Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-365/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
1S-127-365/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-365/2021Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugsėjo 6 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistojo A. K.. A. K. nusikalstami veiksmai iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 14 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus paskirta laisvės atėmimo bausmė 14 metų ir tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė subendrinta apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnę, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 14 metu bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugsėjo 6 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010 m. balandžio 30 d. Nukentėjusiajai R. A. 4791 Lt turtinės ir 20 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimą apygardos teismo nuosprendžiu solidariai priteistą iš kaltinamųjų T. V., J. Z., A. K., P. P. ir P. U., priteista tik iš nuteistojo A. K..

3. Bausmės pradžia – 2008 m. rugsėjo 6 d. Bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 6 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės suėjo 2018 m. sausio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. vasario 18 d. – 1 metai 6 mėnesiai 19 dienų.

4. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant jam dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3). Komisija nurodė, jog atsižvelgė į tai, kad nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė – 46 taškai (statinių 5, dinaminių 41), nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, šiuo metu teisme nagrinėjama didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi byla, kurioje nuteistasis yra vienas iš įtariamųjų, tik dalinai vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, finansines prievoles, kurių atsiradimo priežastis yra padaryta nusikalstama veika, nuteistasis perleidžia artimiesiems, nemotyvuotas imtis konkrečių veiksmų įsidarbinti, kad turėtų didesnes galimybes atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą, todėl socialinio tyrimo išvadoje nurodyti faktai, kad nuteistasis finansiškai prisideda prie vaiko išlaikymo ir moka turimus ieškinius, vertintini kaip deklaratyvūs, nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę turimų finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, nuostatos į darbą pataisos įstaigoje yra neigiamos, bausmės atlikimo eigoje atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, fiksuoti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad A. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Apygardos teisme gautas nuteistojo A. K. skundas, kuriuo prašo panaikinti aukščiau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir skirti šias pareigas – per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

6.1. Skunde nuteistasis, remdamasis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatomis, pažymi, jog asmeniui nepritaikius lygtinio paleidimo, po bausmės vykdymo atlikimo jis išleidžiamas be jokios galimybės valstybei toliau stebėti nuteistojo elgesį bei atpažinti galimą polinkio nusikalsti riziką. Nurodo, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo teigimu, Komisija visiškai nevertino jo progresinių pasiekimų, atliekant laisvės atėmimo bausmę, bei neatsižvelgė į tai, jog jis įvykdė visas Komisijos rekomendacijas.

6.2. Nuteistasis nesutinka su Komisijos išvada, jog jis stokoja dirbti pataisos įstaigoje ir nurodo, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje siuvėjo profesijos. Pažymi, kad jis penkis kartu savo iniciatyva kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją prašydamas darbo, tačiau jam jis nebuvo suteiktas. Nenorėjimą dirbti neapmokamo darbo jis grindžia remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus buvo skatintas dėl gerbūvio darbo.

6.3. Skunde nurodoma, jog jis ir jo artimieji noriai stengiasi atlyginti nuteistojo A. K. padarytą žalą, tai patvirtina objektyvi byloje esanti medžiaga. Taigi, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jis pradės dirbti ir galės didesnėmis sumomis prisidėti prie žalos atlyginimo ir visiškai padengti jam priteistą neturtinę žalą.

6.4. Nuteistojo teigimu, Komisija ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino jo teigiamai apibūdinančių ir charakterizuojančių aplinkybių nurodytų Socialinio tyrimo išvadoje, kurios sudaro esmines aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui.

6.5. Nuteistasis skunde pateikia konkrečios teismų praktikos (baudžiamoji byla Nr. 1S-1601-238/2014, baudžiamoji byla Nr. 1S-169-485/2017) ir ja remdamasis nurodo, kad asmenys su žymiai didesniais balais bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletą kartų, neskatinti yra paleidžiami iš pataisos įstaigų, kai tuo tarpu jis 12,5 metų yra pataisos namuose. Viso bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas 16 kartų, mokosi pataisos namuose, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. K. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs žemesnės instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis A. K. skunde nepateikė.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, sutiktinai su nuteistojo skunde nurodytu, sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – jo vertinimo balas – 46. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių 5 balai sudaro statiniai, kurių nėra galimybės sumažinti, ir 41 balus – dinaminiai veiksniai. Prie pastarųjų priskirtini darbinės patirties stygius, neigiama nuostata į darbą, sunki finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių, narkotinių medžiagų vartojimo atvejis pataisos įstaigoje, nepakankamas sugebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kontroliuojantis elgesys, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, iš asmens bylos matyti, kad nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2015 m. iki šių metų įvertinimo negali būti vertinama kaip nuosekliai gerėjanti, tuo labiau – mažėjanti. Atkreiptinas dėmesys, jog, vertinant nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio riziką nuo paskutinio įvertinimo (Socialinio tyrimo išvada 2020 m. rugpjūčio 10 d.), ji nežymiai pakito – 1 balu. Pažymėtina, jog dinaminiai veiksniai išliko tie patys, kaip ir ankstesnio vertinimo metu. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais apygardos teismui nekyla. Teigiamai A. K. elgesį apibūdina tai, kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį 16 kartų skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, organizuojamose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose, atlygina padarytą žalą bei palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau vis dėl to nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu A. K. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistasis viso bausmės atlikimo metu yra 17 kartų baustas drausmine tvarka. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad 2019 m. nuteistasis A. K. yra baustas net 5 kartus drausmine tvarka. Pažeidimai susiję su pataisos įstaigoje masinių neramumu kėlimu, niokojimu kamerose esančiu inventoriumi, pareigūnės įžeidinėjimu, apsvaigimu nuo psichiką veikiančių medžiagų ir kt. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. K. net ir būdamas pataisos įstaigoje susiduria su problemomis dėl priežiūros vykdymo ir taisyklių laikymosi. Tai reiškia, jog nuteistasis, turėdamas galimybę sumažinti kriminogeninius veiksmus, to nedaro. Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam šiuo metu taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų rezultatai, pastarojo pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankami, kad nuteistąjį būtų galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

12. Nuteistasis nesutinka su Komisijos argumentais, susijusiais su jo stokojimo noro dirbti pataisos įstaigoje bei tai, kad neišmokėti ieškiniai yra jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad argumentai iš esmės yra tokie patys, kokie buvo pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teismui. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas nuteistojo argumentus nagrinėjo, tačiau jiems nepritarė ir juos atmetė. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, žemesnės instancijos teismas vertino visumą asmens byloje pateiktų duomenų ir pagrįstai sutiko su Komisijos išvada, išskyrus tai, kad Komisijos vertinimu, A. K. vengia prisiimti atsakomybę turimų įsipareigojimų atžvilgiu, nors iš asmens bylos matyti, kad A. K. po truputį stengiasi atlyginti padarytą žalą. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti aplinkybes ir daryti kitokias išvadas negu yra padarytos. Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju A. K. požiūris į darbą – skundu apygardos teismui jis teigia, kad jam yra siūlomas žemos kvalifikacijos darbas, kai jis gali būti naudingas visuomenei ar pataisos namams dirbantis aukštesnės kvalifikacijos darbus, atsižvelgiant į vieną esminių nuteistajam išskirtinų kriminogeninių veiksnių – sunki finansinė padėtis, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, sėkmingai įsilieti į visuomenę bei atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą. Priešingai, toks nuteistojo požiūris neabejotinai patvirtina menką nuteistojo motyvaciją dirbti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir būdamas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Skunde nuteistasis taip pat pateikia Lietuvos teismų suformuotos praktikos, kurioje, jo teigimu, matyti, kad asmenys su žymiai didesniais nusikalstamo elgesio rizikos balais yra lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos. Visgi, apygardos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl pritariama Komisijos sprendimui netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

14. Nuteistasis A. K. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003) 22, tačiau pažymėtina, jog skunde nuteistojo minima rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju, kaip ir aukščiau minėta, nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

15. Socialinėje tyrimo išvadoje nurodytos nuteistojo aplinkybės apie tai, kad paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą, jo motyvaciją dirbti laisvėje, kad paleistas į laisvę turės darbą, apygardos teismas vertina teigiamai. Nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo A. K. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. K., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis