, anksčiau skirtas laisvės atėmimo bei arešto bausmes, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dėl ko nepagrįstai nustatytas per trumpas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
23. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. E. P. paskirtos bausmės dydis ir padarytos nusikalstamos veikos kategorija atitinka tiek formaliąsias, tiek ir vertinamąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, o nustatytas minimalus šio instituto taikymo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas padaryti nuteistajam poveikį suvokti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalą ir pajausti neigiamas pasekmes, ne tik jį nubausti, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.
24. Teisėjų kolegija, nekartodama aukščiau nurodytų (15 p., 18 p.) aplinkybių apie E. P. teistumus ir atliktas bausmes, šiuo nuosprendžiu nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytas individualias nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. P. pastaruosius penkerius metus nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, administracinė atsakomybė per tą patį laikotarpį jo atžvilgiu taikyta tik du kartus, jokių šiurkščių ar su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusių nusižengimų neužfiksuota, paskirtas baudas jis yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, dirba, turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi.
25. Įvertinusi visas tiek kaltininko asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodyti duomenys leidžia spręsti, jog tikslas sulaikyti E. P. nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje bei nubausti už padarytą nusikalstamą veiką, gali būti pasiektas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam skirtinos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam – 1 metų laikotarpiui. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirti įpareigojimai paliktini nepakeisti. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant tokias BK 75 straipsnio nuostatas ir tinkamai parinktus įpareigojimus, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Todėl šioje dalyje prokurorės apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
26. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. lapkričio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 14 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (85,43 Eur) teikiant antrinę teisinę pagalbą E. P. pagal 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. KTS-2024-06495 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.
27. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 14 d. pažyma dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Todėl ji negali būti nagrinėjama, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2024 m. lapkričio 13 d. 10.30 val., kadangi gynėjas nuteistajam parinktas 2024 m. spalio 30 d. (t. 2, b. l. 120). Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamas laiko tarpas prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gauto prašymo pasisakyti, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.
Nustatyti E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.