Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
1A-184-626/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51214-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
E. S., L. K., D. K.
Advokatai
Saulius Lauraitis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51214-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9; 1.2.23.2.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitei,nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. S. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

E. S. priklausanti 30 Eur pinigų suma, pripažinta lėšomis, gautomis iš nusikalstamos veikos ir konfiskuota.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. K., D. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. S. nuteistas už tai, kad jis, 2018 metų spalio pabaigoje, vakare, Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, iš kito asmens už 200 Eur įgijo ne mažiau negu 0,129 g psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA, kurios dalį suvartojo pats, o 2018 m. spalio 24 d., apie 18 val., Vilniuje, L. Giros g. 82-28, dalį – 0,015 g psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA už 20 eurų pardavė L. K. bei dalį – 0,001 g psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA už 10 eurų pardavė D. K., o likusią dalį psichotropinės medžiagos laikė prie savęs striukės kišenėje ir automobilyje „Dogde“ (v. n. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol ją 2018 m. spalio 24 d., 19.45 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis E. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo apylinkės teismo nuosprendį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu, nes teismas, surašydamas baigiamąjį aktą, nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, motyvavimo racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pasak apelianto, apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bausmės paskyrimo, nes įžanginėje dalyje nenurodė, jog jis turi ir augina mažametį vaiką, todėl buvo grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 304 straipsnio 4 punkto reikalavimai ir tai turėjo reikšmės bausmės paskyrimui. Taip pat pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, nenurodo BK 41, 54 straipsnių nuostatų ir kokiais teisės aktais vadovaujantis skiria jam bausmę, todėl buvo pažeisti BPK 304 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai.

2.2. Pasak apelianto, teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo kaltės formą ir rūšį darant nusikaltimą, BK 54 straipsnio nuostatas taikė formaliai, neobjektyviai ir netinkamai ir tai lėmė jam per griežtos, prieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskyrimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroroė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra, jame keliamas tik E. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtos bausmės individualizavimo klausimas.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

8. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

10. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų metų iki aštuonerių metų. Bausmės vidurkis 5 metai, o E. S. paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. bausmę (tiek už padarytą nusikaltimą, tiek subendrintą galutinę), BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

13. Priešingai nei nurodoma skunde, skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – į aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo kaltės formą. Tai yra, atsižvelgė į E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir tai, kad nėra sunkinančių, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, į turėtų psichotropinių medžiagų kiekį (viso buvo įsigyta 0,129 g psichotropinės medžiagos); į E. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: jis yra jauno amžiaus, sukūręs šeimą ir susilaukęs vaiko, dirba, anksčiau teistas 8 kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 6 kartus (du iš jų, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis), nusikaltimai sunkėja, yra baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, nusikaltimo padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, 2019 m. birželio 2 d. kreipėsi į reabilitacijos centrą „Krikščioniškas namas“, kur tęsia reabilitaciją ir kur yra charakterizuojamas teigiamai).

14. Taigi, nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, tame tarpe ir tai, kad jis augina vaiką, jo kaltės forma pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir dėl to švelninti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę – nėra teisinio pagrindo.

15. Vertindamas paskirtos bausmės teisingumą, apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. S. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (už kurią nuteistas 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu) padarė tepraėjus 3 mėnesiams po išbraukimo iš probuojamų asmenų registro (pasibaigus lygtinio paleidimo laikui).

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismui nustačius pakankamai daug apeliantą neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų bei keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, teismas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė gali turėti įtaką nuteistojo elgesiui ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, bausmės rūšis ir dydis laikomi atitinkančiais bausmės paskirtį, proporcingais padarytam nusikaltimui, neprieštaraujantys teisingumo principui.

17. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas, dalinio sudėjimo būdu subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, yra 1 metai 4 keturi mėnesiai) su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskyrė per griežtą galutinę 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei teigia apeliantas, matyti, jog teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir bausmes ne visiškai, o tik iš dalies sudėjo, t. y. prie griežtesnės 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės (kuri paskirta ir už tapatų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje) pridėjo pusę (8 mėnesius iš 1 metų 4 mėnesių) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pridėtos bausmės dalis laikoma tinkama, ne per griežta, nes griežčiausia bausmė (prie kurios bendrintos kitos) yra paskirta už tapatų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

18. Nėra pagrindo svarstyti ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nes nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti šios straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už tokio pobūdžio sunkius nusikaltimus.

19. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitinka pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018). Teismų praktikoje yra nustatyta taisyklė - taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-151-489/2019 ir kt.).

20. Teismas, remdamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, tik esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1 – 6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio numatytas nuostatas. Nagrinėjamoje byloje E. S. nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytą sąlygų visuma, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

21. Švelnesnė bausmė galima ir tada, kai įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, bausmė būtų aiškiai neproporcinga kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantą neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jam švelnesnės bausmės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, nes švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu bei realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, yra nepakankamos priemonės keisti nuteistojo elgesį ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. S. apeliacinį skundą.

Teisėjai Jurgita KolyčienėJurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė