Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui E. J. – K., advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, nuostolių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Valda Grigonytė palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis specializuotas senelių globos paslaugas, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Tad šiuo atveju toks atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atsisakymas, mirus gyventojui V. P., grąžinti 400 Eur nepanaudotą slaugos kainą, vertintinas itin kritiškai, kaip pagrindas praturtėti kitų asmenų sąskaita. Sutarties sąlygos negali prieštarauti Civilinio kodekso normoms. Prašė ieškinį tenkinti ir ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 29 d. tarp Gyventojo V. P., Mokėtojos R. L. ir specializuotų senelių globos namų VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta lėšų administravimo sutartis Nr.20/04-29-VP (el. b. 1 tomas, b. l. 21-24). Sutarties objektas – lėšų administravimas teikiant ilgalaikę (trumpalaikę) priežiūrą, globą (dienos globą), slaugą institucijoje ir/ar Gyventojo namuose, kinezeterapijos, ergoterapijos paslaugas pagal suderintas paslaugas ir kainas. Sutarties 2.1. punkte tarp šalių sutarta, kad kalendorinio mėnesio kaina – 800 Eur, paros kaina – 27 Eur, valandos kaina – 4 Eur. Sutarties 2.6. punkte nurodyta, kad jei sutartis nutraukiama Gyventojo (mokėtojo) iniciatyva (arba Gyventojui mirus), likusi pinigų suma negrąžinama ir kaip Labdara – parama Administratoriui registruojama VMI pagal šią sutartį (el. b. 1 tomas, b. l. 21-24).

Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 20 d. Sąskaitą – faktūrą RVA Nr. 0000315, mokėtoja R. L. 2020 m. balandžio 22 d. atliko mokėjimo nurodymą ir apmokėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) 800 Eur už V. P. už globos paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 28 d., t. y. už 30 kalendorinių dienų (el. b. 1 tomas, b. l. 19, 20).

Medicininis mirties liudijimas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) V. P. mirė (el. b. 1 tomas, b. l. 18). Senelių globos namuose V. P. faktiškai išgyveno 15 dienų – laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.

Ieškovė nurodė, kad telefoninio pokalbio metu bendraujant su atsakovo atstovu direktoriumi E. J. – K., ji atsisakė likusią nepanaudotą sumą užskaityti kaip labdarą – paramą VšĮ (duomenys neskelbtini) senelių globos namams, pateikė 2020 m. liepos 20 d. bei 2020 m. rugsėjo 18 d. pakartotinius prašymus, adresuotus atsakovei, dėl likusios nepanaudotos socialinės priežiūros, globos, slaugos kainos grąžinimo (el. b. 1 tomas, b. l. 14-16, 17).

Atsakovė pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatus (el. b. 1 tomas, b. l. 35-43).

Byloje kilo ginčas dėl likusios nepanaudotos dalies – 400 Eur socialinės priežiūros, globos, slaugos kainos grąžinimo, mirus senelių globos namų gyventojui V. P.

Ieškovė prašo grąžinti 400 Eur nepanaudotos įmokos, kadangi senelių globos namuose V. P. faktiškai išgyveno 15 dienų – laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., o ieškovė R. R. L. 2020 m. balandžio 22 d. atliko mokėjimo nurodymą 800 Eur sumai už V. P. už globos paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 28 d., t. y. už 30 kalendorinių dienų.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes šalys Sutarties 2.6. punktu susitarė, kad jei sutartis nutraukiama Gyventojo (mokėtojo) iniciatyva (arba Gyventojui mirus), likusi pinigų suma negrąžinama.

LR Civilinio proceso kodekso 6.716 straipsnis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą teikti klientui tam tikras nematerialus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

Taigi, paslaugų teikimo vartotojams sutartis, atitinkanti pirmiau nurodytus vartojimo sutarties požymius, priskirtina vartojimo sutarčių kategorijai. Kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis (su (būtinais) atitinkamais pakeitimais) taikomos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė yra fizinis asmuo, su atsakove sudarė standartinės formos Lėšų administravimo sutartį, t. y. paslaugų teikimo sutartį asmeniniams poreikiams. Atsakovė teigė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) yra ne pelno siekianti organizacija, todėl netaikytinos Vartojimo santykius reglamentuojančios nuostatos, o sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi.

Atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) teisinė forma – viešoji įstaiga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad Viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu – pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr., Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip viešoji įstaiga, vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, ką pagrindžia su asmenimis sudaromos lėšų administravimo sutartys, kuriomis susitariama dėl lėšų administravimo teikiant ilgalaikę (trumpalaikę) priežiūrą, globą (dienos globą, slaugą institucijoje ir/ar Gyventojo namuose, kineziterapijos, ergoterapijos, paslaugas pagal suderintas paslaugas ir jų kainas. Sutartimi susitariama dėl paslaugų mėnesio, paros bei valandos kainos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo sutarčių sampratą ir požymius (CK 6.228¹ straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad aiškinant vartojimo sutartį turi būti taikomos ne tik bendros, bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties aiškinimo taisyklė, t. y. kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai.

Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.723 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad klientui mirus, paslaugų sutartis nenutrūksta, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaugų teikimas po kliento mirties tampa neįmanomas ar beprasmiškas. Sutartis šiuo pagrindu pasibaigia nuo to momento, kai paslaugų teikėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie kliento mirtį. Šiuo atveju, tarp ieškovės, atsakovės ir mirusiojo V. P. buvo sudaryta sutartis dėl globos VšĮ (duomenys neskelbtini), susijusi su kliento asmeniu ir po V. P. mirties, paslaugas teikti tapo neįmanoma ir beprasmiška.

Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį, už suteiktas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal 5 dalį, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena sutarties šalis neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų tiekėjui tik faktiškai tiekėjo turėtas išlaidas ir jei pagal paslaugų teikimo sutartį klientas apmokėjo už paslaugas avansu, nutraukęs sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, jis turi teisę pareikalauti, kad paslaugos teikėjas jam grąžintų sumokėtą paslaugų kainos dalį, proporcingą dar nesuteiktoms paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, šalių sudarytą sutartį vertinant vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aspektu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota sutarčių aiškinimo praktika, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), darytina išvada, jog Sutarties sąlygose įtvirtinta nuostata (2.6. punktas), jog jei sutartis nutraukiama Gyventojo (mokėtojo) iniciatyva (arba Gyventojui mirus), likusi pinigų suma negrąžinama ir kaip Labdara – parama Administratoriui registruojama VMI pagal šią sutartį, pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl laikytina nesąžininga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė ieškovei nepagrįstai atsisakė grąžinti likusią nepanaudotą socialinės globos, slaugos kainą.

Nors atsakovė nurodo, jog dėl Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino privalo visas esamas lėšas skirti gyventojų, bei darbuotojų asmens apsaugos priemonėms įsigyti, teigia, jog nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. asmens apsaugos priemonėms įsigyti jau išleista 4 091,71 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sąnaudos medikamentams – 1 168,09 Eur, tai nesudaro pagrindo apsaugos priemonių bei medikamentų įsigijimo naštą perkelti ant paslaugos gavėjo (gavėjų), kai sutartyje aiškiai nurodyta slaugos, globos kaina valandai, parai, mėnesiui. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie ginčijamos sumos panaudojimą.

Ieškovė nurodo, kad jos sumokėtą ir likusią nepanaudotą slaugos kainos dalį sudaro 400 Eur (800 Eur / 30 kalendorinių dienų x 15 faktiškai išbūtas dienų skaičius). Visgi teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, jog ginčo sutarties 2.1. punktas numato paslaugų kainas – 800 Eur už mėnesį, 27 Eur už parą, 4 Eur už valandą. Atsižvelgiant į tai, jog globos namų gyventojas V. P. globos namuose kalendorinio mėnesio neišgyveno, skaičiuojant paslaugų teikimo kainą taikytinas paros įkainis. Tarp šalių nėra ginčo, jog V. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) gyveno laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., t.y. 15 parų, todėl paslaugų kaina sudaro 405 Eur (27 Eur už parą x 15 parų). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė avansu sumokėjo 800 Eur, jai grąžintina 395 Eur nepanaudota socialinės priežiūros, globos, slaugos kaina (CK 6.719 straipsnis, 6.720 straipsnis, 6.723 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) pretenzijos parengimo bei konsultacijų ieškovei R. R. L. suteikimo 200 Eur išlaidas, kurios yra susijusios su tiesioginių išlaidų išieškojimu ne teismo tvarka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškovė pateikė 2020 m. rugsėjo 18 d. Pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 200 Eur apmokėjimą (el. b. 1 tomas, b. l. 13), šią sumą sudaro pretenzijos parengimo bei konsultacijų ieškovei R. R. L. suteikimo išlaidos. 200 Eur pretenzijos parengimo kaina laikytina ieškovės nuostoliais ir priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.249 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 tomas, b. l. 12) bei 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el .b. 1 tomas, b. l. 99, 101, 102), viso – 665 Eur.

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 170 Eur teisinės pagalbos išlaidas (el. b. 1 tomas, b. l. 96, 97, 98).

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

Ieškinio reikalavimai tenkinti 99 proc., atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) priteistina 658,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 1,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir ieškovei iš atsakovės priteisia 656,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 6,90 Eur, proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 6,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškovei tenkantis jų dydis mažesnis už minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) likusios nepanaudos slaugos kainos dalį, 200 Eur (du šimtus eurų) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (595 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 656,65 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,83 Eur (šešis eurus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.