Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos Šiaulių apskrities VMI (toliau Šiaulių AVMI), dėl palikimo perėjimo Valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei dėl juridinių faktų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P., L. P. ir Šiaulių m. 5-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo L. P. su ieškiniu sutiko.

Tretysis asmuo Šiaulių m. 5-ojo notarų biuro notarė S. J. su ieškiniu nesutiko, kadangi Valstybė, atstovaujama Šiaulių AVMI, 2012-10-30 priėmė palikimą pagal įstatymus ir paveldėjimo liudijimas Valstybei išduotas teisėtai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (101 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir savarankiški reikalavimai tenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.). Šioje byloje atsakovas ir tretieji asmenys su ieškiniu visiškai sutinka. Tik notarė, išdavusi palikimo perėjimo Valstybei liudijimą, nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl šio liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi valstybė, atstovaujama Šiaulių AVMI, pagal įstatymus priėmė V. Z. palikimą, plačiau savo nesutikimo nemotyvuoja.

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems; paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimas valstybei, kaip paveldėtojai, pereina esant įstatyme numatytoms sąlygoms, t.y. kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, taip pat gali pereiti ir kaip paveldėtojui pagal testamentą (CK 5.62 str.). Taigi pirmiausia spręstini ieškovo reikalavimai dėl juridinių faktų dėl giminystės santykių ir palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti klausimai. Kadangi ieškovo reikalavimai dėl palikimo perėjimo Valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės pripažinimo į palikėjos turtą (butą, esantį Trakų g. 7-28, Šiauliai) yra susiję su prašomais nustatyti juridiniais faktais, teismas visus šiuos reikalavimus vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais nagrinėja ginčo teisena vienoje byloje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2004 m. sausio 16 d. mirė V. Z., akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). V. Z. buvo M. P. sesuo (10-13 b.l.). Tą patvirtino teismo posėdžio metu tretysis asmuo L. P.. M. P. yra ieškovo tėvo A. P. motina (14-15, 27 b.l.). L. P. yra ieškovo ir trečiojo asmens šioje byloje J. P. motina, o A. P. – jų tėvas (27-28 b.l.).

Nustatant giminystės santykius būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis pareiškėjui sukels teisinius padarinius (CK 3.134 str. 2 d.). Šioje byloje nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas ieškovui, nustačius kitus juridinius faktus dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, leistų paveldėti tiek mirusio tėvo tiek jo tėvo tetos V. Z. (jei būtų patvirtintas giminystės santykių faktas) turtą gaunant paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Tiek iš ieškovo pateiktų dokumentų, tiek iš trečiojo asmens L. P. paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovo tėvas A. P., miręs 2010-04-05, buvo V. Z. sūnėnas, todėl pripažintinas šis giminystės santykių faktas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad V. Z. ir ieškovo tėvo A. P. palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Iš ieškovo ieškinio turinio, prie jo pridedamų mokesčių už butą, adr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo kvitų (1-5, 21-26, 43-47 b.l.) ir trečiojo asmens – ieškovo motinos L. P. paaiškinimų matyti, kad ieškovas, jo tėvas A. P. ir jo motina L. P., taip pat ieškovo sesuo J. P. po V. Z. mirties persikėlė gyventi į jos vardu registruotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (17 b.l.). Ieškovo tėvas iki pat mirties gyveno tame bute, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, prižiūrėjo butą. Mirus A. P. toliau tą butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ieškovas O. P.. Ieškovas šį butą prižiūri, remontuoja, moka visus reikiamus mokesčius už šį butą, šį butą tiek ieškovo tėvas iki mirties, tiek ieškovas po tėvo mirties valdė kaip savo, suvokė, kad privalo pasirūpinti turtu. Taigi po V. Z. mirties CK 5.50 str. 3 d. nustatytu laiku vienintelis jos įpėdinis - sūnėnas A. P. priėmė jos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Po A. P. mirties jo sūnus O. P. CK 5.50 str. 3 d. nustatytu laiku priėmė tėvo palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Tai, kad minėti asmenys priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, bet neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimų, nėra kliūtis įpėdiniams, mirus palikėjams, jų palikimui priimti, nes šie tik sutvarko privalomus formalumus, reikalingus paveldėtam turtui įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, kt.).

Atsižvelgiant į nustatytus juridinius faktus negalima laikyti, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė V. Z. ir A. P. palikimo, taip pat nenustatyta, kad šie turto palikėjai būtų palikę testamentus ir kad testamentu būtų palikę savo turtą valstybei, be to nėra ir kitų CK 5.62 str. nurodytų pagrindų, kada palikimas gali pereiti valstybei, t.y. nenustatyta kad nėra V. Z. ir A. P. įpėdinių, kad iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, todėl visa tai įvertinus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškovo ieškiniu, be to, atsakovo atstovė pripažino, kad ieškovas yra sumokėjęs Šiaulių AVMI reikalautas VMI prie FM patirtas 62,70 Lt išlaidas, susijusias su paveldėtino turto administravimu, pateiktas tai patvirtinantis kvitas (115 b.l.), teismas tenkina ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2013-01-24 palikimo perėjimo Valstybei liudijimą, išduotą Šiaulių m. 5-ajame notarų biure, į palikimą, atsiradusį po V. Z. mirties 2004-01-16 (52 b.l.).

Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos bei teismui pateiktos V. Z. paveldėjimo bylos matyti, kad V. Z. palikimą sudarė butas, adr. Trakų g. 7-28, Šiauliuose, ir palikėjos piniginės lėšos Swedbank AB, palikėjo A. P. paveldėjimo byla Radviliškio r. 1-ajame notarų biure nebuvo užvesta, duomenų apie jo palikimą nėra. Ieškovo motina L. P. ir sesuo J. P. į palikėjų turtą nepretenduoja, nustatytu terminu į notarą dėl A. P. palikimo priėmimo nesikreipė, be to, pilnai sutinka su ieškovo reikalavimais. A. P. L. P. 2005-01-06 nutraukė santuoką, 2005-03-29 padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai (29 b.l.), todėl ji nėra įpėdinė. Ieškovas prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į minėtą butą.

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: pagal sandorius, paveldėjimu ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CK 4.47 str.). Teismas pripažino, kad ieškovas priėmė savo tėvo A. P. palikimą, taip pat kad A. P. priėmė savo tetos V. Z. palikimą, 2013-01-24 palikimo perėjimo Valstybei liudijimas, išduotas Šiaulių m. 5-ajame notarų biure, į palikimą, atsiradusį po V. Z. mirties, teismine tvarka nuginčytas, nenustatyta, kad kiti asmenys būtų priėmę minėtų asmenų palikimą, be to, byloje niekas prieštaravimų šiam ieškovo reikalavimui nereiškė, todėl nėra jokių kliūčių pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į V. Z. vardu registruotą butą, adr. (duomenys neskelbtini), todėl tenkintinas ir šis ieškovo reikalavimas.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo dalį žyminio mokesčio, t.y. 1143,00 Lt, 2013-05-27 nutartimi nuo likusio 1088,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos (6, 48, 61 b.l.). Atsakovas, atstovaujantis valstybę šioje byloje, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d.). Tris ieškovo reikalavimai reikšti ypatingąja teisena, du ieškinine tvarka. Nagrinėjant reikalavimus ypatingąja teisena dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Visa tai įvertinus, ieškovo visus reikalavimus patenkinus, vadovaujantis CPK 93 str. ir 96 str., teisingumo ir protingumo principais teismas ieškovą įpareigoja primokėti valstybei trūkstamą žyminį mokestį bei sumokėti valstybei 15,30 Lt dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 84 str., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1 d., 444 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti giminystės santykių faktą, kad ieškovo O. P. tėvas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010-04-05, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas 2010-04-07 Radvišlikio raj. sav. administracijos CMS, buvo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004-01-16, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas 2004-01-17 Šiaulių m. sav. administracijos CMS, sūnėnas.

Pripažinti, kad A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010-04-05, po tetos V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-01-16, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas šį valdyti.

Pripažinti, kad ieškovas O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-04-05, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas šį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Pripažinti negaliojančiu 2013-01-24 palikimo perėjimo Valstybei liudijimą, išduotą Šiaulių m. 5-ajame notarų biure, į palikimą, atsiradusį po V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-01-16, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas 2004-01-17 Šiaulių m. sav. administracijos CMS.

Pripažinti ieškovui O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31,19 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti ieškovą O. P. primokėti valstybės naudai 1088,00 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo O. P. valstybės naudai 15,30 Lt dokumentų siuntimo išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti notarei teismui pateiktą paveldėjimo bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.