Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo A. Ž. ieškinys atsakovei J. Ž. dėl santuokos nutraukimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės J. Ž. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės priešieškinis CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 19 d. priimtas nagrinėti ieškovo A. Ž. ieškinys atsakovei J. Ž. dėl santuokos nutraukimo, iškelta civilinė byla ir atsakovei nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė J. Ž. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovei J. Ž. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. rugsėjo 14 d. Skundžiama 2024 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovės priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

10. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti tai, kad šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. CPK IV dalyje XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje, tai ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑178/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K‑3‑145/2008, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Kaip vienas esminių santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumų yra ir tai, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

11. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nedetalizuodamas pagrindo. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, pateiktu procesiniu dokumentu (priešieškiniu) prašo atmesti ieškovo ieškinį, kaip neatitinkantį faktinės situacijos, tenkinti atsakovės priešieškinį ir, be kita ko, pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

12. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą nulemia šalių materialieji teisiniai santykiai, tačiau konkretų gynybos būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. CPK 142 straipsnyje numatyta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga.

13. Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023). Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, nurodydama, kad nesutinka su ieškovo pateiktu ieškiniu, atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui.

14. CPK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad priešieškinis yra pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti. Remiantis CPK 138 straipsniu, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartyje atsakovei nustatytu įpareigojimu pateikti įrodymus, susijusius su priešieškinio reikalavimu priteisti be atsakovės žinios pasisavintus 1 650 Eur. Apeliantė nurodo, kad nurodytą priešieškinio reikalavimą grindė kartu su priešieškiniu pateikta banko sąskaitos išklotine. Iš atsakovės priešieškinio turinio nustatyta, kad atsakovė nurodė konkrečias piniginių lėšų pervedimo datas ir pinigų sumas, kuriomis grindė reikalavimą dėl 1 650 Eur lėšų priteisimo iš ieškovo. Atsakovė kartu su priešieškiniu taip pat pateikė savo SEB banko sąskaitos išrašą, jame pažymėtos atsakovės nurodytos datos ir sumos. Apeliantės akcentuojami duomenys iš esmės yra nukreipti į aplinkybių, sudarančių priešieškinio dalyką, įrodinėjimą. Pažymėtina, kad priešieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl įrodymų įrodomosios reikšmės. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas dėl įrodymų pateikimo nelaikytinas esminiu priešieškinio trūkumu.

16. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nustatytu įpareigojimu patikslinti priešieškinio reikalavimą dėl buto padalijimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė teismo prašo po santuokos nutraukimo jai priteisti 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovė teismo prašo priteisti buto dalį natūra, tačiau priešieškinyje nurodo, jog minėtas butas yra 1 kambario, dėl to atsakovę įpareigojo patikslinti priešieškinio reikalavimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešieškiniu, reikšdama reikalavimus dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė remiasi tokiomis aplinkybėmis, jog ji yra buto bendraturtė, perkant nurodytą butą panaudotos atsakovės lėšos, gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Iš priešieškinio turinio matyti, kad nors atsakovė nurodė prašymą priteisti atsakovei ir ieškovui butą, adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, tačiau kartu nurodė ir alternatyvų prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo lygiomis dalimis – 1/2 dalies buto kainos (60 000 Eur) kompensacijos priteisimo. Taigi apeliantė pagrįstai pažymi, kad priešieškinyje nurodė išsamesnį reikalavimą, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas.

17. Susiklosčiusioje procesinėje situacijoje matyti, kad tarp atsakovės priešieškinio, pateikto per teismo nustatytą terminą atsakovės atsiliepimui į ieškinį patiekti, ir ieškovo ieškinio yra tarpusavio ryšys. Pažymėtina tai, kad tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų šalinimas, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), kadangi, teismas turi teisę pasiūlyti šalims pateikti bylai reikšmingus įrodymus ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 8, 225, 230 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti teismo nurodyti trūkumai šioje proceso stadijoje negali būti laikomi pagrįsta priežastimi nepriimti aptariamo procesinio dokumento (priešieškinio), nesant pagrindo manyti, jog neaiškumai negalėtų būti pašalinti proceso eigoje, be kita ko, išklausius ir kitos šalies poziciją dėl pareikštų priešinių reikalavimų, ir pan., taip neužkertant kelio asmens teisei į teisminę gynybą jo pasirinktu būdu (teikiant priešieškinį) (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis), bei siekiant užtikrinti, kad šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių padarinių klausimai būtų išspręsti operatyviai ir kompleksiškai.

18. Apeliantė nesutinka su tuo, kad ji nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodė, jog priešieškiniu yra reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir turtiniai reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą priteisimo, ir nustatė, kad atsakovė, teikdama priešieškinį, įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį teismui nepateikė. Minėtoje teismo nutartyje pažymėta, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos, o už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 146,80 Eur.

19. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog pateikdama priešieškinį ji buvo sumokėjusi apie 174 Eur įmoką už priešieškinio pateikimą ir tai patvirtinantį kvitą pridėjo prie teikiamų dokumentų. Iš byloje esančių atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų priedų nustatyta, kad atsakovė kartu su teismui 2024 m. rugsėjo 5 d. pateiktu priešieškiniu pateikė ir 2024 m. rugsėjo 5 d. AB „Lietuvos pašto“ kvitą dėl 176 Eur sumos sumokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660 (t. y. žyminio mokesčio įmokos kodas). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties turinio matyti, kad šie kartu su priešieškiniu atsakovės pateikti duomenys apie žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą, pirmosios instancijos teismui nustatant atsakovei priešieškinio trūkumus, nebuvo įvertinti.

20. Apeliantė nurodo, kad, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje pažymėta, jog atsakovė nesumokėjo už priešieškinio pateikimą, ir nurodyta mokėtina suma, atsakovė 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomai sumokėjo teismo nurodytą sumą, tačiau teigia, kad neturėdama teisinio išsilavinimo, nesuprato, jog papildomai reikia pateikti antro mokėjimo kvito kopiją dėl sumokėto mokesčio. Nors apeliantės nurodomi duomenys nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti, tačiau atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė AB „Lietuvos pašto“ kvitą, patvirtinantį aplinkybę, kad atsakovė yra sumokėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodyto dydžio – 146,80 Eur įmoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, nustatydamas atsakovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, pažymėjo tai, kad pagal dalytino turto vertę apskaičiuotinas mokėtinas žyminio mokesčio dydis, todėl atsakovė įpareigotina patikslinti priešieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir, atsižvelgiant į dalytino turto vertę, apskaičiuoti mokėtino žyminio mokesčio dydį, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi minėta teismo nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas sietas su atsakovės įpareigojimu patikslinti priešieškinio reikalavimus.

22. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą nustatyta, jog atsakovei nepagrįstai nustatyti įpareigojimai, susiję su priešieškinio reikalavimo patikslinimu ir papildomų įrodymų, susijusių su priešieškinio turiniu, pateikimu. Nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais priešieškinio trūkumais, sudarančiais pagrindą procesinį dokumentą laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Svarbu ir tai, kad išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui sprendžiant atsakovės priešieškinio priėmimo klausimą ir nustatant atsakovei šalintinus priešieškinio trūkumus, nebuvo įvertinti kartu su atsakovės priešieškiniu pateikti duomenys apie atsakovės už priešieškinį jau sumokėtą žyminį mokestį, nebuvo pasisakyta dėl atsakovės sumokėtos sumos (pakankamumo / nepakankamumo) ir atsakovei kaip konkreti trūkstama žyminio mokesčio dalis buvo nurodyta tik už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtina 146,80 Eur žyminio mokesčio suma. Nurodytą sumą apeliantė yra sumokėjusi.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir susiklosčiusią procesinę situaciją, daro išvadą, kad šiuo atveju priešieškinio priėmimo klausimas, nustatant priešieškinio trūkumus, buvo sprendžiamas netinkamai, dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl atsakovės pareigos pašalinti procesinio dokumento (priešieškinio) trūkumus nevykdymo negali būti laikomos pagrįstomis. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkami išsprendė priešieškinio priėmimo klausimą ir nepagrįstai jį laikė nepaduotu, dėl to atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis panaikinama ir atsakovės priešieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.