Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo V. S. skundą dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2012-10-29 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei siūlyti šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam: lankytis pas įstaigos psichologą. Numatyta, kad sekantis posėdis numatomas po 6 mėnesių. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis V. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-08-17, teistas 2008-06-02 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 str. 3 d., 181 str. 3 d., BK 63 str. 4 d. - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2009-01-23 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (25 epiz.) 187 str. 1 d. (10 epiz.), 187 str. 3 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 3 d., 63 str. 4, 9 d. subendrinus su 2008-06-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu - galutinė bausmė 7 m. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2007-07-27. Bausmės pabaiga: 2014-07-27. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2011-01-27. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 m. 9 mėn. 2 d. Komisija nustatė, kad nuteistasis V. S. viso teistas 4 kartus. Turi priteistą ieškinį, bet jo nedengia, nes nėra galimybių. Likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Žada gyventi su mama, žmona ir vaiku. Nuteistasis turi 9 klasių išsilavinimą, bet tai patvirtinančių duomenų nėra. Turi suvirintojo elektra profesinę kvalifikaciją, kurią įgijo pataisos namuose. Nuteistasis teigia, kad oficialaus darbo stažo neturi. Nuteistasis pateikė pažymą iš UAB „Egilija", jog jį priims dirbti vadybininku. Priklausomybių neturi. Laikosi kriminalinės subkultūros, yra linkęs pateisinti nusikalstamą elgesį, jei jis daromas dėl „kilnaus" tikslo. Pokalbio metu išryškėja diskriminacinės prielaidos kito socialinio sluoksnio žmonėms. Priežiūrą suvokia kaip baudžiantį procesą be jokios naudos jam pačiam. Būdingas impulsyvus elgesys. Nuteistasis per visą šį laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 7 kartus, nuobaudos nebegaliojančios, skatintas 9 kartus. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 92 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, bet ji yra artima aukštai (b.l. 14-15).

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą sąrašas nėra baigtinis, tai paliekama klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertinama ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis bei kitos aplinkybės, kurias įvertinus turi būti padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, jog Komisijos nutarimas negali būti prapažintas teisėtu, kadangi kaip matyti iš teismo išreikalautų dokumentų, komisiją sudaro 8 nariai (b.l. 44). Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą dalyvavo 5 komisijos nariai (sekretorius nėra komisijos narys). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau Nuostatai) 22 punktas numato, kad komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, todėl komisijos sudėtis buvo pakankama, tačiau Nuostatų 34 p. numato, kad komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Minimame punkte nenurodyta, kad sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma, todėl daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos komisijos sudėties narių skaičiaus. Kaip matyti iš 2012-10-25 komisijos posėdžio protokolo, sprendžiant klausimą dėl V. S. lygtinio paleidimo, už buvo 1, prieš 3 ir 1 narys susilaikė (b.l. 33, 43), t.y. sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priimtas nesant balsų daugumos, skaičiuojamos nuo visų komisijos narių skaičiaus (Kauno apygardos teismo 2012-09-26 nutartis byloje Nr. 1S-1611-508/2012). BPK 360 str. 5 d. 3 ir 4 p. numato, kad teismas išnarinėjęs nuteistojo skundą gali priimti šiuos sprendimus: atmesti nuteistojo skundą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba patenkinti nuteistojo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad nutarimas priimtas nesant komisijos narių daugumai, galėtų priimti kitokį sprendimą (pvz. grąžinti teikimą komisijai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pakartotinai), todėl darytina išvada, kad tokiu atveju teismas privalo išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti vieną iš aukščiau paminėtų sprendimų. Pažymėtina, kad nors teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas laikytinas neteisėtu dėl to, kad už jį balsavo ne komisijos narių dauguma, tačiau jame nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pats Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir nors komisijos nutarime nėra nurodyti detalūs motyvai ir bei faktų analizė, dėl kurių Komisija priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, tačiau patį sprendimą Komisija priėmė teisingą. Komisija tinkamai įvertino ankstesnius nuteistojo teistumus ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip matyti iš asmens byloje esančios teistumo pažymos (asmens bylos t.1, b.l. 10-12), nuteistasis iki priimant nuosprendžius, pagal kuriuos atlieka subendrintą bausmę, buvo teistas 1991-09-30 pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams bei 1994-01-24 pagal BK 148 str. 2 d., 206 str.. – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, paleistas 1998-04-10 nutartimi lygtinai prieš terminą 1 m. 8 mėn. 25 d.. Šis teistumas (už kurį atlieka bausmę) nuteistajam yra ketvirtas. Bausmę nuteistasis atlieka pagal 2 subendrintus nuosprendžius, kuriais yra nuteistas: pagal 2008-06-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį už 2 veikas (BK 178 str. 3 d., 181 str. 3 d.), pagal 2009-01-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį už 39 veikas (įskaitant idealiąja nusikaltimų sutaptimi padarytas veikas). Kaip jau buvo nurodyta, nuteistajam praeityje yra buvęs taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas prieš terminą, tačiau jam parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino – nusikaltimai kartojasi, sunkėja, jų skaičius didėja. Nors nuteistasis šiuo metu formaliai laikosi nuteistiesiems privalomų pareigų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir atitinka formalų įstatymo reikalavimą dėl atliktos bausmės dalies, kaip nurodo turi tris vaikus, pareigą padėti neįgaliems tėvams bei jį paleidus lygtinai bus įdarbintas, šios aplinkybės niekaip neleidžia padaryti išvados, kad bausmės tikslai yra pasiekti. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu yra 7 kartus baustas už įvairius, tame tarpe ir šiurkščius drausmės pažeidimus, ir tai rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nėra nepriekaištingas. Nors nuteistasis yra ir skatintas, tačiau kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, skatinimai skirti už gerą elgesį ir nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą sportiniuose renginiuose, tačiau geras elgesys nuteistajam yra privalomas, o skatinimai neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai yra pasiekti - nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis paskutinį kartą baustas 2012-07-02 (asmens bylos t. 3, b.l. 100), buvo padaręs drausmės pažeidimų, už kuriuos jam drausminės nuobaudos neskirtos (asmens bylos t. 3, b.l. 99, 50), o atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo gauta duomenų apie tai, kad V. S. netinkamai elgiasi kitų nuteistųjų atžvilgiu ir 2011-06-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog nuteistąjį dėl neteisėtos paslaugos reikalavimo, psichinio smurto vartojimo siūloma apsvarstyti drausmės komisijoje (asmens bylos t. 3, b.l. 22-24), tačiau drausminė nuobauda skirta nebuvo (asmens bylos t.3, b.l. 25). Be to, iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis 2012-07-09 buvo įtartas vartojęs alkoholį (alkotesteriu nustatytas 0.34 promilės girtumas), paaiškinti atsisakė, tačiau dėl procedūrinių pažeidimų drausmė nuobauda neskirta (asmens bylos t.3, b.l. 118). Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai, nei jam skirti skatinimai, todėl nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindu padaryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi tokiai išvadai padaryti nepakanka nustatyti, kad nuteistasis turi vaikų ar reikalingų priežiūros artimų asmenų, tuo labiau tokiai išvadai padaryti neturi reikšmės lygtinių paleidimų svarstymo kiekis. Vien tai, kad kaip nurodoma nuteistojo skunde, jį lygtinai paleidus jis turės kur gyventi bei bus įdarbintas, nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, nėra visapusiškai palanki nuteistajam ir socialinio tyrimo išvada (išvados 4.8 p., 4.10 p., 7.1 p. b.l. 14-18). Nepalanki nuteistajam ir psichologo išvada, kurioje nurodoma, kad nuteistojo elgesyje stebimos neigiamos nuostatos tam tikroms visuomenės grupėms, jis yra nepakantus kitaip mąstančiam žmogui, į priešingą nuomonę reaguoja impulsyviai, paniekinančiai. Konfliktinių situacijų metu būdingas impulsyvus, ūmus elgesys (b.l. 19). Be to, OASys rodo vidutinę (92 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra artima aukštai (nuo 100 balų). Išdėstytos aplinkybės, nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Nustatytos aplinkybės rodo nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei bei negalėjimą jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės – nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl skundas atmestinas (BVK 157 str. 1 d., BK 41 str. 2 d., BPK 360 str. 5 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 5 d. ir BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas

nutar i a:

Atmesti nuteistojo V. S. skundą dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2012 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. LK-250 netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Nutartis, per 5 dienas nuo jos priėmimo, o prokurorui ir nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.