Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00660-2012-8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Artūro Ridiko, Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 215 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 3 d. ir nubaustas 30 parų areštu.

Šios bausmės subendrintos pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. ir N. B. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir N. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu iš N. B. priteista nukentėjusiajai D. L. 260 Lt turtinei žalai atlyginti ir nuspręsta išieškoti 6 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.25 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , negrąžindamas nukentėjusiajai D. L. išduotos AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelės „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai ją įgijo.

Taip pat, N. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 14.28 val. iki 14.34 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai įgyta D. L. išduota mokėjimo kortele „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą bei save identifikuodamas kaip D. L., neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas – patikrino sąskaitoje esantį pinigų likutį ir išgrynino 240 litų, taip, apgaule savo naudai įgijo D. L. turtą – 240 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, nes nusikaltimų padarymo metu jis buvo kitoje vietoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų nuo įvykio vietos. Tačiau, šis apeliacinio skundo argumentas, kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįstas ir neįtikinamas.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

BPK 20 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

Šioje byloje išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, visiškai motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis N. B. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, kad D. L. mokėjimo kortele disponavo ir jos pinigus iš bankomato paėmė teisėtai, su D. L. žinia, o nuimtus pinigus padavė D. L.. Tačiau tokią nuteistojo poziciją pirmosios instancijos teismas paneigė byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, savo argumentus aiškiai ir suprantamai išdėstydamas skundžiamame nuosprendyje. Apeliaciniame skunde N. B. iš esmės pakartoja ankstesnę, apylinkės teismo nuosprendyje jau paneigtą savo poziciją ir papildomai teigia, kad tai jis padarė kitą dieną, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o 2012 m. liepos 9 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) rajone ir tądien (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Tačiau tokią nuteistojo poziciją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš apeliacinio skundo ir kartu su juo pateiktos pažymos bei darbo sutarties matyti, kad 2012 m. liepos 9 d. N. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku. Tačiau ši bendrovė apeliacinės instancijos teismui pranešė, jog priešingai, nei teigia jis pats, N. B. 2012 m. liepos 9 d. į darbo vietą neatvyko. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2012 m. liepos mėnesio N. B. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad jis 2012 m. liepos 9 d. į darbą neatvyko dėl pateisinamos priežasties (sutartinis žymėjimas „NP“) ir savo darbdaviui pateikė tai pateisinančią priežastį – šaukimą į teismo posėdį, vykusį 2012 m. liepos 9 d. 8.45 val. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esančiu posėdžio minėtoje baudžiamojoje byloje protokolu matyti, kad šiame posėdyje, be kita ko, dalyvavo ir N. B.. Taigi, akivaizdu, jog šie faktiniai duomenys iš esmės paneigia N. B. apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją ir patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo dieną N. B. iš tiesų buvo ne, kaip teigiama jo apeliaciniame skunde, kitame Lietuvos regione, o būtent (duomenys neskelbtini).

Be to, tardamas paskutinį žodį apeliacinės instancijos teismo posėdyje N. B. pareiškė, kad iš bankomato nuimtus pinigus jis atidavė D. L.. Tuo jis iš esmės vėl paneigė apeliaciniame skunde iškeltą versiją, jog įvykio dieną nebuvo (duomenys neskelbtini) mieste.

Taigi, byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog ne kas nors kitas, o būtent nuteistasis N. B. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Tokia nuteistojo veika atitinka BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal nurodytas teisės normas.

Apelianto samprotavimai apie nukentėjusiosios D. L. ir liudytojos O. V. parodymų teisingumą, klaidingo mokėjimo kortelės identifikavimo kodo įvedimą, jo drabužius, dabartinę darbovietę ir kt. pirmosios instancijos teismo argumentų nepaneigia. Kitų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nėra.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam bausmės individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino jo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė N. B. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytų tokių bausmių vidurkius ir arešto bausmę, artimą BK 182 str. 3 d. numatytos tokios bausmės vidurkiui. Skirdamas šias bausmes ir subendrindamas jas tarpusavyje, o taip pat ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Savo argumentus, kurie paneigė tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išsakytą, tiek apeliaciniame skunde išdėstytą nuteistojo N. B. poziciją, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino N. B. kaltu padarius BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam teisingą galutinę subendrintą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.