Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P., atsakovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atstovui P. R. J., trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ atstovui advokatui T. P., trečiojo asmens UAB „Statija“ atstovui advokatui M. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“, dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Būsto valda“, UAB „Statija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl atsakovės pareigos atlikti ant stogo susikaupusio sniego valymo darbus

Dėl draudiminio įvykio nustatymo ir draudimo išmokos nukentėjusiesiems išmokėjimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Bylos duomenų – Panemunės policijos komisariato 2011-02-04, 2011-02-22 pranešimų (1 t. 14-15 b.l.), Transporto priemonių techninės apžiūros aktų (1 t. 55, 57, 81, 84 b.l.; 2 t. 47 b.l.), apgadintų transporto priemonių remonto sąmatų (1 t. 59-61, 85-87, 91-94 b.l.; 2 t. 42-45 b.l.), prašymų išmokėti draudimo išmokas (1 t. 62, 77, 80 b.l.), AB „Lietuvos draudimas“ sprendimų dėl draudimo išmokos (1 t. 70-72 b.l.), Pranešimų nukentėjusiesiems apie nuostolių atlyginimą (1 t. 73-76 b.l.), PVM sąskaitų faktūrų (1 t. 82-83 b.l.), nuotraukų (1 t. 125-131 b.l.; 2 t. 46, 48-49 b.l.) – viseto analizė sudaro pagrindą neginčijamai teigti, jog transporto priemonės „VW Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Suzuki Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos 2010 m. gruodžio 24-25 d. nuo (duomenys neskelbtini) namo stogo nukritus ant jo susikaupusiam sniegui. Teismas atmeta atsakovės prielaidas, kad apgadinti automobiliai galimai stovėjo neleistinoje vietoje, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nes jos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais ar kitais įstatymo leidėjo leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad apgadintų automobilių savininkai (valdytojai) būtų nubausti administracine tvarka už automobilių stovėjimo taisyklių pažeidimą. Kitų įrodymų, jog automobilius statyti prie namo (duomenys neskelbtini) buvo negalima, uždrausta, byloje nėra. Taip pat atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovė išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių, neišreikalavo iš policijos įstaigos visos tyrimo medžiagos. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Į bylą pateikti įvykio aplinkybių tyrimo (2 t. 32-36, 40 b.l., padarytos žalos nustatymo įrodymai (1 t. 59-61, 85-87, 91-94 b.l.; 2 t. 42-45 b.l.) neleidžia abejoti UADB „ERGO Lietuva“ bei ieškovės atlikto įvykio tyrimo išsamumu, tinkamumu. Pažymėtina, kad atsakovė, gavusi 2011-03-21 pretenziją iš ieškovės (1 t. 11 b.l.) ir nesutikdama su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovės atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. Taip pat atmestini atsakovės teiginiai, jog transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė UAB „Senukų prekybos centras“ gavo dvigubą draudimo išmoką, t.y. ir iš UADB „ERGO Lietuva“, ir iš ieškovės, bei tai, kad byloje dalyvauja netinkama ieškovė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UADB „ERGO Lietuva“ išmokėjo draudėjui UAB „Senukų prekybos centras“ 801,20 Lt draudimo išmoką (2 t. 37 b.l.) ir, vadovaujantis CK 6.1015 str., kreipėsi ieškovę, apdraudusią UAB „Būsto valda“ civilinę atsakomybę, dėl draudimo išmokos sumokėjimo (1 t. 63 b.l.; 2 t. 36 b.l.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Senukų prekybos centras“ gavo draudimo išmoką iš ieškovės bei kad UADB „ERGO Lietuva“ nepagrįstai kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos.

Nors atsakovė nurodo, kad UAB „Būsto valda“ nurodė, kad namo gyventojai buvo informuoti apie galimą sniego griūties pavojų, iškabino skelbimus namų skelbimų lentose, informavo gyventojus apmokėjimo sąskaitose ir internetinėje svetainėje, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, teismo nuomone, įspėjimas dėl galimo pavojaus nėra pakankamas būdas jį pašalinti, nes administratorė ar jos įgaliotas asmuo turėjo skubiai nuvalyti nuo stogo sniegą ir taip pašalinti galimą pavojų arba bent jau pastatyti prie namo laikinus atitvarus.

Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė tinkamai, vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 str. nuostatomis, ištyrė įvykį ir pripažino jį draudiminiu, nustatė draudimo išmokų dydžius ir priėmė sprendimus dėl jų išmokėjimo bei išmokėjo draudimines išmokas, įvertinusi, jog veiklos civilinę atsakomybę apsidraudusi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorė netinkamai vykdė šias pareigas.

Dėl atsakovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ civilinės teisinės atsakomybės sąlygų

Pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246 – 6.248 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad sniegas nuo stogo nukrito, taip apgadindamas automobilius, ne dėl pastato stogo konstrukcinių trūkumų nulemtų priežasčių, tačiau pastato nuolatinės techninės priežiūros darbus privalėjusios vykdyti atsakovės aplaidumo (neveikimo), netinkamai prižiūrint pastatą. Todėl byloje būtina nustatyti būtinas civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (CK 6.246 str. – 6.248 str.). Teismas pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Būsto valda“, būdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto darbus pavedė vykdyti atsakovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“, vadovaujantis jų 2009-12-30 sudaryta Sutartimi. Šios Sutarties 2.2.8 punktu UAB „Būsto valda“, įsipareigojusi pastoviai kontroliuoti pagal Sutartį atsakovės atliekamų darbų kokybę, paskirti administratorę atstovaujantį asmenį, atsakingą už atsakovės atliktų darbų priėmimą bei perdavimo – priėmimo aktų pasirašymą, tinkamai nekontroliavo, kaip pareigą atlikti Sutartyje nurodytus darbus vykdo atsakovė, o UAB „Šiluminės energijos sistemos“, Sutartimi prisiėmusi pareigą kvalifikuotai ir kokybiškai atlikti namo bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, nevykdė Sutartyje numatytos pareigos šalinti ledo varveklius, susikaupusį sniegą nuo gyvenamojo namo stogo karnizo, taip užtikrinant namo gyventojų, jų turto, pačių namo stogo konstrukcijų apsaugą, todėl tiek UAB „Būsto valda“, tiek UAB „Šiluminės energijos sistemos“ už žalą, padarytą nukritus sniegui ant automobilių, turėtų atsakyti solidariai, nes žala padaryta jų abiejų neveikimu (CK 6.6 str. 3 d.). Kadangi UAB „Būsto valda“ savo veiklos civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovės bendrovėje, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiesiems asmenims (Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054; II dalies Veiklos civilinės atsakomybės draudimo sąlygos 2.1.1 punktas), pagrįstai įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. atsakovės.

Atsakovė nevykdė iš Sutarties 1.1; 1.2; 2.1.1 punktų, Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 11.3, Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 11.1.4 punktų nuostatų, netinkamai atliko jai priskirtas namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto funkcijas (neteisėtas neveikimas), nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, neužtikrino saugaus daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) naudojimo, laiku nenuvalė sniegą nuo stogo, dėl ko nuo namo stogo nukritęs sniegas apgadino automobilius (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str.). Pažymėtina, kad Sutarties 5.1 punktu atsakovė įsipareigojo atsakyti už tiesioginius nuostolius, padarytus administratorės, namo savininkų, kitų teisėtai name esančių trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai (gyvybei), jei atsakovė netinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus ir tiesioginiai nuostoliai atsirado dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji iki įvykio valė stogą ar ėmėsi kitų saugumo užtikrinimo veiksmų. Atsakovė yra verslo įmonė, siekianti pelno, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (CK 6.256 str. 3 d.). Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo stengtis pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Nustačius visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės ieškinys dėl 5788,23 Lt draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės vertintinas kaip pagrįstas ir įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl trečiojo asmens UAB „Statija“ civilinės atsakomybės

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Būsto valda“ ir UAB „Statija“ 2010-07-14 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2010/07/14-1 (2 t. 73-76 b.l.), kuria UAB „Statija“ įsipareigojo atlikti pastato (duomenys neskelbtini) stogo keitimo darbus. Lokalinė sąmata Nr. 1, atliktų darbų aktas už 2010 m. spalio mėnesį Nr. 1, PVM sąskaita faktūra (2 t. 77-82 b.l.) patvirtina, kad UAB „Statija“ išardė stogą iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų, pakeitė gegnėgalius iš lentų, atliko ištisinį grebėstų pakeitimą, padengė banguotų beasbesčio šiferio lakštų stogo dangą ant įrengtų grebėstų, atliko kitokių smulkių stogo darbų 124992,70 Lt sumai.

Nustatant, ar atlikdama stogo dangos keitimo bei kitus stogo remonto darbus, UAB „Statija“ nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų, teismas vadovaujasi statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtintu 2008-10-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-571, bei statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintu 2002-12-05 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 (darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos). STR 2.05.02:2008 2 punkte nustatyta, kad šis reglamentas nustato projektavimo ir statybos reikalavimus naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams. Rekonstruojamų pastatų atveju reglamento reikalavimai taikomi, kai pastato rekonstravimo metu prie pastato pristatomi priestatai, stogo laikančios konstrukcijos keičiamos į kito tipo laikančiąsias konstrukcijas, iš esmės keičiamas pastato patalpų planas pertvarkant stogo laikančiąsias konstrukcijas arba atliekami stogo apšiltinimo darbai. Kapitališkai remontuojamų pastatų atveju reglamento reikalavimai taikomi, kai pastato kapitalinio remonto metu keičiamos susidėvėjusio stogo laikančiosios konstrukcijos. Ieškovas ir tretieji asmenys nurodo, kad UAB „Statija“ atliko statinio paprastojo remonto darbus. STR 1.01.08:2002, nustatančio statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, 12 punkte nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį taip pat patenka sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.2 punktas); fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (12.4 punktas). Įvertinus UAB „Statija“ atliktus stogo remonto darbus, pripažintina, kad buvo atlikti statinio paprastojo remonto darbai, juo labiau, kad atliktais darbais net nebuvo keičiamos stogo konstrukcijos (gegnės). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Statija“ atliko statinio paprastojo remonto darbus, nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja STR 2.05.02:2008 62.10.2 punktu, nustatančiu, kad šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvus būtina įrengti keraminėmis arba betoninėmis čerpėmis, plaušacemenčio ir kitais panašiais statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30°, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ir iki stogo dangos keitimo ant jos nebuvo įrengti sniego gaudytuvai.

2010 m. liepos 14 d. statybos rangos sutarties 8.1 punktu UAB „Statija“ įsipareigojo teikti atliktų darbų garantiją, t.y. darbų garantinis laikas – 5 metai, paslėptų darbų – 10 metų; 7.2 punktu šalys susitarė dėl trūkumų pašalinimo, jei tokie atliktų darbų trūkumai būtų pastebėti, o UAB „Statija“, nepašalinusi per garantinį laiką nustatytų defektų, įsipareigojo atlyginti visas pastato administratorės išlaidas, susijusias su defektų šaltiniu, atlyginti dėl savo veiksmų ir aplaidumo padarytą žalą ir kitokius nuostolius (9.1.4 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Būsto valda“ ar UAB „Šiluminės energijos sistemos“ kreipėsi į UAB „Statija“ dėl nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų, būtų reiškusios pretenzijas ir nustačiusios terminus trūkumams šalinti, todėl darytina išvada, kad UAB „Statija“ atliktų darbų kokybė nekėlė abejonių nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-29 įsakymu Nr. A-281 patvirtinto darbų sąrašo 1.1 punkte buvo nustatyta, kad šlaitinių stogų konstrukcijų ir dangos nuolatiniai stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kas mėnesį, jei nuolatinę techninę priežiūrą vykdanti įmonė negauna patalpų savininkų pranešimų apie avarijas arba kitus namo ar jo įrangos defektus. Taigi, tiek UAB „Būsto valda“, UAB „Šiluminės energijos sistemos“ turėjo pareigą nuolat stebėti namo šlaitinio stogo konstrukcijas, stogo dangą ir apie nustatytus defektus, stogo dangos trūkumus, jei tai susiję su atliktais stogo remonto darbais, informuoti ir UAB „Statija“. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Statija“ stogo paprastojo remonto darbus atliko neteisėtai, pažeisdama normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus, todėl atsakovės teiginiai dėl UAB „Statija“ civilinės atsakomybės netinkamai atlikus stogo paprastojo remonto darbus atmestini kaip nepagrįsti.

Visiškai tenkinus ieškinį, iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistinos ieškovei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 276 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 174 Lt žyminis mokestis ir 102,46 Lt kelionių vykstant atstovui į teismo posėdžius išlaidos (2 t. 116-118, 132 b.l.). Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, šios 276 Lt bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo UAB „Statija“ byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 847 Lt teisinių paslaugų išlaidos (2 t. 104-107, 112-115, 141 b.l.). Įvertinus trečiojo asmens pateiktus įrodymus bei tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė ieškovės pusėje, trečiojo asmens patirtos 847 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ pateikė duomenis, jog nagrinėjamoje byloje patyrė 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinių paslaugų išlaidos sumokant advokatui už dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2,5 val.; 2 t. 133-138 b.l.). Iš byloje esančių informacinių pažymų apie teismo posėdžius (2 t. 95-96, 123-126 b.l.) matyti, kad UAB „Būsto valda“ atstovas advokatas T. P. dalyvavo 2014-10-14 ir 2014-11-13 teismo posėdžiuose, kurie truko atitinkamai 50 min. ir 2 val. 53 min. (neįskaitant pertraukų). Įvertinus trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose ir vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.18, 9 punktais, bei tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė ieškovės pusėje, trečiojo asmens patirtos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Visiškai tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos 57 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas“, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, 03600 Vilniuje, juridinio asmens kodas 110051834, iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“, buveinė Taikos pr. 37-6, Kaune, juridinio asmens kodas 135593668, 5788,23 Lt (penkių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų 23 ct) (1676,39 Eur) žalai atlyginti, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5788,23 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 276 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių litų) (79,94 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti UAB „Statija“, buveinė Kalnų g. 4B, Kaune, juridinio asmens kodas 135156533, iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“, buveinė Taikos pr. 37-6, Kaune, juridinio asmens kodas 135593668, 847 Lt (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių litų) (245,31 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti UAB „Būsto valda“, buveinė Chemijos g. 11, Kaune, juridinio asmens kodas 132125543, iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“, buveinė Taikos pr. 37-6, Kaune, juridinio asmens kodas 135593668, 500 Lt (penkių šimtų litų) (144,81 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš UAB „Šiluminės energijos sistemos“, buveinė Taikos pr. 37-6, Kaune, juridinio asmens kodas 135593668, 57 Lt (penkiasdešimt septynių litų) (17 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.