Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, gynėjai advokatei Rimai Žiautienei, nukentėjusiajam K. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

L. Č. 2010-12-29 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) trečio aukšto koridoriuje medine lazda vieną kartą sudavė K. K. į veidą ir dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. Č. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-12-29 vakare už savo buto durų išgirdo triukšmą ir atidariusi duris pamatė, kad K. K. puola jos sūnų. Ji grįžo į butą, pasiėmė senos spintos skersinuką ir išėjo pro duris. K. K. pradėjo keiksmais pulti ir ją. Ji kaire ranka sudavė iš viršau pirmą smūgį nukentėjusiajam į dešinį petį, o sūnus jį pastūmė. K. K. atsitrenkė į sieną ir vėl puolė viena ranka taikydamas jai kumščiu. Ji sudavė pagaliu K. K. antrą smūgį statmenai į dešinę ranką virš alkūnės, o sūnus dar stumtelėjo, jis atsitrenkė į 306 buto duris ir susmuko. Ji žandikaulio nukentėjusiajam nesužalojo. Mano, kad jį galėjo kažkas sužaloti 2010-12-30 vakare, nes tada jo bute buvo triukšmas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs K. K. parodė, kad jis koridoriuje prie kaltinamosios buto durų susistumdė su Z. Č.. Iš buto išbėgo L. Č. ir jam iš priekio sudavė pagaliu per galvą, į kairį žandą. Jis suklupo ir kai kėlėsi ji dar kartą šėrė pagaliu per nugarą. Z. Č. nieko jam nedarė. Jis prašo priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes du mėnesius negalėjo normaliai valgyti, kentė skausmą. Jo veidas galėjo būti nubrozdintas anksčiau, ne dėl šio įvykio.

Ekspertas S. F. parodė, kad nukentėjusiajam nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po tokių traumų, jei stambios kraujagyslės pažeidžiamos, ištinsta po keliolikos minučių ar valandos, o jei lūžimo dislokacija nedidelė, tai patinimas gali išryškėti 2-3 parą.

Liudytojas Z. Č. parodė, kad jam būnant prie savo buto durų atėjo girtas K. K. ir pradėjo tyčiotis iš jo. Jie susistumdė. Iš buto išėjo L. Č.. Ji matė, kad K. K. guli, o jis pasiruošęs trenkti. Ji grįžo namo, paėmė spintos lazdą, ant kurios kabinamos pakabos ir ja trenkė K. K. į kaklo sritį dešinėje pusėje ir į ranką ties petimi.

Liudytoja G. R. parodė, kad ji tyrė pareiškimą iš (duomenys neskelbtini), kurį parašė moteris, kad K. K. koridoriuje ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji surašė nukentėjusiajam administracinio teisės pažeidimo protokolą. K. K. sakė, kad žandą skauda, kad jam sudavė su kotu.

Liudytoja V. N. parodė, kad 2010-12-29 girdėjo prie kaltinamosios buto durų balsus K. K., L. Č. ir jos sūnaus. 2011-12-30 vakare, apie 22 val. - 22.30 val. girdėjo K. K. kambaryje triukšmą, trenksmus, o 2011-12-31 matė K. K. sutinusiu žandu.

Liudytoja N. Š. parodė, kad matė kaip K. K. koridoriuje susiginčijo su Z. Č., jie nesistumdė, nesimušė. Kaltinamoji išbėgo iš buto ir pagaliu trenkė K. K. per galvą. K. K. grįžo į savo kambarį sumuštu veidu, sakė, kad jam skauda kaktą ir žandikaulį ir buvo susiėmęs už veido.

Liudytojas R. A. parodė, kad sekančią dieną po įvykio užėjo pas K. K. ir matė, kad jo žandas ištinęs. Jis sakė, kad kaimynė trenkė su lazda į veidą ir sulaužė kaulą.

Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo sesuo. Ji nebuvo atėjusi į bendrabutį 2010 metų pabaigoje ir su kaltinamąja nebendravo.

Liudytojas V. K. parodė, kad matė koridoriuje K. K. ir kaltinamąją su pagaliu rankoje. Jie stovėjo ir kažką aiškinosi. Matė, kad K. K. žandas patinęs ir buvo nudrėkstas bei kraujavo antakis.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad K. K. padaryti sužalojimai: veido nubrozdinimai, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.10).

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. K. parodė, kad L. Č. jam pagaliu du kartus sudavė į kairę veido pusę (b.l.14-17).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, jog iš L. Č. buvo paimta medinė lazda, kurios ilgis 52,5 cm, plotis 4 cm, storis 2 cm (b.l. 35-37).

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. Č. parodė, kad ji kaire ranka sudavė lazda K. K. į dešinį petį bei dešinę ranką (b.l.49-62).

Kaltinamoji pripažino du kartus medine lazda sudavusi nukentėjusiajam, tačiau parodė pataikiusi jam ne į veido sritį, kur konstatuoti sužalojimai, o į dešinį petį ir dešinę ranką. Kaltinamoji teigia, kad savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam kairės pusės apatinio žandikaulio nesulaužė. Jos manymu, K. K. galėjo būti sužalotas 2010-12-30 jo bute vykusių išgertuvių metu.

Kaltinamosios kaltę patvirtina nukentėjusiojo K. K. parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Č. jam mediniu pagaliu du kartus sudavė į veido kairę pusę, sulaužydama kairės pusės apatinį žandikaulį (b.l.5-7). Teisiamajame posėdyje nukentėjęs taip pat patvirtino, kad kaltinamoji jam sudavė pagaliu vieną smūgį į kairį žandą. Jis nuo smūgio parkrito, o kai kėlėsi kaltinamoji sudavė pagaliu dar vieną smūgį į nugarą. Taip pat nukentėjęs parodė, kad nubrozdinimas jo veide galėjo būti iš anksčiau ir kad kaltinamoji išorinių sužalojimų jam nepadarė. Įvykį mačiusi liudytoja N. Š. taip pat parodė, kad kaltinamoji išbėgo iš buto ir pagaliu trenkė K. K. per galvą. K. K. grįžo į savo kambarį sumuštu veidu, sakė, kad jam skauda žandikaulį. Liudytojas V. K., kuris iš karto po L. Č. suduotų smūgių parvedė nukentėjusįjį namo, parodė matęs, kad K. K. žandas buvo patinęs.

Byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamosios versiją, kad nukentėjęs buvo sužalotas 2010-12-30 jo bute vykusių išgertuvių metu. Kaltinamasis bei su juo kartu gyvenusi liudytoja J. G. paneigė, kad 2010-12-30 jų bute buvo girtaujama, triukšmaujama, mušamasi. Kaltinamoji ir liudytoja V. N. parodė, kad 2011-12-30 vakare, apie 22 val. - 22.30 val. girdėjo K. K. kambaryje triukšmą, trenksmus, buvo iškviesti policijos pareigūnai, atėjusi nukentėjusiojo sesuo. Šiuos kaltinamosios ir liudytojos V. N. parodymus paneigė Utenos AVPK pažyma, kad 2010-12-30 į K. K. butą policija nebuvo kviečiama (b.l.124). Apklausta liudytoja nukentėjusiojo sesuo G. B. parodė, kad ji 2010 metų pabaigoje nebuvo atėjusi į bendrabutį ir su kaltinamąja nebendravo.

Specialisto išvada atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų N. Š. bei V. K. parodymus apie L. Č. prieš K. K. panaudotą fizinį smurtą. Nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai: veido nubrozdinimai ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas (b.l.10). Kaltinamoji parodė nukentėjusiajam sudavusi medine lazda į dešinį petį ir dešinę ranką, tačiau jokių sužalojimų šiose jo kūno vietose nerasta.

Kaltinamosios iškelta versija vertinama kaip jos pasirinkta gynybos taktika ir atmetama, nes paneigta kitais aukščiau aptartais įrodymais. Įvykį mačiusio kaltinamosios sūnaus liudytojo Z. Č. parodymai visiškai patvirtinantys jos aiškinimą dėl prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto taip pat atmetami kaip prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams ir vertinami kaip jo noras padėti motinai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja V. N. yra kaltinamosios kaimynė ir tikėtina, kad taip pat stengiasi jai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamosios ir liudytojų Z. Č. bei V. N. parodymai, kad kaltinamasis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis 2010-12-30 paneigti liudytojų N. Š., V. K. parodymais, kurie patvirtino, kad nukentėjęs iš karto po konflikto su L. Č. skundėsi, jog skauda žandikaulį. Ekspertas S. F. paaiškino, kad po tokios traumos, kurią patyrė K. K., tinimas atsiranda priklausomai nuo kraujagyslių pažeidimo, jei stambios kraujagyslės pažeidžiamos, ištinsta po keliolikos minučių ar valandos, o jei lūžimo dislokacija nedidelė, tai patinimas gali išryškėti antrą – trečią parą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad žandikaulio lūžimas K. K. galėjo būti padarytas 2010-12-29.

Nukentėjęs parodė kreipęsis į gydymo įstaigą dėl sužaloto žandikaulio 2010-12-31, nes iki to laiko tikėjosi, kad skausmas praeis savaime. Specialisto išvados bei medicinos įstaigos duomenimis K. K. chirurgo apžiūrėtas 2010-12-31 (b.l.10, 122), tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad jis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku.

Nukentėjęs teigia, kad kaltinamoji jam išorinių sužalojimų nepadarė, veido nubrozdinimas galėjo neturėti ryšio su jos panaudotu smurtu. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Taip pat nukentėjęs teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji su lazda į veidą jam sudavė vieną smūgį, o kitą smūgį sudavė į nugarą. Todėl kaltinimas tikslintinas nurodant, kad kaltinamoji nukentėjusiajam medine lazda vieną kartą sudavė į veidą.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji prieš nukentėjusįjį tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ji veikė netiesiogine tyčia, nes suduodama nukentėjusiajam medine lazda į veido sritį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo nukentėjęs gali būti sužalotas ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamoji yra atsakinga už faktiškai kilusius žalingus padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Negalima teigti, kad kaltinamoji veikė būtinosios ginties sąlygomis (LR BK 28 str.). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir Z. Č. kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamoji lazda sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą ir taip nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Kaltinamajai ir jos sūnui iš nukentėjusiojo pusės negrėsė joks pavojus ir jai nebuvo nuo ko gintis. Pavojingas kėsinimas yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl jo nesant, nėra pagrindo pripažinti kaltinamąją veikus esant būtinosios ginties situacijai.

Kaltinamosios veika pagal K. K. jos veiksmais padaryto kūno sužalojimo mastą atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Vertinant kaltinamosios asmenybę atsižvelgiama į tai. kad ji nusikalto būdama neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai.

Kaltinamoji padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jai, kaip pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 55 str.), kurios dydis,atsižvelgiant į teigiamus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, mažintinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo dėl smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, pasekmes, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį (gauna mažą darbo užmokestį) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteistina 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lazda, sunaikintina (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 302-305str., 307str., teismas

nusprendžia

L. Č. pripažinti kalta pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš L. Č. 1500 Lt K. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą, sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. Č. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.