Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant A. M. (A. M.), jo atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2011-05-07, apie 11.00 val., Naujoje turgavietėje, adresu Taikos pr. 80, Klaipėda, prekybos vietoje Nr. 6, A. M. pardavė vieną pakelį su 50 tablečių vaistų „Glicin“ už 6 Lt. Viso pas jį rasta 9 pavadinimų vaistų, nurodytų daiktų paėmimo protokole, kuriems neturėjo licencijos prekiauti. Protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 ¹ straipsnyje.

Teismo posėdžio metu A. M. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą. Paaiškino, kad pas jį buvo rasti ir paimti „Glicin“ ir kiti maisto papildai, o ne vaistai, o kiti paimti vaistai buvo skirti ne prekybai, o jo patiems asmeninėm reikmėm.

Institucijos, surašiusios protokolą atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 32).

ATPK 44¹ str. nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo, baudą juridinių asmenų vadovams - nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors administracinėn atsakomybėn traukimas A. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė neabejotinai yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Faktų fiksavimo, Operatyvaus patikrinimo pažymomis, Daiktų paėmimo protokolu, rašytiniu ir teismo posėdžio metu duotais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kuriais iš esmės jis pats pripažino, kad pas jį buvo rasti administracinio teisės pažeidimo ir daiktų paėmimo protokoluose nurodyti daiktai, kuriems neturi jokių įsigijimo dokumentų ir prekybai reikalingų leidimų (b.l. 9-16, 21), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM raštu (b.l. 17-20), taip pat kitais bylos dokumentais. Pažeidėjo posėdžio metu duoti paaiškinimai dėl šių vaistų pirkimo savo reikmėm ir dėl kitų paimtų vaistų laikymo tik maisto papildais vertintini kritiškai, kadangi neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, ir vertintini kaip siekimas išvengti teisinės atsakomybės.

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31, 32 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. M. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą, jis anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. M. skirtina minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 ¹ straipsnio sankcijoje su vaistinių preparatų konfiskavimu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 30² str., 33 str., 44 ¹, 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 ¹ straipsnį skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt (penki šimtai litų) baudą.

Paimtus iš pažeidėjo pagal 2011-05-07 daiktų paėmimo protokolą Nr.C1-111-2(2) vaistinius preparatus konfiskuoti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.