Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.2.14.6.2.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.; 2.3.6.7.

2009 m. balandžio 17 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Neringoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis individualios įmonės savininku ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., dirbdamas AB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo konsultantu laikotarpyje nuo 2007 m. pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2007 m birželio 28 d. pagal sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmokės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) draudimo sutartis paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmokas grynais pinigais, išrašė pinigų priėmimo kvitus: kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (be datos) 9.884 Lt sumai; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. gegužės 14 d.) 2.000 Lt sumai; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. sausio 7 d.) 7.242 Lt sumai; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. sausio 9 d.) 3.842 Lt sumai; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. vasario 22 d.) 5.714 Lt sumai; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. balandžio 4 d.) 3.000 Lt; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. balandžio 14 d.) 2.000 Lt sumai; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (be datos) 5.000 Lt sumai; kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. birželio 20 d.) 19.311 Lt sumai, tačiau šių įmokų į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, taip pat pagal sudarytą draudimo sutartį su R. K. išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytą 2007 m. birželio 16 d.) 473 Lt sumai, šios įmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, bei pagal 2007-05-11 sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) draudimo sutartį nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 7102 Lt draudimo įmoką į V. B. atsiskaitomąją sąskaitą AB bankas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, A. B. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 65.568 Lt. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad draudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš jos draudimo įmokas priėmė grynais pinigais, kurių suma sutampa su jam kaltinime nurodyta suma, tačiau visus pinigus nors ir dalimis kas savaitę įnešė į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kas savaitę atveždavo ataskaitas AB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad už visus draudimo polisus yra pilnai atsiskaitęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo atsiskaityti už draudimą, nes neturėjo pinigų. Kai buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), P. S. pasakė, kad pinigų neturi, todėl grįžo namo, o po kelių savaičių paskambinęs P. S. pasakė, kad turi pinigus, todėl jam pasakė draudimo įmoką pervesti į jo žmonos V. B. sąskaitą, kad nereikėtų vėl važiuoti. Buvo pervesta 7102 Lt į jo žmonos sąskaitą ir ši pinigų suma yra įnešta į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą grynais pinigais ir kiek prisimena, jis į draudimo kompanijos sąskaitą įnešė savo pinigus, kad nevėluotų mokėjimas, todėl nemano, kad padarė nusikaltimą. Visus pinigus įnešdavo į draudimo kompanijos sąskaitą AB banke „(duomenys neskelbtini)“, banko kvitą pridėdavo prie draudimo polisų ir viską sudėdavo į voką, kurį pateikdavo AB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kur dingo dokumentai. Pinigus taip pat įnešdavo ir į (duomenys neskelbtini) banką. Pinigų sumos nedetalizuodavo už kurį draudimo polisą, kiek turėdavo, tiek ir įnešdavo į draudimo kompanijos sąskaitą ir tuos banko kvitus pateikdavo su ataskaitomis. Draudimo polisus atiduodavo klientams tik tada, kai būdavo sumokėti pinigai. Iš draudimo polisų matydavos kiek klientas sumokėjo draudimo, ar visą sumą, ar tik dalį. Būdavo atvejų, kad kvitai patekdavo į bendrovę, dar jiems neapmokėjus. Kadangi dirbo, pasitikėjo direktore, todėl ir pasirašė dokumente dėl nerastų dokumentų, nors dalis dokumentų buvo pateikta kartu su ataskaitomis. Kvitus draudimo įmokoms pasirašydavo iš anksto prieš važiuodamas pas klientus, jei klientai pinigų neturėdavo, tuomet kvitų neduodavo, kvitus atiduodavo tik tada, kai gaudavo pinigus. Direktorė jo neieškojo, neišleido atostogų, priėmė į darbą jo žmoną. Taip pat parodė, kad 2007-05-11 sudarė draudimo sutartį, tačiau 1581 Lt negavo iš karto. Transporto priemonių draudimo liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašai, juos galėjo užpildyti ir pasirašyti už jį kas nors kitas. Negali atsakyti, ar draudimo taisyklės leidžia sudarius draudimo sutartį nurodyti, kad draudimo terminas yra iki gegužės 11 d. ir nepaimti pinigų, bet jis pasitikėjo klientais. 2007-07-11 sudarytos sutartys yra ne jo sudarytos, nes jau nuo 2007-06-28 nebedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl neturėjo galimybių atspausdinti poliso.

Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio ieškovo atstovu R. N. parodė, kad A. B. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, sudarinėjo sutartis, rinko įmokas iš draudėjų ir jis privalėjo surinktas įmokas įnešti į bendrovės sąskaitą. Klientams išsiuntus priminimus apie nesumokėtas įmokas, klientai pareikšdavo, kad draudimo įmokos sumokėtos tiesiogiai A. B.. Patikrinus A. B. darbą, trūko 12 grynųjų pinigų priėmimo kvitų, A. B. sakė, kad juos yra pametęs. Buvo nustatyta, kad 11 iš jų buvo panaudota ir išrašyti juridiniam asmeniui, o pinigų priėmimo kvitų originalai bendrovei nebuvo pateikti. Kadangi kvitų originalai nebuvo pateikti, todėl draudimo kompanija nežinojo, kad klientas įmokas sumokėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtos dokumentų kopijos ir buvo nustatyta, kad F10 formos nebuvo pristatytos į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir neįnešta suma sudarė 65.568 Lt. Prieš išeidamas iš darbo A. B. 2007-06-28 įnešė 7577 Lt į AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, todėl jo skola sumažėjo, po to dar buvo paskaičiuota sąskaitoje esanti 179 Lt permoka, todėl visa skola yra 57.811,81 Lt. Kliento pervesti 7102 Lt į konsultanto žmonos V. B. sąskaitą išeinant iš darbo buvo įnešti į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, todėl ir ši suma buvo įskaityta. Iš A. B. prašo priteisti 57.811,81 Lt. Pinigų priėmimo kvitai, išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti tik pradėjus tirti šį įvykį, visai pabaigoje, klientams A. B. pasakė, kad nekreiptų dėmesio, viskas bus gerai. Draudimo įmoką reglamentuoja draudimo įstatymo 80 str. Pardavėjas – konsultantas draudimo polisus išrašo dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka klientui, o kvitas – draudimui. Jei A. B. negrąžino draudimo poliso, tai jo nebus ir draudimo kompanijoje. Jei klientas pateikia mokėjimo kvitą, tai įmoka yra užskaitoma, net jei draudimo kompanija to kvito neturi.

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas R. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad su AB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu sudarė „Kasko“ draudimo sutartį dėl automobilio „Kia Carnival“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo. Bendra suma buvo 1863,06 Lt ir šią draudimo sumą mokėjo ketvirčiais po 473 Lt. Įmokas darydavo banko pavedimais, arba sumokėdavo grynais pinigais. Prisimena, kad sumokėjus grynais pinigais už įmoką, A. B. jam išrašė kvitą, kurį pateikė tyrėjai. Kiek prisimena, visa suma už draudimą yra sumokėta. Taip pat parodė, kad kvitas būdavo ne iš karto paduodamas, o vėliau, bet kvitą visada gaudavo, nors ir vėliau. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokio pranešimo, kad kokios sumos nesumokėjo ar kad draudimas yra nutrauktas. Mano, kad jo sudaryta sutartis turėjo galioti iki 2007 m. liepos mėnesio ir ji nebuvo nutraukta, jis visą draudimo sumą yra sumokėjęs, nes pagal visus kvitus jis sumas sumokėjo. Apmokėjus sumas, jis kvitus gavo iš A. B..

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta I. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir paaiškino, kad 2007 m. dirbo ir šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filiale. Iki 2006-10-01 dirbo minėto filialo direktore, po to ji dirbo kitame skyriuje. Iki 2006-10-01 konsultantai jai atsiskaitinėjo ir turėjo administratorių, tačiau po to AB „(duomenys neskelbtini)“ padarė permainas dėl apskaitų – buvo padarytas administravimo centras Kaune ir kiekvienas konsultantas turėjo ruošti savo ataskaitą už savaitę, bet ne ilgiau kaip už 10 dienų laikotarpį, ataskaitas sudėdavo į voką ir išsiųsdavo į Kauno administravimo skyrių. Konsultantai turėjo pildyti 10 formos kvitus, pagal kuriuos iš klientų priimdavo pinigus. Patys konsultantai užpildydavo kvitus, patys juose pasirašydavo ir vieną kartą per savaitę bendrą gautų pinigų sumą įnešdavo į banką, neviršijant dešimties dienų. Pinigų priėmimo kvitą konsultantai turėdavo pridėti prie ataskaitos ir išsiųsti į Kauno administravimo skyrių. Taip pat konsultantai pinigų priėmimo kvitus patys pildydavo ir iki 2006-10-01, o ataskaitas tikrindavo skyriaus administratoriai. Kol ji dirbo skyriaus direktore iki 2007 m. vasario mėnesio pabaigos nebuvo atvejų, kad kas iš konsultantų neatsiskaitytų. Dešimtos formos kvitai yra griežtos atskaitomybės dokumentai. Buvo vienas nusiskundimas, jog A. B. pinigų priėmimo kvituose rašo datą ne eilės tvarka, dėl to A. B. buvo įspėtas įsakymu. Nebuvo atvejų, kad pinigai nebūtų įnešti į kasą, nes būdavo atliekami patikrinimai. A. B. dirbo Nidoje, ten turėjo patalpas, kompiuterį, spausdintuvą. Duomenys būdavo suvedami į duomenų bazę, su klientu aptariama dėl įmokų mokėjimo, dėl draudiminių sumų ir viskas būdavo atspausdinama ant blanko, o ranka būdavo užpildomas dešimtos formos blankas. Kai klientas sumoka visą draudimo sumą iš karto, tai draudimo polisas įsigalioja kitą dieną, jei sutartis atnaujinama, tai nepraleidžiant atnaujinimo datos, kad nebūtų sutarties nutraukimo. Civilinės atsakomybės draudimas gali pradėti galioti ir tą pačią sutarties sudarymo dieną arba nuo kliento pageidaujamos dienos. Jei iš karto mokama visa draudimo suma, dešimtos formos kvitas išrašomas, polisas pradeda galioti nuo nurodytos datos, tačiau per 10 dienų nuo poliso sudarymo dienos reikia sumokėti pinigus į banką. Jei per 10 dienų neįnešami pinigai į banką, pildomas kitos formos blankas, pagal kurį išimamos neapmokėtos pradinės sutartys ir konsultantui pasakoma, kad sutartys yra neapmokėtos. Jie klientas nurodo, kad mokės banko pavedimu, bet pavedimo nepadaro, po mėnesio sutartis nutraukiama kaip negaliojanti. Jei žala įvyksta kol sutartis nutrūko ir dar galioja apsauga, tada AB „(duomenys neskelbtini)“ klientui atlygina padarytą žalą, bet tuomet regreso tvarka išieškoma iš konsultanto, nes nėra sumokėti pinigai, kadangi konsultantas yra materialiai atsakingas, jis pasirašo sutartyje. Klientui nesumokėjus įmokų, jam siunčiami priminimai sumokėti įmoką, o jei po priminimo klientas nesumoką sumos, draudimo sutartis nutraukiama per mėnesį ir žala būna padaryta draudimui. Taip pat parodė, kad per administravimo centrą buvo sudaryta parko kasko draudimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomus mokėjimus turėjo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesumokėjus mokėjimų, buvo skambinama, kalbėta su bendrovės buhaltere, kuri sakė, jog padarys pavedimą. Prisimena, kad buvo problemų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų sumokėjimo, todėl A. B. buvo nuvykęs pas juos ir paėmė grynais pinigais ir juos įnešė į kasą. Nebuvo varianto apie sutarties nutraukimą. Darbo sutartyje konsultantas pasirašo, jog susipažino su kolektyvine sutartimi, dėl duomenų slaptumo, darbų saugos ir pan., ir darbo sutartyje turi būti įrašas, kad konsultantas atsiskaito per 10 dienų.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir paaiškino, kad 2007 metais dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus direktore ir gegužės mėnesio pabaigoje kompiuterinėje sistemoje pastebėjo, jog nutrūkdavo A. B. sudarytos sutartys. A. B. jai sakę, kad klientai nesumoka pinigų, nes norėdavo mokėti banko pavedimais. Atkreipė dėmesį į tai, kad nutrūkus sutarčiai, sistemoje atsirasdavo pinigų priėmimo kvitai: A. B. įneša pinigus į banką, atsiunčia pinigų priėmimo kvitus, nors draudimo sutartis jau būna nutraukta. Tada daliai klientų paskambino, su jais bendraujant sužinojo, kad jie pinigus už draudimo sutartis buvo sumokėję A. B. ir sudarydami sutartis pasiimdavo draudimo polisus, tačiau buvo nustatyta, jog tos įmokos į AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įmokėti. A. B. kuravo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioms įmonėms buvo sudarytos draudimo sutartys, bet pinigai nebuvo įmokėti į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kalbėjosi su direktoriumi ir pagrindiniu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku P. S., iš jo sužinojo, kad įmonė pinigus pagal draudimo sutartį sumokėjo grynais pinigais, turėjo pinigų priėmimo kvitą, o vieną pavedimą A. B. prašymu padarė į A. B. žmonos banko sąskaitą. P. S. jai paaiškino, kad sumokėjo įmokas už kasko draudimą ir dar vieną sutartį, taip pat paaiškino, kad yra pilnai apmokėjęs vieną sutartį, o kitą sutartį – tik pusę sumos, nors sutartyje nurodyta, kad sumokės iš karto. Minėtos sutartys buvo nutrūkusios dėl neapmokėjimo. Tai sužinojusi, kreipėsi į AB “(duomenys neskelbtini)“ teisės departamento kontrolės skyrių, ir šio skyriaus darbuotojai atlikę kontrolę, padėjo nustatyti, kurie kvitai neapmokėti. Pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) yra anuliuotas, dėl jo paduotas skelbimas. Taip pat buvo gauti pinigų priėmimo kvitų kopijos iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, šių kvitų originalų A. B. nepristatė į AB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų išsiųsti į Kauno administravimo centrą. Kai buvo nustatyta, kad klientai pinigus sumokėjo A. B., o jis pinigų į sąskaitą neįnešė, ji bandė susisiekti su pačiu A. B., rašė jam žinutes, tačiau A. B. neatsakė, tik po to ji pranešė tiesioginiams savo vadovams ir teisės departamentui įtariant apie nusikalstamus veiksmus. Kai pavyko rasti A. B., iš jo paėmė dalį išrašytų F10 formos ir pinigų priėmimo kvitų, tai tie pinigai buvo užskaityti. Prisimena, kad kažkoks žmogus atvežė voką su dokumentais, tarp kurių buvo AB banko „(duomenys neskelbtini)“ kvitas 7577 Lt sumai, bet jame nenurodyta pinigų paskirtis. Teismui pateikė 2007-06-20 sąrašą paimtų ir A. B. nepristatytų pinigų priėmimo kvitų ir šį sąrašą A. B. susipažinęs pasirašė. Pinigų priėmimo kvitas, kuris baigiasi skaičiais 107 jai nebuvo pristatytas. Taip pat liudytoja paaiškino, kad darbo metu naudojo sistemą, kurioje konsultantas pažymi draudimo polisus, kuriuos sudėjęs į specialų voką atveža į AB „(duomenys neskelbtini)“, iš kur ta siunta išsiunčiama į Kauno administravimo centrą. Jei klientas nesumoka draudimo įmokų, tai pati sistema automatiškai nutraukia sutartį, tačiau prieš tai klientui yra išsiunčiamas įspėjimas sumokėti įmoką. Konsultantas pats daro ataskaitą savo kompiuteryje. Penktadieniais A. B. turėjo atvežti ataskaitas. A. B. pinigų priėmimo kvitų originalų, kurie pasiliko jam po draudimo sutarčių sudarymo, nepristatė. Jei sutartis buvo nutraukta, o vėliau atstatyta, matosi sudarytos sutarties data. Jei AB „(duomenys neskelbtini)“ turi pinigų priėmimo kvito originalą, kuris konsultanto pasirašytas, tuomet pagal tą kvitą pinigai buvo sumokėti, jei konsultantas pinigus įnešė į draudimo kompanijos sąskaitą. Jei užregistruota didesnė suma nei įnešta į sąskaitą, tada konstatuojamas trūkumas. Jei klientas pateikia pinigų priėmimo kvitą, draudimo kompanija prieš klientą yra atskaitingi, tada yra reikalaujama, kad konsultantas įneštu pinigus į sąskaitą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju P. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir paaiškino, kad 2007 metais pas A. B., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantą, sudarė automobilių draudimo sutartis naujiems automobiliams. Draudimo įmokas turėjo mokėti kas ketvirtį. Kai už draudimą mokėjo grynais pinigais, tai A. B. išrašė jam pinigų priėmimo kvitus. Du kartus mokėjo grynais pinigais ir vieną kartą atliko bankinį pavedimą į A. B. žmonos ar motinos sąskaitą, nes A. B. bus lengviau nuimti nuo sąskaitos pinigus, taip pat sakė už tai gaunąs procentus. Mokėjo dvi skirtingas sumas – eilinė įmoka buvo 7102 Lt, o kita įmoka buvo – 7104 Lt. Kai jam buvo paskambinta iš AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėtų įmokų, atsakė, kad įmokas moka ir pateikė pinigų priėmimo kvitus.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja B. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kai paskambino iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė pateikti pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius sumokėtas draudimo įmokas. Prašomus kvitus pateikė. Taip pat paaiškino, kad jai pinigų priėmimo kvitus pateikdavo direktorius D. B.. Matė, kad jai pateiktuose pinigų priėmimo kvituose būdavo pasirašyta direktoriaus D. B. ir konsultanto A. B.. Viename kvite padarė prierašą nepastebėjusi, kad ant kvito rašo derindama kokias tai sumas, tai jos juodraštiniai įrašai. Galėjo būti, kad direktoriui vėliau pristačius pinigų priėmimo kvitus, jie vėliau būdavo įtraukti į įmonės apskaitą. Įmonėje pinigus tvarkė pats direktorius, ji rašė kasos išlaidų orderius, kuriuos ji ir direktorius pasirašydavo, pinigai su kasos išlaidų orderiais sutapo. Kokią dieną kasos knygoje buvo padarytas įrašas, tai tokią dieną pinigai buvo paimti iš įmonės kasos. Pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti įrašai yra susiję su draudimo mokėjimais, kuriuos derino su draudimo darbuotoja, tai juodraštiniai įrašai ir jie nesusiję su nagrinėjama byla. Prisimena, kad įmonei buvo užskaitytos įmokos už kitus draudimus.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir paaiškino, kad į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai 7102 ir 5026 Lt sumomis. Vyras jai sakė, kad tos pinigų sumos yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už draudimus. Minėtas pinigų sumas jos vyras, pasinaudojęs jos banko mokėjimo kortele, nuėmė iš sąskaitos. Prisimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. vis žadėjo sumokėti draudimo įmokas, bet nesumokėdavo, todėl jos vyras D. B. prašė draudimo įmokas pervesti į jos sąskaitą. Nežino, kaip buvo išleistos tos sumos, nes vyrui davė savo banko kortelę.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju D. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad su A. B. susipažino poilsiaudamas Nidoje. A. B. siūlė apdrausti transporto priemones geresnėmis sąlygomis. Buvo sudaryta visa seka draudimo sutarčių ir jis A. B. sumokėdavo pinigus, kuriuos paimdavo iš įmonės kasos grynais, perdavus pinigus A. B., iš jo gaudavo polisus ir pinigų priėmimo kvitus. Visus kvitus pateikė įmonės buhalterei. Būdavo atvejų, kad A. B. išrašydavo draudimo polisą, bet neturėdamas pinigų nesumokėdavo A. B., arba būdavo atvejų, jog vėluodavo sumokėti draudimo įmokas, tokiais atvejais A. B. jam pinigų priėmimo kvito nepalikdavo. Kvitą duodavo tik tada, kai būdavo sumokėti pinigai. Su A. B. iš anksto susitardavo, kad jis atvažiuotų, kai bus pinigai, neprašė, kad už jo įmonę A. B. įneštų pinigus. Taip pat parodė, kad buvo gavęs iš AB „(duomenys neskelbtini)“ kelis pranešimus, jog nesumokėta už draudimo polisus. Pabaigoje gavo pranešimą, kad draudimo apsauga sustabdoma, paskambino A. B., kuris pasakydavo, kad viskas sutvarkyta, jog nekreiptų į tai dėmesio. Nepastebėjo, kad pinigų priėmimo kvituose nebūdavo datos. Dėl draudimo sutarčių sudarymo bendraudavo tik su A. B., tik dėl paskutinio kvito bendravo su E. B. telefonu: reikėjo „Kasko“ draudimo poliso, buvo sumokėti pinigai, o draudimo apsaugos nebuvo. Minėtą „Kasko“ draudimą jam atspausdino AB „(duomenys neskelbtini)“ Joniškio filiale. A. B. buvo sumokėjęs visus pinigus pagal orderius, tiek kiek nurodyta dokumentuose. 2006-09-21 apdraudžiant automobilius turėjo „Kasko“ parko draudimo sutartį, kai buvo nupirkti nauji automobiliai, tai „Kasko“ draudimo sutartis buvo papildyta. 2007-07-11 sutartis yra atspausdinta už visus senus ir naujus automobilius, neprisimena, kas tą sutartį jam pateikė.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja Z. D. parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo departamento dokumentų įmokų valdymo skyriaus vadove ir šis skyrius yra atsakingas už visų pardavėjų – konsultantų ataskaitas dėl sudarytų draudimo sutarčių, už parduotus draudimo polisų antruosius egzempliorius, grynųjų pinigų priėmimo kvitų apskaitą bei jų archyvą. Pagal galiojančią tvarką, AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas – konsultantas vieną kartą savaitėje atsiskaito už parduotus polisus ir surinktus grynus pinigus, kuomet buvo išrašęs F10 formą. Tokį grafiką patvirtina skyriaus vadovas, nes kiekvienas konsultantas yra priskirtas prie konkretaus skyriaus. Kai konsultantas daro atsiskaitymą, jis turi polisų antruosius egzempliorius ir grynųjų pinigų priėmimo kvitų šakneles, kuriuos turi deklaruoti jos vadovaujamam skyriui, esančiam Kaune, t.y. turi pažymėti kokius draudimo polisus siunčia ir pažymi kokias siunčia F10 formas, grynus pinigus turi įnešti į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir banko kvitą atsiunčia į jos vadovaujamą skyrių. Į skyrių atvyksta kurjeris nustatytu grafiku ir jis pasiima ataskaitas, todėl dokumentai niekur negali dingti. Kiekvieną kartą gauna ataskaitą su draudimo sutarčių nuorašais, todėl sutikrina tik grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Netikrinami kvitai dėl viso drausimo sutarties apmokėjimo, nes klientas gali pasirinkti apmokėjimo būdą: banko pavedimu banke, banko mokėjimo kortele ar sumokėti grynais pinigais. Pagal sudarytą tam tikrą procedūrą sutikrina ar sudarytos sutartys apmokėtos pilnai, ar yra įsiskolinimų. Nesumokėjus draudimo įmokos, klientas yra informuojamas. Pirmiausia klientas gauna sąskaitą, kurią turi apmokėti, jei neapmokėjo, po 23 dienų klientui siunčiamas priminimas, kad jis yra skolingas ir bus sustabdyta draudiminė apsauga. Po priminimo neapmokėjus sąskaitos, po 18 dienų yra stabdoma draudimo apsauga, t.y. po 41 dienos nuo mokėjimo termino, po to vėl klientui siunčiamas pranešimas ir nutraukiama draudimo sutartis. Sudarant sutartis yra įvedamas komiso gavėjas ir papildomoje informacijoje įvedamas blanko turėtojas, tai yra tas, kas sudarė sutartį, nes už tai gauna komisinį atlyginimą. Nors A. B. nebedirbo, sutartys buvo tęsiamos jo vardu, bet „portfelis“ perduodamas kitam asmeniui, kuris tęsia jo sutartį. Negalėjo atsakyti, kas perėmė A. B. „portfelį“. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 473 Lt buvo užskaityti R. K., nes klientas nėra kaltas, kad kažkas pasisavino pinigus, jei klientas bendrovei pateikia kvitą, tai draudimo sutartis atstatoma, padaroma galiojančia ir užskaitomi pinigai, išvedant skolą pardavėjui. Sudarant transporto priemonių draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyti kiti draudimo liudijimai, nes keitėsi draudimo sąlygos. Negalėjo atsakyti, kas išrašė, nes visi rekvizitai liko tie patys, todėl galėjo išrašyti bet kuris kitas darbuotojas. Jei klientas paprašė išskaidyti draudimo sumą dalimis, tai ir išrašomas kitas draudimo polisas. Sistemoje buvo matyti, kada buvo išrašytas šis draudimo polisas. Kai sudaroma sutartis ir kol sistemoje neužfiksuotas mokėjimas, draudimo sutartis yra neapmokėta. Mokėjimas gali būti įvairus – klientas gali mokėti grynais, banko pavedimu, kreditine banko kortele. Jei klientas sumoka grynais pinigais, tai užpildoma F10 forma ir pinigų priėmimo kvitas priskiriamas konkrečiam poliso numeriui, tada atsiranda skola pardavėjui, o kai pardavėjas įneša į draudimo kompanijos sąskaitą pinigus, skola pardavėjui pasidengia. Sistemoje yra taip, kad kiekvienas žingsnis pažymimas, niekas nedingsta. Jei ataskaitos buvo pateiktos skyriaus direktorei, tai direktorė viską ir perdavė į administravimo centrą Kaune. Nuo 2006-10-01, kuomet susikūrė administravimo centras, pagal visų bankų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašą A. B. į draudimo kompanijos sąskaitą įnešęs 118.910,05 Lt. Administravimo centras nuo 2006-10-01 perėmė visus duomenis ir pagal juos A. B. draudimo kompanijai buvo skolingas 19 Lt. Šiuo konkrečiu atveju 2007 metų pradžioje pastebėjo, kad A. B. turėjo atsiskaityti jos vadovaujamam skyriui kas savaitę, tačiau iš jo buvo siunčiami tie kvitai, kurie buvo išrašyti anksčiau. Tada pati informavo A. B., kalbėjo su juo apie kvitus, jis žadėjo taip nedaryti. Po to ji informavo A. B. skyriaus vadovę I. V.. Nustatę pažeidimą, perdavė šį tyrimą kontrolės skyriui tirti šį įvykį. Tyrimą atliko A. N.. 2007-06-28 A. B. sumokėjo 7577 Lt ir ši suma buvo užskaityta, tačiau nebuvo nurodyta kam skirta ši suma, nes A. B. nepildė F10 formos. Šiuo metu A. B. skola draudimui yra 57811,81 Lt. 7577 Lt įskaičiuota suma, šia suma ir sumažintas civilinis ieškinys, o ne 7102 Lt, taip kaip pažymėta ataskaitoje. Klientui skola mažinama, kai įvedama F10 forma. Taip pat su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere sutikslino visas sumas, pagal pinigų priėmimo kvitus suvedė visas sumas, klientai nenukentėjo, buvo užskaityti pinigai kaip gauti, todėl liko skola A. B.. 9884 Lt suma buvo išskaidyta keturiems draudimo polisams, viena suma 916 Lt, kita – 1916 Lt, trečia – 6052 Lt. A. B. įnešdavo už kelias F10 formas ir kvite yra nurodyti visi draudimo liudijimai. Ataskaita buvo atspausdinta 2007-06-29 9 val. 39 min. 38 sekundės ir pagal šią ataskaitą blankas, kurio paskutiniai numeriai 142, nebuvo panaudotas, nes ataskaitą mes suvedėme liepos 11 d. Ataskaitą suvesdavo tada, kai A. B. atsiųsdavo dokumentus, nes jis nuolatos vėluodavo atsiųsti F10 formas.

Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad 2007-06-28 kvito 7577 Lt sumai originalas jai buvo pateiktas 2007-07-03, taip pat pagal kvitą 7014 Lt sumai, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įskaitytas. Taip pat buvo atsiųsti ir du sugadinti pinigų priėmimo kvitai. Kadangi sistema fiksuoja kiekvieną pardavėjo žingsnį, todėl, jei pardavėjas dėl kokių nors priežasčių nefiksuoja kvito, tai administravimo skyrius suveda juos ranka pagal F10 formą. 19 tūkstančių Lt yra užskaityti. Galėjo būti, kad ataskaitoje buvo įrašytas vienas draudimo polisas, tačiau jokiu būdu negalėjo būti užskaityta kitam klientui, nes užskaitant pinigus tikrinami kliento duomenys. Jei lieka pinigų, jie yra grąžinami. Sistemoje pamatę įneštus pinigus, jie yra užskaitomi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra skolinga 2600 Lt. Jei klientas nesumoka, jam yra siunčiamas priminimas apie nesumokėtą įmoką, o tik po 41 dienos sustabdoma draudiminė įmoka. Pinigiai sistemoje įskaitomi į draudimo kompanijos sąskaitą ta pačia data, kuri nurodyta kvite. Kadangi kiekvienas klientas turi identifikavimo kodą, todėl pagal jį ir nustatoma kas įnešė pinigus. Senai pastebėjo, kad A. B. vėluoja pateikti dokumentus, neteisingai rašo datas, dėl to pranešė teisingumo departamentui. Klausė A. B., tai jis tik pasiūlė atvažiuoti, nemokamai pailsėti Neringoje. Sutinka, kad A. B. į AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ įnešė pinigų sumą, nors bankas sumų ir nenurodė. Dokumentai, draudimo sutartys, polisai AB „(duomenys neskelbtini)“ saugomi 10 metų. Antrą kartą ataskaitos nedaromos, nes pardavėjas – konsultantas siunčia lydraštį per elektroninę „(duomenys neskelbtini)“ sistemą, todėl klaidų nebūna, o jei darbuotojos randa nesuvestų duomenų, tai duomenys yra suvedami ranka. Yra galimybė pateikti visus A. B. sudarytus draudimo polisus, bet tai užimtų laiko ir nėra tam tikslo. Paaiškino, kad galėjo suklysti datą ataskaitoje: suvedė liepos 4 d., o parašė balandžio 4 d., tačiau tai ta pati didžioji ataskaita, kurią gavo iš teisės departamento. Kadangi A. B. atsiuntė voką su kvitais, bet tie duomenys sistemoje nebuvo suvesti, todėl jie buvo suvesti rankiniu būdu. Darydama ataskaitą, vadovavosi tais pačiais duomenis, kurie buvo draudimo kompanijoje.

Iš 2007-07-13 prašymo Nr. 6-5-120 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ į Šiaulių apygardos prokuratūrą kreipėsi prašydami inicijuoti ikiteisminį tyrimą A. B. dėl pasisavintų AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 57.811,81 Lt piniginių lėšų (b.l. 1-31, t. 1).

Iš papildomo AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad bendra skola pagal panaudotų pinigų priėmimo kvitų ataskaitą yra 65.568 Lt, tačiau suma 7.102 Lt už tris draudimo sutartis buvo pervesta į A. B. žmonos V. B. asmeninę sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“, o kita skolos dalis – 654,19 Lt buvo padengta iš A. B. turėtų ankstesnių atsiskaitymų, todėl A. B. skola AB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-26 dienai iš viso sudaro 57.811,81 Lt (b.l. 37, 50-51, t. 1).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) pateikė 11 pinigų priėmimo kvitų: 2007-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-04-04 NR. (duomenys neskelbtini); 2007 m. be datos Nr. (duomenys neskelbtini); 2007 m. be datos Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-04-17 NR. (duomenys neskelbtini); 2007-01-09 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-01-07 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-01-09 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-01-09 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-06-20 Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė transporto priemonių draudimo liudijimus, mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir raudonos spalvos segtuvą iš 425 lapų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-10-17 (b.l. 52-71, 83, t. 1).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) pateikė pinigų priėmimo kvitą 2007-06-27 Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimo liudijimus ir 2007-06-29 dienos avanso apyskaitos kopiją su pateisinamaisiais dokumentais (b.l. 72-77, 78-82, t. 1).

Iš 2005-10-04 darbo sutarties Nr. 682 matyti, kad šią neterminuotą darbo sutartį A. B. buvo priimtas dirbti į AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filialo Uosto skyrių draudimo konsultantu. Pagal minėtą darbo sutartį darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę pagal 2005-10-04 pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 105-106, 114-115, t. 1).

Iš Vakarų regiono draudimo konsultanto pareigybės nuostatų matyti, kad A. B. 2005-10-04 susipažino ir parašu patvirtino pareigybės nuostatus, pagal kurių III skyrių „Pareigos“ A. B. privalėjo rengti savaitines ataskaitas (14.5 p.) bei surinkti įmokas ir pervesti į banko sąskaitą (14.6 p.) (b.l. 110-111, t. 1).

2007-11-27 AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime Nr. 6-5-209 nurodyta, kad A. B. 2007-06-27 buvo atleistas iš darbo AB „(duomenys neskelbtini)“ už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, galimai turinčių ir nusikalstamos veikos (sukčiavimo, pinigų pasisavinimo) požymių. Taip pat nurodyta, kad iki šiol A. B. nebuvo grąžinęs griežtos atskaitomybės blankų ir nebuvo tinkamai atsiskaitęs už darbą darbdaviui, todėl dėl jo paties kaltės su juo iki atleidimo dienos nebuvo atsiskaityta. Pagal nutrauktą darbo sutartį priklausanti išmokėti darbo užmokesčio suma A. B. sudaro 894,88 Lt, todėl siūlo buvusio darbuotojo prašymu ar sutikimu jam mokėtiną darbo užmokesčio sumą užskaityti daliniam žalos atlyginimui (b.l. 117, 118, t. 1).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b.l. 125-128, t. 1).

Iš 2007-12-21 specialisto išvados Nr. 5-4/83 matyti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ konsultantui A. B. nuo 2007-01-01 iki 2007-07-01 grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus sumokėjo 62912,14 Lt, iš kurių 57993 Lt jis neįnešė į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais 2007-06-27 pagal pinigų priėmimo kvitą serija GRA Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo konsultantui A. B. 7104 Lt, kurių jis neįnešė į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-26 raštą NR. 6-5-168 sumą, išrašytą pagal pinigų priėmimo kvitą serija GRA Nr. (duomenys neskelbtini), konsultantas A. B., išeidamas iš darbo, įnešė į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. Konsultantas A. B. neįnešė į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą 57.993 Lt, gautų grynų pinigų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat minėta specialisto išvada nustatyta, kad konsultantas A. B. pinigų priėmimo kvito serija GRA Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyto R. K., bendrovei nepateikė ir 473 Lt į atsiskaitomąją sąskaitą neįnešė. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-26 raštą Nr. 6-5-168 bendrovė 654,19 Lt padengė iš A. B. ankstesnių atsiskaitymų. A. B. skola AB „(duomenys neskelbtini)“ 57.811,81 Lt, o tai sutampa su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta suma (b.l. 145-148, t. 1).

Iš AB banko „(duomenys neskelbtini)“ pateikto V. B. sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-03-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 5.826 Lt už TPVCAPD liudijimą (duomenys neskelbtini), 1650210, kasko (duomenys neskelbtini), o 2007-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 7102 Lt už kasko ir CRM draudimus(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-20, t. 2).

2008-01-28 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti automobiliai: „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 40-46, t. 2).

Iš 2008-05-07 Neringos policijos komisariato pranešimo Nr. 90-S-654 matyti, kad 2008-05-06 Neringos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 90-1-00010-08 dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal LR BK 223 str. 1 d. dėl A. B. įmonei priklausančiose kavinėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vedamos dvigubos buhalterijos (b.l. 61, t. 2). Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-375-201/2009, kurioje A. B. pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas, pelną pateikimo.

Iš 2008-10-24 AB banko „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad AB banko „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėse informacijos apie A. B. nuo 2005-10-04 iki 2008-10-01 Banko poskyriuose į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas įneštus grynuosius pinigus nėra (b.l. 191, t. 2).

Iš 2008-11-20 AB (duomenys neskelbtini) banko pranešimo matyti, kad nuo 2005-10-04 iki 2008-10-14 A. B. į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke įnešė tik nuo 2005-10-18 iki 2006-06-05 (b.l. 1-12, t. 3).

Iš 2008-12-02 (duomenys neskelbtini) banko pranešimų matyti, kad patikrinus grynais pinigais įneštas sumas į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas už nurodytą laikotarpį – nuo 2005-10-04 iki 2008-11-19 – A. B. vardu operacijų vykdyta nebuvo (b.l. 18-20, t. 3).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2008-10-31 A. B. atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad A. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas 57.811,81 Lt (b.l. 33-34, 99-199, t. 3, b.l. 1-177, t. 4).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pranešimų dėl nesumokėtos draudimo įmokos ir pakartotinių mokėjimo sąskaitų matyti, kad 2006-10-20, 2006-12-23, 2007-01-27, 2007-07-05, 2007-07-14, 2007-09-08 minėti dokumentai buvo išsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 53-64, t. 3, b.l. 178-200, t. 4, b.l. 1-91, t. 5).

Remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais ir išdėstytais įrodymais, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B., dirbdamas AB "(duomenys neskelbtini)" draudimo konsultantu laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki 2007 m birželio 28 d. pagal sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su R. K. ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutartis paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. K. draudimo įmokas grynais pinigais, išrašė pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė pervesti 7102 Lt draudimo įmoką į V. B. atsiskaitomąją sąskaitą banke, tačiau nei pagal šiuos pinigų priėmimo kvitus gautų, nei į V. B. atsiskaitomąją sąskaitą pervestą draudimo įmokų į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ negavo 65.568 Lt draudimo įmokų.

Pagal BK 183 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Jei pasisavinamas didelės vertės turtas ar turtinė teisė, atsakomybė kyla pagal šio straipsnio 2 dalį (LR BK 183 str. 2 d. redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas kėlė klausimą dėl sudarytų draudimo sutarčių galiojimo, jų pasirašymo, tačiau pagal BK 183 str. dispoziciją, nusikaltimo esmė – svetimo turto pasisavinimas, o ne tam tikrų dokumentų pasirašymas, galiojimas, nes pagal teismų praktiką, turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. kaltininkas ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007). Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje. Šiuo atveju turimi galvoje ypatingi kaltininko įgaliojimai turtui ar turtinei teisei atžvilgiu, kurie yra teisiškai apibrėžti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo konsultantu ir pagal 2005-10-04 pasirašytą visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį buvo atsakingas už jam perduotų ar kitaip patikėtų bendrovės materialinių vertybių išsaugojimą ir įsipareigojo tausoti ir saugoti jam patikėtas bendrovės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai, laiku pranešti bendrovės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, dalyvauti revizuojant (inventorizuojant) jam patikėtas materialines vertybes, taip pat įsipareigojo padengti jam patikėtų materialinių vertybių trūkumą ir atlyginti visą kitą žalą, padarytą bendrovės materialinėms vertybėms dėl jo kaltės (b.l. 114-115, t. 1). Iš klientų gautos draudimo įmokos grynais pinigais pagal kaltinime nurodytus pinigų priėmimo kvitus buvo A. B. žinioje, buvo jam patikėtos, kaip draudimo kompanijos darbuotojui, tačiau jos laikytinos AB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, kuris A. B. buvo svetimas ir savo nuožiūra kaltinamasis tuo turtu negalėjo disponuoti. Byloje nustatyta, kad A. B. dėl darbo tvarkos – už griežtos atskaitomybės dokumentų eiliškumo tvarkos pažeidimą, laiku neįmokėtų į draudimo kompanijos sąskaitą iš klientų surinktų draudimo įmokų bei datų klastojimo F10 formose 2007-02-26 Vakarų regiono valdytojo įsakymu buvo baustas drausmine nuobauda – pastaba (b.l. 14, t. 1). Analogiškas pažeidimas buvo konstatuotas ir vėliau, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad A. B. pažeidė pinigų priėmimo kvitų (griežtos atskaitomybės dokumentų) eiliškumą, nes kvitai nebuvo išrašomi iš eilės didėjimo tvarka, be to, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog trūko 12 pinigų priėmimo kvitų, kuriuos A. B. teigė pametęs, tačiau 11 iš jų buvo panaudoti ir išrašyti juridiniam asmeniui, F10 formos originalai AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su ataskaitomis pateikti nebuvo, kopijos yra likę pas klientą – įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“; pinigai už 11 išrašytų pinigų priėmimo kvitų įnešti nebuvo. Nustatyta, kad už tris draudimo sutartis A. B. paprašė kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti draudimo įmokas 7102 Lt į jo žmonos V. B. asmeninę sąskaitą banke, vienas pinigų priėmimo kvitas serija GRA NR. (duomenys neskelbtini) nebuvo pristatytas AB „(duomenys neskelbtini)“.

Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurį suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jis neteisėtai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalą ir to nori. Apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (kaltę, motyvus, tikslus) galima spręsti iš objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. A. B. kaltės turinys (tiesioginė tyčia) atskleistas remiantis teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymų bei bylos dokumentų analize. Nors kaltinamasis A. B. nepripažino savo kaltės pasisavinus pinigus, tačiau jo kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Byloje nustatyta, kad A. B. pagal sudarytas draudimo sutartis iš klientų buvo gavęs pinigus už draudimo įmokas. Tai patvirtino liudytojai R. K., D. B., B. Š., teisiamajame posėdyje ištirti dokumentai – pinigų priėmimo kvitų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijos (b.l. 53-63, 77, t. 1, b.l. 7, t. 4). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal A. B. nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną draudimo įmoką 7102 Lt sumai padarė į A. B. žmonos V. B. sąskaitą banke, tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo, liudytojų V. B., P. S. parodymai, bet ir V. B. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2007-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už „Kasko“ ir CRM draudimus MAN (duomenys neskelbtini), MAN (duomenys neskelbtini), pervedė 7102 Lt (b.l. 18-20, t. 2). Iš minėtos V. B. AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-07-30 matyti, kad 2007-01-01 pradžios likutis sąskaitoje buvo 5055,16 Lt, o 2007-07-30 pabaigos likutis 31,88 Lt, per minėtą laikotarpį po UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7102 Lt pervedimo į sąskaitą iki 2007-07-30, 10 kartų buvo nuimta grynais pinigais bendra suma 7160 Lt, tame tarpe didesnės nei 100 Lt pinigų sumos buvo nuimtos 2007-05-15 (3000 Lt), 2007-05-16 (2000 ir 1000 Lt), 2007-05-17 (900 Lt), o kitos grynųjų pinigų sumos – 60 Lt ir 80 Lt (2007-05-17), po 20 Lt du kartus 2007-05-19, 1 kartą 2007-05-29 ir 1 kartą 60 Lt 2007-06-14, o likusioji pinigų suma, buvusi sąskaitoje buvo išleista atsiskaitant banko mokėjimo kortele įvairiose parduotuvėse (pvz. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) (b.l. 19-20, t. 2). Kaltinamasis A. B. ir liudytoja V. B. teisme tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta į V. B. banko sąskaitą 7102 Lt suma buvo nuimta iš sąskaitos ir A. B. padarė banko pavedimą AB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ši kaltinamojo pateikta versija paneigta V. B. banko sąskaitos išrašu ir kitais bylos duomenimis, nes didelės pinigų sumos iš sąskaitos buvo paimtos per kelis kartus, o iš AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) banko gautų pranešimų matyti, kad A. B. į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, esančias AB (duomenys neskelbtini) banke, AB banke „(duomenys neskelbtini)“ ar AB (duomenys neskelbtini) banke 2007 m. gegužės mėnesį (b.l. 191, t. 2, b.l. 1-12, 18-20, t. 3), t.y. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimo į V. B. sąskaitą, neįmokėjo, nes A. B. vardu grynieji pinigai į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo įmokėti tik nuo 2005-10-18 iki 2006-06-05 AB (duomenys neskelbtini) banke (b.l. 1-12, t. 3) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo patvirtinimu - 2007-06-28 AB banke „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmokėta 7577 Lt (b.l. 128, t. 2). Remiantis šiais paminėtais įrodymais teismas daro išvadą, kad A. B. į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą surinktų kitų draudimo įmokų grynais pinigais neįmokėjo. Kaltinamojo A. B. teigimas, kad jis visus gautus iš klientų pinigus įmokėjo į draudimo kompanijos sąskaitą ir pateikė banko kvitus yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos kelios A. B. versijos dėl pinigų priėmimo kvitų, nurodytų kaltinime, tačiau jos buvo paneigtos liudytojų parodymais, kitais ištirtais įrodymais. Civilinio ieškovo atstovas R. N. paaiškino, jog A. B. teigė pametęs minėtus kvitus, tačiau kvitų antri egzemplioriai buvo rasti pas klientus ir, tokiu būdu, buvo nustatyta, kad klientai A. B. draudimo įmokas sumokėjo grynaisiais pinigais. Teismo posėdyje A. B. teigė, jog jis visus dokumentus pateikė draudimo kompanijos Vakarų skyriaus Klaipėdos filialo direktorei ir nežino kur dingo dokumentai, tačiau liudytoja apklaustos I. V., E. B. ir Z. D. parodė, kad draudimo konsultanto pateiktas ataskaitas su draudimo polisais ir pinigų priėmimo kvitais vokuose kurjeris pristato į Kauno administravimo centrą ir patikino, kad dokumentai negalėjo dingti. Kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumą taip pat patvirtina specialisto išvada ir detali 2009-02-12 Nr 9.1.1-5-19 AB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikta A. B. darbo ataskaita su priedais apie surinktas iš klientų grynais pinigais draudimo įmokas su A. B. pasirašytais grynųjų pinigų priėmimo kvitais F10, kuriuose nustatyta, kad A. B. yra skolingas bendrovei 57.811,81 Lt (b.l. 145-148, t. 1, b.l. 99-199, t. 3, b.l. 1-177, t. 4). Atsižvelgiant į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kaltinamojo parodymai dėl svetimų piniginių lėšų nepasisavinimo vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija. Liudytojos V. B. - kaltinamojo sutuoktinės parodymai vertintini tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Pagal teismų praktiką, turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti ( AT nutartis Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006). Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (dovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija, 11 punktas), nepriklausomai nuo to, kam ir kokios naudos buvo siekiama. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. B., jo žinioje esančias lėšas paversdamas savo turtu, veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo apie pareigą atsiskaityti draudimo kompanijai, t.y. kas savaitę pateikti ne tik draudimo polisus, į draudimo kompanijos sąskaitą įmokėti surinktus iš klientų grynuosius pinigus, bet ir nepateikė griežtos atskaitomybės dokumentų - pinigų priėmimo kvitų originalų, tokiu būdu, nepateikus pinigų priėmimo kvitų ir banko kvitų apie įmokėtus grynuosius pinigus ir turėdamas realią galimybę disponuoti savo nuožiūra svetimų turtų, A. B. veikė sąmoningai ir pasisavino AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. buvo siunčiami elektroniniai laiškai, kuriais jis buvo raginamas atvykti ir pateikti ataskaitas, pinigų priėmimo kvitus, įmokėti pinigus, tačiau tik 2007-06-28, kuomet buvo priimtas įsakymas už darbo drausmės pažeidimus A. B. atleisti iš darbo, jis įmokėjo į draudimo kompanijos sąskaitą 7577 Lt (b.l. 128, t.2), tačiau nebuvo atvykęs atsiskaityti už darbą, negrąžino griežtos atskaitomybės blankų ir neatlygino bendrovei padarytos 57811,81 Lt materialinės žalos, ką patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-11-27 raštas Nr. 6-5-209 (b.l. 117, t. 1). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis buvo atsainus draudimo kompanijos vadovybės raginimams atsiskaityti darbdaviui už darbą, nebandė pašalinti nustatytų pažeidimų.

Atsakomybė už svetimo turto pasisavinimą diferencijuojama pagal turto vertę. LR BK 183 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimą. LR BK 190 str. pateiktas turto vertės išaiškinimas, pagal kurį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Byloje nustatyta, kad A. B. pasisavino 57.811,81 Lt, t.y. pasisavino pinigų sumą, kuri viršija 250 MGL (nusikaltimo padarymo metu 32.500 Lt) dydžio sumą, todėl A. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 183 str. 2 d.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. B. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d., požymiai ir A. B. baudžiamasis įstatymas – LR BK 183 str. 2 d. – pritaikytas tinkamai, už tai, kad jis, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus draudimo konsultantu, pagal sudarytą sutartį būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių apsaugą, nuo 2007 m. pradžios iki 2007 m. birželio 28 d. pasisavino jam patikėtus, iš klientų pagal pinigų priėmimo kvitus priimtus ir į AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą neįneštus pinigus – 57.811,81 Lt.

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

A. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, pasisavino didelės vertės svetimą turtą. LR BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – pasisavinus svetimą turtą, o tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamasis A. B. buvo baustas administracine tvarka, anksčiau nėra teistas, tačiau teismo duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. B. pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas, pelną pateikimo. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

LR BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam skirtina būtent tokios rūšies bausmė. Kadangi byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sutinkamai su LR BK 61 str. 2 d. nuostata, jog teismas skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė savo dydžiu labai artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Dėl padarytos žalos ir daiktinių įrodymų

Pagal LR BPK 109 str. asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės arba neturtinės žalos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamojoje byloje dėl turto pasisavinimo civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

AB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė 57.811,81 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 1, 37, 150). Ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais dokumentais, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki 2007-06-28 A. B. pasisavino 65.568 Lt. Bylos duomenimis nustatyta ir tai patvirtino civilinio ieškovo atstovas, kad išeinant iš darbo A. B. dalį žalos - 7577 Lt bendrovei atlygino, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį mažesnei sumai – 57.811,81 Lt, nei buvo iš viso pasisavinta. Civilinis ieškinys šiai sumai įrodytas, tenkinamas pilnai ir ši suma priteisiama iš kaltinamojo.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, gali būti konfiskuojami, perduodami valstybės institucijoms ar sunaikinami arba grąžinami savininkams (LR BPK 94 str.). Ikiteisminio tyrimo metu daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų segtuvas iš 425 lapų, kuris nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-01-10 prokuroro nutarimu laikinai apribotas A. B. ir bendraturtės V. B. nuosavybės teisės į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: transporto priemones - automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, (duomenys neskelbtini), registruotą A. B. vardu, ir automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu, ir nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu.

Pagal LR BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas civiliniam ieškiniui užtikrinti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą. Iš byloje esančios pažymos apie transporto priemones matyti, kad V. B. vardu automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje registruotas 2006-12-07 (b.l. 12, t. 2), t.y. iki A. B. kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo pradžios. Kadangi turtinė žala AB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta tik A. B. nusikalstamais veiksmais, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. B. vardu registruotai transporto priemonei nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, o A. B. vardu registruotai transporto priemonei laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003-05-01 (Žin., 2000, Nr. 89-2741) redakcija) (dėl patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo) ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeista. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš A. B. 57 811,81 Lt (penkiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika litų 81 ct) AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti apribojimą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui – transporto priemonei - automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotam V. B. vardu.

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo palikti laikinai apribotas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui - transporto priemonei – automobiliui Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, (duomenys neskelbtini), registruotam A. B. vardu, nustatytą dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.