Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-10-29 · Administracinė byla Nr. I3-2692-596/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-29
Bylos Nr.
I3-2692-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04617-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
S. Z.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
D. Z., A. Z.
Kategorijos
  • 12.13.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.13.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.13.3Kiti su gyventojų pajamų mokesčiu susiję klausimai
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I3-2692-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04617-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.1.3; 12.13.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. Z., A. Z. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK arba Komisija) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. S-2024/105 (toliau – ir MGK Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, arba Inspekcija, arba atsakovė) 2024 m. birželio 5 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-130 (toliau – ir VMI Sprendimas) (toliau abu kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Paaiškina, kad Komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VMI Sprendimo panaikinimo, tačiau nusprendė pareiškėjo skundą atmesti ir patvirtinti VMI Sprendimą, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėti 106 339,10 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma, 27 013,93 Eur GPM delspinigių ir 42 536 Eur GPM bauda dėl laiku nesumokėto GPM mokesčio. Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjas, gavęs pardavimo pajamas pagal 2021 m. kovo 4 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminari sutartis), 2021 m. pajamų nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo valstybei GPM. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, Sprendimuose nepagrįstai nurodoma, kad jis, gavęs 500 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų pagal Preliminarią sutartį, turėjo prievolę jas deklaruoti 2021 m. pajamų mokesčio deklaracijoje, kadangi, pasak jo, pareiga mokėti GPM turėjo kilti tik nuo notarinės, t. y. pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o ne nuo Preliminarios sutarties sudarymo. Pažymi, kad tarp šalių buvo sudaryta tik Preliminari sutartis, todėl gautos pajamos negali būti laikytinos pardavimo pajamomis, kurias būtų privaloma deklaruoti, nes Preliminari sutartis tarp šalių gali būti nutraukta ir sumokėta pirkėjo suma grąžinta, kadangi šiai dienai dar nėra atlikti veiksmai, siekiant atlikti sklypo formavimo (jį padalijant) ir sklypo paskirties keitimo procedūrų pakeitimo darbai, kurių įgyvendinimas yra sąlyga šalims sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, šią aplinkybę pareiškėjo sutuoktinė D. Z. Inspekcijai nurodė savo 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme, tai patvirtino ir būsimasis pirkėjas UAB „Investum Pro“.

Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjas neįrodė, kokiu pagrindu padengtas UAB „Bajorai plius“ (toliau – ir Bendrovė) įsiskolinimas, t. y. 98 919 Eur suma, todėl vertino, kad pareiškėjas gavo naudą, kuri laikoma kitomis jo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, kurios nedeklaruotos ir nuo kurių neišskaičiuotas ir nesumokėtas GPM. Sprendimuose nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 30 d. Bendrovei buvo skolingas 98 919 Eur sumą, t. y. 72 000 Eur paskolos sumą ir 26 919 Eur mokėtinų palūkanų sumą, tačiau neįvertinta, kad skola panaikinta 2018 m. spalio 1 d. buhalteriniais įrašais apskaitos registruose, nurodant, jog skola padengta, o MGK Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad realus skolos padengimas neįvyko ir pareiškėjas neva gavo 98 919 Eur vertės naudą. Pareiškėjas akcentuoja, kad VMI akte buvo nurodyta, jog tarp archyve esančių dokumentų rastas 2018 m. rugsėjo 30 d. apskaitą tvarkančio asmens V. M. pasirašytas UAB „Bajorai plius“ debitorių sąrašas, kuriame pareiškėjas įtrauktas su 2017 m. susidariusia įsiskolinimo pagal paskolų sutartį suma – 98 919 Eur, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs; 2018 m. spalio 1 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. SZ/2015 72 000 Eur ir dokumentą „Nr. BP035 Važtaraštis“ pareiškėjo skola sudengta, tačiau Sprendimuose nebuvo vertinta, kad skola padengta, ir atsiskaitymas grynaisiais pinigais ir / ar banko pavedimu negalėjo būti vykdomas skolą padengus. Sprendimuose nurodyta, kad pagal archyve saugomus dokumentus nenustatyta, kokiu pagrindu atliktas minėtas buhalterinis įrašas ir sudengta pareiškėjo skola Bendrovei, taip pat teigiama, kad ūkinės finansinės operacijos pagal įrašus „2018-10-01 Nr. SZ/2015“ ir „Nr. BP035 Važtaraštis“ faktiškai neįvyko, o buvo tik įformintos siekiant negrąžinti paskolos Bendrovei. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tokiomis išvadomis ir mano, kad tai yra tik subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais faktiniais įrodymais, o tokia išvada paneigia įrašuose užfiksuotas buhalterines operacijas, t. y. įvykusį sudengimą. Be to, VMI inicijavo patikrinimą dėl šios sumos tik po 5 metų ir padarė nepagrįstas išvadas, perkeldama visas neigiamas mokestines pasekmes pareiškėjui, vienašališkai paneigdama buhalterijoje fiksuotus įvykusius juridinius faktus vien tik neradusi dokumentų. Taip pat atsakovė nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Bajorai plius“ vadovu, neužtikrino Bendrovės dokumentų perdavimo paskirtam nemokumo administratoriui, jų neišsaugojo, nors pareiškėjas teigia, kad dokumentus nemokumo administratoriui perdavė, tai užfiksuota ir VMI Sprendime, tačiau Sprendimuose laikoma, jog neva būtent pareiškėjas neužtikrino dokumentų išsaugojimo, nevertinant, kad jie buvo perduoti nemokumo administratoriui ir jis buvo atsakingas už jų išsaugojimą, o ne pareiškėjas.

Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sprendimuose nurodoma, kad 296 659,32 Eur gauta nauda perpirkus skolą yra pareiškėjo pajamos, kadangi už 1 000 Eur jis neva įgijo 374 570,12 Eur A. S. skolą, kuria padengė savo 297 659,32 Eur vertės įsiskolinimą Bendrovei ir taip gavo 296 659,32 Eur vertės naudą. Pareiškėjas pažymi, jog Sprendimuose nepagrįstai pripažinta, kad 296 659,32 Eur (t. y. 297 659,32 Eur – 1 000 Eur) gauta nauda perpirkus skolą yra pareiškėjo pajamos, kadangi už 1 000 Eur jis įgijo 374 570,12 Eur A. S. skolą ir ja padengė savo 297 659,32 Eur vertės įsiskolinimą Bendrovei, t. y. gavo 296 659,32 Eur vertės naudą. Sprendimuose taip pat nepagrįstai padaryta išvada, jog nebuvo siekiama susigrąžinti skolų, kadangi turima skola buvo perleista Bendrovei ir jos kreditoriams nenaudingomis sąlygomis. Pareiškėjo nuomone, nenurodyta, kodėl sąlygos buvo nenaudingos, kadangi įmonė nebuvo pajėgi grąžinti 374 570,12 Eur skolą, todėl vien tik aplinkybė, jog reikalavimas į šią skolą buvo parduotas 375 kartus pigiau, savaime negali sudaryti pagrindo vertinti to kaip pareiškėjo mokestinės naudos. Pareiškėjo teigimu, Sprendimuose formaliai įvertintas įvykęs reikalavimo teisės įsigijimas, kadangi įvertintas tik reikalavimo sumos dydis, nevertinant UAB „Bajorai plius“ realios galimybės išsiieškoti skolą iš bendrovės, kurios išieškojimas nebuvo galimas dėl įmonės finansinės padėties sudėtingumo.

Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjo sutuoktinė D. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 138 336 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 325 041,33 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurios nedeklaruotos ir nuo kurių neišskaičiuotas ir nesumokėtas GPM. Sprendimuose dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad pareiškėjo sutuoktinė pagal UAB „Paysera LT“ banko sąskaitos išrašus į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimais gavo 140 650 Eur piniginių lėšų su nurodytomis mokėjimų paskirtimis: „paskola“, „(duomenys neskelbtini)“ „pavedimas“, „avansas atskaitingam asmeniui“. Sprendimuose nurodoma, kad piniginės lėšos pervestos į D. Z. banko sąskaitą, kuria ji turėjo teisę disponuoti ir atlikti piniginių lėšų pervedimus. Nustatyta, kad D. Z. pervestos lėšos naudotos šeimos poreikiams tenkinti, t. y. vartojimo išlaidoms, lėšų išgryninimui, pervesta už A. Z. alimentų mokėjimams ir į jo banko sąskaitas, pervesta pareiškėjui, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip pat Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė neįrodė, jog į D. Z. banko sąskaitą įmokėtos pinigų sumos nėra jos pajamos. Tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad pateikė Inspekcijai visus įrodymus – skolos perkėlimo ir cesijos sutartis, įgaliojimą, A. Z. rašytinį pareiškimą dėl faktinio piniginių lėšų gavėjo ir rašytinius paaiškinimus, dėl kurių pasisako žemiau.

Visų pirma, patikrinimo metu D. Z. pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria naujasis skolininkas – A. Z., perėmė senojo skolininko – D. Z., 136 274 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, tačiau iš Sprendimų turinio matyti, kad ši sutartis nebuvo tinkamai įvertinta, nors akivaizdu, jog skola net nebūtų perimta, jei jos faktinis gavėjas nebūtų buvęs A. Z.. Antra, D. Z. 2023 m. gegužės 15 d. raštu VMI nurodė, kad nurodytos sumos skirtos jos sūnui A. Z., todėl mokėjimo paskirtyse ir buvo nurodyta paskirtis – avansas atskaitingam asmeniui, kadangi A. Z. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taip pat D. Z. 2023 m. liepos 5 d. VMI nurodė, kad faktinis lėšų naudotojas yra jos sūnus A. Z., sudarytos skolų perkėlimo sutartys su sūnaus pareiga grąžinti jo naudai į jos sąskaitą pervestas pinigines lėšas, be to, pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria naujasis skolininkas – A. Z., perėmė senojo skolininko – D. Z., 136 274 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą ir įsipareigojo ją grąžinti bendrovei. Pareiškėjas akcentuoja, kad A. Z. nebuvus tikrajam piniginių lėšų gavėjui jis nebūtų perėmęs skolos perkėlimo sutartimis svetimų skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir sutuoktinė 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė VMI informaciją, kad piniginės lėšos buvo pervestos į D. Z. banko sąskaitas, nes jos sūnaus A. Z. banko sąskaitos antstolių buvo areštuotos, todėl ji sudarydavo paskolos sutartis ir į jos banko sąskaitas būdavo pervedamos lėšos, nors faktinis jų naudotojas buvo A. Z.. Pareiškėjas, atsakydamas į VMI paklausimą, nurodė, kad jam buvo žinoma apie gautas pinigines lėšas, kadangi jos buvo skirtos jų sūnaus A. Z. reikmėms, o piniginės lėšos buvo pervedamos ne į A. Z. banko sąskaitas, o į pareiškėjo sutuoktinės D. Z. banko sąskaitas dėl sūnui taikyto piniginių lėšų arešto. Pareiškėjas pažymi, kad tiek jo, tiek sutuoktinės pozicija buvo nuosekli ir sutampanti, nors galbūt pateikta pavėluotai. Teigia, kad D. Z. teikė VMI tik prašytus dokumentus, o vėliau, pasikonsultavusi su teisininku, pateikė ir kitus dokumentus, laikydama, kad tokius dokumentus jau pateikė sūnus A. Z., kuriam pareiškėjas su sutuoktine buvo suteikę generalinį notarinį įgaliojimą atstovauti jų interesams, tačiau dėl susiklosčiusio pasitikėjimo sūnumi dokumentai nebuvo pateikti Inspekcijai.

Gaunamų klausimų apimtis ir VMI tikrintas laikotarpis apėmė net ketverių metų laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., o tai apsunkino galimybę atsiminti visas aplinkybes bei laiku surinkti dokumentus, turint omenyje, jog VMI patikrinimas pradėtas vykdyti nuo 2023 m., todėl akivaizdu, kad atsiminti visas aplinkybes ir surasti visus dokumentus už praėjusį penkerių metų laikotarpį buvo sudėtinga. Pareiškėjo nuomone, VMI, matydama, kad jis nepateikė reikalingų dokumentų, galėjo pasiūlyti jam pašalinti trūkumus.

Sprendimuose pažymėta, kad skolos perkėlimo sutartis dėl įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta tik patikrinimo metu, o tarp įgaliotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei R. S. pagal 2022 m. gruodžio 21 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą perduotų dokumentų minėtos skolos perkėlimo sutarties nebuvo. Pažymi, kad nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nėra ir nebuvo atsakingi už dokumentų perdavimą R. S.. Be to, pareiškėjas su sutuoktine Inspekcijai ne kartą nurodė, kad kreipėsi į įgaliotą savo sūnų dėl dokumentų pateikimo, kurie nebuvo pateikti.

Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui ir sutuoktinei VMI davė nurodymus pateikti dokumentus, patvirtinančius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020–2021 m. pavedimais gautų piniginių lėšų tikslą bei panaudojimą ir / ar grąžinimą įmonei, tačiau tokių dokumentų pareiškėjo sutuoktinė nepateikė, kadangi neturėjo informacijos apie piniginių lėšų panaudojimą, išskyrus banko išrašą, nes faktinis jų naudotojas ir gavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Z.. Pažymi, kad A. Z. turėjo įgaliojimą, kuriuo suteikta teisė disponuoti pareiškėjo ir sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Siekdamas pagrįsti, jog gautas pinigines lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo jo sūnus A. Z., pareiškėjas VMI kartu su rašytinėmis pastabomis pateikė ir A. Z. pasirašytą paaiškinimą, tačiau jis nebuvo vertintas. Akcentuoja, kad tokie įrodymai, kaip notarinis įgaliojimas, A. Z. rašytinis paaiškinimas bei sudarytos skolos perkėlimo/cesijos sutartys, įrodo, jog tikrasis piniginių lėšų gavėjas buvo būtent A. Z., o ne pareiškėjas ar jo sutuoktinė D. Z..

Sprendime nurodoma, jog pagal pareiškėjo sutuoktinės UAB „Paysera LT“ banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad ji pavedimais gavo 102 390 Eur piniginių lėšų. Sprendimuose nurodoma, kad 100 220 Eur piniginės lėšos gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 224 821,33 Eur (217 271,33 Eur + 7 550 Eur) iš UAB „Tauralaukio namai“ gauta nauda, kuri perkelta UAB „(duomenys neskelbtini)“, neapmokėta ir parduota susijusiam asmeniui (A. S.), t. y. 325 041,33 Eur (100 220 Eur + 224 821,33 Eur), yra pareiškėjo sutuoktinės pajamos. Tačiau pareiškėjas nesutinka, kad nurodytos sumos buvo jo sutuoktinės pajamos. Visų pirma, D. Z. 2023 m. gegužės 15 d. raštu VMI nurodė, kad nurodytos sumos buvo skirtos sūnui A. Z., todėl mokėjimo paskirtyse ir buvo nurodyta paskirtis – avansas atskaitingam asmeniui, kadangi A. Z. nuo 2021 m. vasario mėnesio buvo bendrovės direktorius. Taip pat pareiškėjo sutuoktinė 2023 m. liepos 5 d. VMI nurodė, kad faktinis lėšų naudotojas buvo sūnus A. Z., sudarytos skolų perkėlimo sutartys su jo pareiga grąžinti jo naudai į D. Z. sąskaitą vestas pinigines lėšas, ir pateikė 2022 m. birželio 1 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria naujasis skolininkas – A. Z., perėmė senojo skolininko – D. Z., 100 220 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą ir įsipareigojo ją grąžinti bendrovei iki 2022 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjo sutuoktinė 2023 m. rugpjūčio 30 d. VMI nurodė, kad piniginės lėšos buvo pervestos į jos vardu atidarytas banko sąskaitas, kadangi sūnaus A. Z. banko sąskaitos antstolių buvo areštuotos. Pareiškėjas VMI nurodė, kad jam buvo žinoma apie gautas pinigines lėšas, kadangi jos buvo skirtos sūnaus A. Z. reikmėms, o piniginės lėšos buvo pervedamos ne į sūnaus A. Z. banko sąskaitas, o į jo sutuoktinės D. Z. banko sąskaitas dėl sūnui taikyto piniginių lėšų arešto. Pareiškėjas taip pat informavo VMI, kad žinojo apie gautas pinigines lėšas, nes jos buvo skirtos ne jam ar sutuoktinei, o sūnaus A. Z. reikmėms. Pareiškėjo teigimu, Sprendimuose nebuvo vertintos jo nurodytos aplinkybės, neįvertintas faktinis piniginių lėšų gavėjas, padarant išvadą, jog lėšų gavėjai yra pareiškėjas ir jo sutuoktinė, nepagrįstai nustatant, kad naujasis kreditorius A. S. nuo skolos įsigijimo neatliko jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš D. Z., nors ji nurodė tik tai, jog skola nepadengta, o jai žinoma, kad A. S. ir BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta reikalavimo pardavimo sutartis yra nutraukta, siekiant reikalavimą parduoti pakartotinai. Aplinkybė, kad pareiškėjas su sutuoktine 2023 m. liepos 7 d. pateikė 2022 m. birželio 1 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria naujasis skolininkas A. Z. perėmė senojo skolininko D. Z. 100 220 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, ir 2022 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, kuria naujasis kreditorius A. Z. perėmė 233 825,23 Eur kreditoriaus reikalavimo teisę į D. Z., negali būti vertinami tik kaip gynybinė pozicija, neva tai nurodant, kad dokumentas surašytas jau atliekamo patikrinimo metu, žinant esamą situaciją, kas laikytina subjektyvia nuomone. MGK Sprendime neįsigilinta, kad pareiškėjo sūnus A. Z., siekdamas naudotis piniginėmis lėšomis dėl jo banko sąskaitoms taikomų areštų, naudojosi motinos sąskaita savo reikmėms, todėl nustatytos nepagrįstos aplinkybės, jog tai neva pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautos pajamos.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VMI atliko pareiškėjo GPM už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2024 m. kovo 7 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-78 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė D. Z. 2020 m. liepos 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 167 000 Eur įgijo 3,2665 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2021 m. kovo 4 d. pasirašė preliminariąją žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje UAB „Nord Invest Group“ – būsimasis pardavėjas, UAB „Investum Pro“ – būsimasis pirkėjas. Sutarties objektas – Sklypo dalis (bendras plotas – 60 arų). Turto pardavimo kaina – 500 000 Eur su PVM, kurią UAB „Investum Pro“ sumokėjo: 118 882,87 Eur savininko hipotekos kreditoriui – Strategic Asset Allocation Fund; 381 117,13 Eur sumokėti savininkui į banko sąskaitą, nustatyti mokėjimo pavedimai į pareiškėjo sąskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos GPM įstatyme (toliau – GPMĮ) įtvirtintu teisiniu reguliavimu pareiškėjas ir jo sutuoktinė, gavę 500 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios priskiriamos B klasei, atėmę 30 828,54 Eur turto įsigijimo kainą, privalėjo jas deklaruoti, ir nuo 469 171,46 Eur apmokestinamųjų pajamų apskaičiuoti ir sumokėti GPM. Centrinis mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „Bajorai plius“ buvo skolingas 98 919 Eur (72 000 Eur paskolų ir 26 919 Eur mokėtinų palūkanų sumą). Skola bendrovei panaikinta 2018 m. spalio 1 d. buhalteriniais įrašais apskaitos registruose, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nerasta. Duomenų apie įvykusį atsiskaitymą pareiškėjas mokestiniam patikrinimui nepateikė, todėl mokesčių administratorius įvertino, kad realus skolos padengimas neįvyko ir jis gavo 98 919 Eur vertės naudą.

VMI konstatavo, kad UAB „Bajorai plius“, kurios vadovas buvo pareiškėjas, pagal 2018 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį perleido 374 570,12 Eur debitoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje minėtą datą (2018 m. spalio 5 d.) darbuotojų nebuvo, skolą A. S. už 1 000 Eur, t. y. už 375 kartus mažesnę sumą. Pareiškėjas po 2 mėnesių, 2018 m. gruodžio 3 d., kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi už tą pačią sumą, t. y. 1 000 Eur, perpirko iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam priklausančią 374 570,12 Eur skolą ir ja sudengė savo 297 659,32 Eur skolas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po atliktų operacijų pareiškėjas tapo neskolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl mokesčių administratorius įvertino, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo, kaip vadovo, padėtimi, sudarytais sandoriais gavo 296 659,32 Eur (297 659,32 Eur – 1 000 Eur) vertės naudą. Centrinis mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 18 d. į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimais gavo 140 650 Eur piniginių lėšų su nurodytomis mokėjimų paskirtimis „paskola“, „(duomenys neskelbtini)“, „pavedimas“, „avansas atskaitingam asmeniui“, o bendrovei pervedė 2 314 Eur. Pareiškėjo sutuoktinė jokiais objektyviais duomenimis neįrodė gautų piniginių lėšų neapmokestinimo aplinkybių, todėl mokesčių administratorius įvertino, kad 2020–2021 m. mokesčių mokėtoja gavo 138 336 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų.

VMI nurodė, kad D. Z. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 22 d. į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimais gavo 102 390 Eur piniginių lėšų, bendrovei pervedė 2 170 Eur, t. y. gavo 100 220 Eur lėšų su nurodytomis mokėjimo paskirtimis: „paskola“, „pavedimas“, „avansas atskaitingam asmeniui“, „(duomenys neskelbtini)“, „pavedimas už A. S. <...>, pagal ketinimų protokolą 2019-10-23 sudarytą su UAB Woodline“. Taip pat pareiškėjo sutuoktinė perleido savo 233 825,23 Eur įsiskolinimą UAB „Tauralaukio namai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Pareiškėjos 334 045,23 Eur skola / debitorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 800 Eur parduotas susijusiam asmeniui – A. S., t. y. mokesčių mokėtoja už savo įsiskolinimus su bendrove neatsiskaitė. Pareiškėjo sutuoktinė nepateikė dokumentų, patvirtinančių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019–2021 m. gautų pinigų tikslą bei panaudojimą ir / ar grąžinimą įmonei, taip pat nenustatyta, iš kokių pajamų šaltinių D. Z. galėtų grąžinti gautas pinigines lėšas, todėl mokesčių administratorius įvertino, kad 2020–2021 m. mokesčių mokėtoja gavo 138 336 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų.

Atsakovė patikrinimo aktu papildomai pareiškėjui apskaičiavo 40 183,73 Eur GPM, taikant GPMĮ nuostatas, ir 66 155,37 Eur GPM, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio nuostatas. VMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti 106 339,10 Eur GPM, 27 013,93 Eur GPM delspinigių, 42 536 Eur GPM baudą.

Dėl Sklypo dalies pardavimo VMI nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą prievolė mokėti GPM (mokestinio patikrinimo laikotarpiu) kilo gyventojui, kuris realiai bet kokia forma gavo pajamų ir kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai apmokestino pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamas, kurios buvo realiai gautos, o, be to, pareiškėjas ir jo sutuoktinė pardavė Sklypo dalį – 0,6 ha plotą, t. y. mokesčių mokėtojai aiškiai išreiškė pardavimo objektą tiek 2021 m. kovo 4 d. preliminarioje žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek grafinėje dalyje (sutarties 2.1, 2.5, 8.1.2 punktai), todėl mokesčių administratorius pagrįstai skaičiavo Sklypo įsigijimo išlaidas (167 000 Eur) tik parduodamai 0,6 ha ploto daliai ir nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išlaidų suma turėjo būti taikoma pilna apimtimi, t. y. minėta 167 000 Eur suma taikoma skaičiuojant tik Sklypo dalies pardavimo pajamas.

Dėl sandorių su UAB „Bajorai plius“ atsakovė pabrėžia, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, jog ūkio subjektas privalo tvarkyti apskaitą taip, kad jos duomenis vidaus ir išorės vartotojas galėtų išsamiai palyginti su kitais duomenimis, juos įvertinti ir padaryti objektyvias išvada, t. y. įstatymų leidėjas nustatė, jog apskaitos duomenų fiksavimas, sisteminimas ir saugojimas nėra savitikslis dalykas – šių duomenų pagalba mokesčių administratorius, kaip išorės vartotojas, gali patikrinti, ar mokesčių mokėtojas laiku ir tiksliai vykdo mokestinę prievolę, esant pagrindui, tiksliai suformuoti minėtą prievolę, todėl mokesčių mokėtojas privalo tvarkyti apskaitą taip, kad mokesčių administratorius galėtų gauti visapusišką informaciją apie mokėtojo turto, įsipareigojimų pasikeitimus. Šiuo atveju, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui, kaip bendrovės vadovui, tenka pareiga saugoti ir atstatyti buhalterinės apskaitos dokumentus ir, esant būtinybei, pagrįsti įvykusias ūkines operacijas. Pareiškėjas, būdamas UAB „Bajorai plius“ vadovu, neužtikrino bendrovės dokumentų perdavimo paskirtam nemokumo administratoriui, jų neišsaugojo, nepagrindė paskolos padengimo fakto. Be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų mokėjimo dokumentų „Nr. SZ/2015“ ir „Nr. BP035 Važtaraštis“ perdavimą nemokumo administratoriui, todėl, nepateikus dokumentų ir/ar įvykusį sandorį patvirtinančių aplinkybių, vertinama, kad ūkinės finansinės operacijos pagal įrašus „2018-10-01 Nr. SZ/2015“ ir „Nr. BP035 Važtaraštis“ faktiškai neįvyko, o buvo tik įformintos siekiant negrąžinti paskolos bendrovei. Taigi, mokesčių administratoriaus pasirinkti kontrolės veiksmų būdai ir apimtys nėra teisinis pagrindas, kuris atleidžia mokesčių mokėtoją (jos vadovą) nuo dokumentų išsaugojimo ir jų perdavimo kitam atsakingam asmeniui, pavyzdžiui, nemokumo administratoriui, pareigos, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad mokesčių administratoriaus veiksmai (ar neveikimas) sukėlė neigiamas mokestines pasekmes.

Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad Inspekcija, atlikusi pareiškėjo sutuoktinės sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, nustatė, jog: 1) Nuo 2020 m. vasario 20 d. 66 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdė D. Z., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2022 m. gruodžio 3 d. bendrovės vadovas buvo pareiškėjo sūnus – A. Z.. Bendrovės apskaitą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d. tvarkė UAB „URBAN 1 valdymas“, kurių 100 proc. akcijų priklausė D. Z.; 2) Pareiškėjo sutuoktinei išmokėtos lėšos 2020–2021 m., kai bendrovės įsipareigojimai 2020 m. buvo beveik 2 kartus didesni už turimą turtą, o 2020 m. bendrovė patyrė 237 108 Eur nuostolių, tačiau 2021 m. bendrovė D. Z. išmokėjo dar 88 450 Eur lėšų. 2020 m. vasario 10 d. paskolos pareiškėjo sutuoktinei sutartis pasirašyta direktoriaus A. Z., nors tuo metu jis nedirbo bendrovėje ir nėjo direktoriaus pareigų, kadangi direktorius buvo nuo 2020 m. liepos 20 d. Paskola suteikta D. Z., kai sutarties surašymo dieną ji dar nebuvo bendrovės akcininke, kuria tapo nuo 2020 m. vasario 20 d. Nenustatytas suteiktų paskolų tikslas, pervestos lėšos naudotos šeimos poreikiams tenkinti, apskaitos dokumentai, kuriuose apskaitytos pareiškėjo sutuoktinei išmokėtos paskolos bei apskaičiuotos palūkanos, nebuvo pateikti nei VMI, nei nemokumo administratorei. D. Z. tik atliekamo patikrinimo metu pateikė minėtą 2021 m. gruodžio 2 d. skolos perkėlimo sutartį, kuri tuo metu buvo pateikta ir nemokumo administratorei; 3) Pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamas 2018–2021 m. sudarė 14 973,12 Eur Sodros išmokos, 13 394,01 Eur darbo užmokesčio pajamos, 279,60 Eur Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) profesinio mokymo stipendija, t. y. 140 036 Eur pajamos gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ženklus pajamų šaltinis. Paskola pagal 2020 m. vasario 10 d. paskolos sutartį suteikta iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau duomenų, kad paskola būtų grąžinta ar palūkanos sumokėtos, nėra, o paskolos sutartyje paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės garantas nenumatytas. Pareiškėjo sutuoktinė paskolų gavimo laikotarpiu nedirbo ir šiuo metu nedirba, turi 2 nekilnojamojo turto objektus, kuriems įregistruotos hipotekos, taip pat skolinių įsipareigojimų kitoms bendrovėms. Antstoliai pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-655-656/2023 iš D. Z. UAB „Domus estate“ naudai išieško 22 738,49 Eur sumą bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6130-534/2023 UAB „Pilaitės terasos IV“ naudai – 7 091 Eur sumą; 4) VMI tiek mokestinio tyrimo, tiek mokestinio patikrinimo metu pareiškėjo sutuoktinei davė nurodymus pateikti dokumentus, patvirtinančius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020–2021 m. pavedimais gautų piniginių lėšų tikslą bei panaudojimą ir / ar grąžinimą įmonei, tačiau tokių dokumentų D. Z. nepateikė, tik po 5 mėn. išsakė poziciją, jog visos lėšos buvo skirtos sūnui, kuris yra susijęs asmuo. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat nurodė, kad jos sąskaitos Paysera LT, UAB banke faktinis naudotojas ir valdytojas buvo jos sūnus. Atsakovė pažymi, kad ši pozicija išsakyta tik pradėjus D. Z. mokestinį patikrinimą. Dokumentų, pagrindžiančių gautų lėšų panaudojimą įmonės reikmėms ar lėšų grąžinimą bendrovei, pareiškėjo sutuoktinė ir/ar jos sūnus (bendrovės direktorius) nepateikė ne tik patikrinimo metu, bet ir bankroto procedūras atliekančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturi ir yra bankrutuojanti bendrovė, turinti 60 687,15 Eur skolą Inspekcijai, tačiau išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės, nes ji likviduojama dėl bankroto.

Nurodo, kad centrinis mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo sutuoktinės sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, nustatė, jog: 1) pagal pareiškėjo sutuoktinės Paysera LT, UAB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad D. Z. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 22 d. į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimais gavo 102 390 Eur piniginių lėšų, bendrovei pervedė 2 170 Eur, t. y. gavo 100 220 Eur lėšų su nurodytomis mokėjimo paskirtimis: „paskola“, „pavedimas“ ir t. t. D. Z. perleido savo 233 825,23 Eur įsiskolinimą UAB „Tauralaukio namai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Pareiškėjo sutuoktinės 334 045,23 Eur skola / debitorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 800 Eur parduotas susijusiam asmeniui A. S., o D. Z. už savo įsiskolinimus su bendrove neatsiskaitė; 2) nuo 2020 m. gruodžio 9 d. 34 proc. ir nuo 2021 m. balandžio 2 d. 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdė pareiškėjo sutuoktinė, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. bendrovės vadovas buvo pareiškėjo sūnus A. Z., o D. Z. darė reikšmingą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimamiems sprendimams; 3) pagal FR0711 formą pareiškėjo sutuoktinei deklaruota suteikta 20 970 Eur paskola, paskolos grąžinimas nenumatytas, paskola negrąžinta, palūkanos nemokėtos. D. Z. išmokėtos lėšos 2019 m., kai bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą turtą, o už vėlesnius laikotarpius bendrovė balanso neteikė. Bendrovė 2019 m. patyrė 12 236 Eur, nuostolį, 2020–2021 m. nei pelno, nei nuostolio deklaravo nepatyrusi, tačiau tai netrukdė pareiškėjo sutuoktinei 2019 m. išmokėti 24 270 Eur, o 2021 m. – 75 950 Eur. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamas 2018–2021 m. sudarė 14 973,12 Eur Sodros išmokos, 13 394,01 Eur darbo užmokesčio pajamos, 279,60 Eur Užimtumo tarnybos profesinio mokymo stipendija, o likusias pagrindines pajamas sudarė susijusių bendrovių atlikti mokėjimai, t. y. 100 220 Eur pajamos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 7 550 Eur pajamos, gautos iš UAB „Tauralaukio namai“, taigi, tai buvo ženklus pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamų šaltinis. Pagal 2021 m. liepos 28 d. paskolos sutartį paskola suteikta iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau pagal sutarties sąlygas ji nebuvo grąžinta, palūkanos nemokėtos, paskolos sutartyje paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės ir garantas nenumatytas; 4) Pareiškėjui ir jo sutuoktinei pagal 2020 m. lapkričio 23 d. skolos perkėlimo sutartį už perimtą A. S. 217 271,33 Eur įsiskolinimą UAB „Taurakalnio namai“ A. S. perleido turimas šios bendrovės akcijas, kurių vertė šalių sutarimu pripažinta lygi reikalavimo teisei. 2021 m. sausio 6 d. mainų sutartimi pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. S. perleido reikalavimo teisę, kylančią iš 2020 m. lapkričio 23 d. skolos perkėlimo sutarties, kurią sudarė 217 271,33 Eur; 5) D. Z., būdama bendrovės akcininkė, su sūnumi – bendrovės vadovu, žinodami apie jos įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, inicijavo 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių susirinkimą, kurio metu priimtas sprendimas pradėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka; 6) Pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad jos sąskaitos Paysera LT, UAB banke faktinis naudotojas ir valdytojas buvo jos sūnus. Pozicija išsakyta tik pradėjus mokestinį patikrinimą. D. Z. tik atliekamo patikrinimo metu 2023 m. liepos 7 d. pateikė 2022 m. birželio 1 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria naujasis skolininkas A. Z. perėmė senojo skolininko (pareiškėjo sutuoktinės) 100 220 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, ir 2022 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, kuria naujasis kreditorius A. Z. perėmė 233 825,23 Eur kreditoriaus reikalavimo teisę į D. Z.. Mokestinio tyrimo metu nei pareiškėja, nei A. Z. savo pozicijos ir/ar dokumentų Inspekcijai neteikė, o Bendrovės direktorius minėtų dokumentų neperdavė ir nemokumo administratoriui. D. Z. tiek mokestinio tyrimo, tiek mokestinio patikrinimo metu duoti VMI nurodymai pateikti dokumentus, patvirtinančius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019–2021 m. pavedimais gautų piniginių lėšų tikslą bei panaudojimą ir / ar grąžinimą įmonei, bei iš UAB „Tauralaukio namai“ perimtų skolų tikslą, aplinkybes ir skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimą patvirtinančius dokumentus, tačiau ji pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimą, kad sūnaus prašymu banko sąskaita naudojosi jos sūnus, ir pateikė skolos perkėlimo sutartį. Dokumentų, pagrindžiančių gautų lėšų panaudojimą įmonės reikmėms ar lėšų grąžinimą bendrovei, D. Z. ir/ar jos sūnus nepateikė ne tik patikrinimo metu, bet ir nemokumo administratoriui; 7) mokesčių administratorius nenustatė suteiktų paskolų tikslo, pervestos lėšos naudotos šeimos poreikiams tenkinti. Duomenų, iš ko D. Z. grąžins paskolą, nėra, be to, ji nedirba, turi 2 nekilnojamojo turto objektus, kuriems įregistruotos hipotekos, taip pat skolų pagal paskolų sutartis kitoms bendrovėms. Antstoliai pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-655-656/2023 iš D. Z. UAB „Domus estate“ naudai išieško 22 738,49 Eur sumą bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6130-534/2023 UAB „Pilaitės terasos IV“ naudai – 7 091 Eur sumą. Bendrovė įtraukė D. Z. į kreditorių sąrašą su 15 000 Eur skola, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pagal jos banko sąskaitų išrašus D. Z. skolinga bendrovei 100 220 Eur lėšų. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius pateikė informaciją, kad D. Z. kreditorinio reikalavimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje atsisakė. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius, konstatuodamas, kad bylinėjimasis pirmoje bei apeliacinėje institucijoje užtruktų ilgą laiko tarpą bei kainuotų papildomas lėšas, pareiškėjo ir jo sutuoktinės finansinė padėtis yra itin sudėtinga, teises į solidarų 334 045,23 Eur debitorinį reikalavimą pareiškėjui ir jo sutuoktinei pardavė. Teises į minėtą reikalavimą už 800 Eur nupirko susijęs asmuo pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 1 punkto nuostatas – A. S., dalyvavęs ir kituose sudaromuose sandoriuose su pareiškėju ir jo sutuoktine. Pagal D. Z. paaiškinimą naujasis kreditorius A. S. nuo skolos įsigijimo neatliko jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturi ir yra likviduojama dėl bankroto, todėl išieškoti mokestinę nepriemoką iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės.

Atsakovė sutinka, kad pareiškėjo sutuoktinė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Tauralaukio namai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė sandorius, formaliai nepažeidžiant įstatymų, vykdydama per tęstinį laikotarpį iš įmonės banko sąskaitų piniginių lėšų išmokėjimo operacijas ir taip siekdama pateisinti gautas pajamas, veikdama nesąžiningai, nerūpestingai ir apie tai žinodama dirbtinai sukūrė teisės aktų reikalavimus atitinkančią ūkinių operacijų grandinę, lemiančią mokestinę naudą bei sąlygas nemokėti GPM, t. y. įmonių išmokėtos lėšos, kurių panaudojimo įmonės reikmėms ir veiklai užtikrinti D. Z. nepagrindė dokumentais, o bendrovės neapmokestino įstatymų nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Tauralaukio namai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtų lėšų neapmokestino, o po lėšų išmokėjimo nutraukė veiklą ir bankrutavo, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės turi statusą „likviduojama dėl bankroto“, UAB „Tauralaukio namai“ – „išregistruota bankrutavus“. Pareiškėjo sutuoktinės skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusi iš skolų UAB „Tauralaukio namai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota susijusiam asmeniui, t. y. veikiant nesąžiningai siekiama išvengti skolų grąžinimo. Gautos lėšos buvo pagrindinis D. Z. pajamų šaltinis, nes 2018–2021 m. pareiškėjas ir jo sutuoktinė gavo su darbo santykiais susijusias pajamas ir Sodros išmokas, kurios sudarė 8 proc. visų gautų pajamų, o iš juridinių asmenų gauti pavedimai sudarė 92 proc. gautų pajamų. D. Z. gautų piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms veiklai užtikrinti dokumentais nepagrindė ir neįrodė tokių sandorių būtinumo, kad tikslas buvo kitas, nei nustatė mokesčių administratorius, t. y. siekė išvengti GPM mokėjimo. D. Z. tik po 5 mėnesių nuo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikimo išsakė poziciją, kad lėšos skirtos sūnui, ir tik pastabų nagrinėjimo metu, t. y. po 2 metų nuo mokestinio tyrimo bei mokestinio patikrinimo pradžios, pateikė A. Z. pareiškimą, kad jis yra tikrasis D. Z. sąskaitų valdytojas. Toks uždelstas dokumentų teikimas siekiant pagrįsti savo poziciją nesudaro pagrindo nesutikti mokesčių administratoriaus pozicija, kuri grindžiama duomenimis, kurie gauti iš nesusijusių asmenų (pavyzdžiui, nemokumo administratorius) ir iš pirminių apskaitos dokumentų, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei kyla GPM prievolė.

Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškina, kad centrinis mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, nustatė, jog: 1) Pareiškėjui 2014–2018 m. išmokėtos 246 160 Eur lėšos, kai bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą turtą, bendrovė dirbo nuostolingai, tačiau tai netrukdė pareiškėjui 2014–2015 m. 114 000 Eur lėšų, 2016 m. 66 000 Eur lėšų, 2017 m. 55 600 Eur lėšų, išmokėtų kaip atskaitingam asmeniui ir nepanaudotų įmonės reikmėms, performinti į paskolas, bei 2018 m. išmokėti/suteikti paskolą dar 15 960 Eur lėšų; 2) Pareiškėjas, būdamas UAB „Bajorai plius“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas bendrovių finansinę padėtį bei siekdamas išvengti savo skolų grąžinimo, nesiekė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžinti skolų UAB „Bajorai plius“ naudai ir padengti kreditorių reikalavimus, o 374 570,12 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą bendrovei perleido naujam kreditoriui už 1 000 Eur 2018 m. spalio 5 d., kurią 2018 m. gruodžio 3 d. už tuos pačius 1 000 Eur perpirko ir panaudojo savo įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudengimui. Tokie veiksmai rodo, kad nebuvo siekiama susigrąžinti skolų ir/ar sumažinti įsipareigojimus kreditoriams, nes pareiškėjas padengė savo įsiskolinimus ir neliko skolingas. Atsakovė pabrėžia, jog mokestinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo ir/ ar UAB „Bajorai plius“ siekį išieškoti skolas. Be to, ši pozicija grindžiama iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo gautais dokumentais (banko sąskaitų išrašai, avanso apyskaitos, balansai ir t. t.), todėl nėra pagrindo sutikti, jog mokesčių administratoriaus pozicija yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kad visiškai palaiko patikslintą skundą, sutinka su jame išdėstytais argumentais, todėl prašo jį patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime (pareiškime) į patikslintą skundą nurodo, kad sutinka su patikslintu skundu ir prašo jį tenkinti visiškai.

Paaiškina, kad pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai pagrindė, jog piniginės lėšos, pervestos į fizinio asmens sąskaitą, yra neapmokestinamos GPM, kadangi tai nebuvo S. Z. ir D. Z. pajamos, o buvo būtent A. Z. pajamos. A. Z. patvirtina, kad būtent jis buvo gautų piniginių lėšų tikrasis gavėjas ir jų naudotojas, tai patvirtino ir pareiškėjas bei jo sutuoktinė ne kartą VMI teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Šią aplinkybę pagrindžia ir mokėjimo paskirtyse nurodytos paskirtys, pavyzdžiui, avansas atskaitingam asmeniui, kadangi A. Z. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pabrėžia, kad VMI nurodytos aplinkybės yra klaidinančios, kadangi informacija, kas yra tikrasis piniginių lėšų gavėjas, buvo pateikta daug anksčiau ir ne kartą rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė pareiškėjas ir D. Z., nurodant, kad piniginės lėšos pervestos į pareiškėjo sutuoktinės atidarytas banko sąskaitas UAB „Paysera LT“, kadangi A. Z. banko sąskaitos antstolių buvo areštuotos.

A. Z. tvirtina, kad dėl jo atžvilgiu susidariusios skolos jo banko sąskaitos antstolio buvo areštuotos, todėl jam buvo reikalinga turėti banko sąskaitą be taikomų apribojimų – arešto, kadangi išlaikė save ir du mažamečius vaikus. Tokiu atveju VMI nustatytos aplinkybės apie neva buvusį siekį pareiškėjui ir D. Z. nemokėti mokesčių yra neteisingos, formaliai išanalizavus pareiškėjo pateiktus argumentus dėl tikrojo piniginių lėšų gavėjo, todėl VMI Sprendimas negali būti laikomas teisingu. Teigia, kad jo prašymais D. Z. sudarydavo savo vardu paskolos sutartis ir į jos banko sąskaitas būdavo pervedamos lėšos, kurių faktinis naudotojas buvo A. Z., turėjęs visus reikiamus prisijungimus prie banko, o prie banko sistemos jungdavosi savo mobiliojo telefono numeriu. Pažymi, kad tėvų išduotas generalinis notaro įgaliojimas buvo skirtas A. Z. tėvų vardu atidaryti ir naudotis banko sąskaitomis.

Šalies argumentai

Teigia, kad 2024 m. gegužės 6 d. pareiškime, skirtame D. Z., jis aiškiai nurodė šias aplinkybes: 1) patvirtino, kad į D. Z. UAB „Paysera LT“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 18 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimais gauta bendra 140 650 Eur piniginių lėšų suma buvo panaudota jo reikmėms, šią aplinkybę papildomai pagrindžia 2021 m. gruodžio 2 d. sudaryta skolos perkėlimo sutartis, kuria įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) patvirtino, kad į D. Z. UAB „Paysera LT“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 22 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimais gauta bendra 102 390 Eur piniginių lėšų suma buvo panaudota A. Z. reikmėms, o šią aplinkybę papildomai pagrindžia 2022 m. birželio 1 d. sudaryta skolos perkėlimo sutartis, kuria įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) patvirtino, kad 233 825,23 Eur suma (217 271,33 Eur paskolos suma ir 16 553,90 Eur palūkanos), gauta iš UAB „Tauralaukio namai“ pagal 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, buvo panaudota A. Z. reikmėms, vėliau sudarant 2020 m. lapkričio 25 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria D. Z. tapo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šią aplinkybę pagrindžia 2022 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis, kuria A. Z. įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad piniginės sumos jo prašymu pervestos į D. Z. banko sąskaitas remiantis tuo, jog A. Z. banko sąskaitos areštuotos antstolio; 4) patvirtino, kad piniginių lėšų gavimo metu ir vėliau A. Z. turėjo visus prisijungimus prie D. Z. UAB „Paysera LT“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog gautos piniginės lėšos yra neapmokestinamos GPM, įrodžius, kad tai nebuvo pareiškėjo ir D. Z. pajamos, kadangi gautų piniginių lėšų tikrasis gavėjas ir jų naudotojas buvo A. Z..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. S-2024/105 ir VMI 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-130 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje iš rašytinės medžiagos neginčijamai nustatyta, kad S. Z. yra sudaręs santuoką su D. Z., registruotą 1983 m. spalio 14 d. Duomenų apie pareiškėjo sudarytą vedybų sutartį, turto pasidalijimo faktus su D. Z. nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad santuokoje įsigyjamas turtas buvo įsigytas ir valdomas kurio nors iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Bylos duomenimis, sutuoktiniai VMI patvirtino, kad nėra sudarę ikivedybinės / povedybinės sutarties. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV arba Sodra) pateiktą informaciją pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 1 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo šios bendrovės vadovas. Nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas dirbo UAB „Bajorai plius“ ir buvo šios bendrovės vadovas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. sausio 16 d. pareiškėjas dirbo UAB „Urban auto“ ir buvo šios bendrovės vadovas. Nustatyta, kad S. Z. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. valdė 50 proc. UAB „Jeruzales 26“ akcijų.

VMI Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė A. R. atliko pareiškėjo S. Z. GPM už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. liepos 4 d. VMI nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-974 pateikti informaciją apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Tauralaukio namai“, A. S., UAB „Bajorai plius“, nekilnojamojo turto pardavimo sandorį ir sutuoktinės vykdytus sandorius. Pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti informacijos pateikimo terminą iki 2023 m. rugpjūčio 25 d., motyvuojant vėlyvu susipažinimu su dokumentu ir didele klausimų apimtimi. Atsakymas VMI gautas 2023 m. rugsėjo 28 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. spalio 19 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-1584 pateikti informaciją apie ikivedybines / povedybines sutartis su D. Z., apie sūnaus A. Z. įgaliojimus UAB „Bajorai plius“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nekilnojamojo turto sandorio aplinkybes. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nėra sudaręs ikivedybinės / povedybinės sutarties, ir patvirtino, kad įgaliojo A. Z., tačiau neturi išlikusių įgaliojimo kopijų, o 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė susitarimą dėl 2021 m. kovo 4 d. sudarytos preliminarios žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo, pakeitimo ir papildymo. Pareiškėjui įteiktas 2024 m. vasario 15 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-383 pateikti informaciją apie D. Z. įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris parduotas 2024 m. sausio 9 d. Pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jam žinoma apie sudarytą sandorį.

Mokestinio patikrinimo metu atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, išsiųsti paklausimai fiziniams ir juridiniams asmenims dėl sudarytų sandorių su pareiškėju, taip pat kitoms institucijoms, nuvykta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo skyrių susipažinti su UAB „Bajorai plius“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomais dokumentais, o surinkta informacija įvertinta VMI mokestinio patikrinimo metu. Nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui papildomai apskaičiuota 106 339,10 Eur GPM mokesčių, iš kurių: 1) 40 183,73 Eur GPM pardavus nekilnojamąjį turtą; 2) 7 418,83 Eur GPM sudengus skolą be tai patvirtinančių dokumentų; 3) 22 249,17 Eur GPM už 298 kartus mažesnę sumą perpirkus debitoriaus skolą iš savo valdomos įmonės ir sudengus savo įsipareigojimus kitoje bendrovėje; 4) 36 487,37 Eur GPM už gautas pinigines lėšas iš juridinių asmenų, kurios bendrovėms negrąžintos.

VMI surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė D. Z. 2020 m. liepos 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise už 167 000 Eur įgijo 3,2665 ha kitos žemės ūkio paskirties Sklypą. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2021 m. kovo 4 d. pasirašė preliminarią žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje UAB „Nord Invest Group“ – būsimasis pardavėjas, UAB „Investum Pro“ – būsimasis pirkėjas, sutarties objektas – Sklypo dalis (bendras plotas – 60 arų). Turto pardavimo kaina – 500 000 Eur su PVM, kurią UAB „Investum Pro“ sumokėjo: 118 882,87 Eur savininko hipotekos kreditoriui – Strategic Asset Allocation Fund; 381 117,13 Eur – savininkui į banko sąskaitą; nustatyti mokėjimo pavedimai į S. Z. sąskaitą. Inspekcija darė išvadą, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė, gavę 500 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios priskiriamos B klasei, atėmę 30 828,54 Eur turto įsigijimo kainą, privalėjo jas deklaruoti, ir nuo 469 171,46 Eur apmokestinamųjų pajamų apskaičiuoti ir sumokėti GPM. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „Bajorai plius“ buvo skolingas 98 919 Eur (72 000 Eur paskolų ir 26 919 Eur mokėtinų palūkanų sumą). Skola Bendrovei panaikinta 2018 m. spalio 1 d. buhalteriniais įrašais apskaitos registruose, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nerasta, o duomenų apie įvykusį atsiskaitymą pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu nepateikė, todėl VMI įvertino, kad realus skolos padengimas neįvyko ir jis gavo 98 919 Eur vertės naudą. VMI konstatavo, kad UAB „Bajorai plius“, kurios vadovas buvo pareiškėjas, pagal 2018 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį perleido 374 570,12 Eur debitoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje minėtą datą (2018 m. spalio 5 d.) darbuotojų nebuvo, skolą A. S. už 1 000 Eur, t. y. už 375 kartus mažesnę sumą. Pareiškėjas po 2 mėnesių 2018 m. gruodžio 3 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi už tą pačią sumą, t. y. 1 000 Eur, perpirko iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam priklausančią 374 570,12 Eur skolą ir ja sudengė savo 297 659,32 Eur skolas Bendrovei. Taigi, po atliktų operacijų pareiškėjas tapo neskolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMI įvertino, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo, kaip Bendrovės vadovo, padėtimi, sudarytais sandoriais gavo 296 659,32 Eur (297 659,32 Eur – 1 000 Eur) vertės naudą.

VMI nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 18 d. į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimais gavo 140 650 Eur piniginių lėšų su nurodytomis mokėjimų paskirtimis „paskola“, „(duomenys neskelbtini)“, „pavedimas“, „avansas atskaitingam asmeniui“, o Bendrovei pervedė 2 314 Eur. Pareiškėjo sutuoktinė D. Z. jokiais objektyviais duomenimis neįrodė gautų piniginių lėšų neapmokestinimo aplinkybių, todėl VMI vertino, kad 2020–2021 m. ji gavo 138 336 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. VMI nurodė, kad D. Z. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 22 d. į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimais gavo 102 390 Eur piniginių lėšų, bendrovei pervedė 2 170 Eur, t. y. gavo 100 220 Eur lėšų, su nurodytomis mokėjimo paskirtimis: „paskola“, „pavedimas“, „avansas atskaitingam asmeniui“, „(duomenys neskelbtini)“, „pavedimas už A. S. <...>, pagal ketinimų protokolą 2019-10-23 sudarytą su UAB Woodline“. Pareiškėjo sutuoktinė perleido savo 233 825,23 Eur įsiskolinimą UAB „Tauralaukio namai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Pareiškėjo sutuoktinės 334 045,23 Eur skola / debitorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 800 Eur parduotas susijusiam asmeniui A. S., t. y. D. Z. už savo įsiskolinimus su bendrove neatsiskaitė. Pareiškėjo sutuoktinė nepateikė dokumentų, patvirtinančių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019–2021 m. gautų pinigų tikslą bei panaudojimą ir / ar grąžinimą įmonei, taip pat nenustatyta, iš kokių pajamų šaltinių D. Z. galėtų grąžinti gautas pinigines lėšas, todėl VMI įvertino, kad 2020–2021 m. ji gavo 138 336 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų.

VMI Pareiškėjui Patikrinimo aktu papildomai apskaičiavo 40 183,73 Eur GPM, taikant GPMĮ nuostatas, ir 66 155,37 Eur GPM, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas, susipažinęs su Patikrinimo aktu, pateikė pastabas, nurodydamas, jog nesutinka su Patikrinimo aktu ir palaiko sutuoktinės D. Z. pateiktas pastabas.

Tačiau VMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 106 339,10 Eur GPM sumą, apskaičiavo 27 013,93 Eur GPM delspinigių sumą ir skyrė pareiškėjui 42 536 Eur GPM baudą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti VMI Sprendimą, tačiau Komisija Sprendimu nusprendė patvirtinti VMI Sprendimą.

Pareiškėjas dėl minėtų VMI ir MGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aritmetinio mokesčių, baudų ir delspinigių apskaičiavimo. Jis iš esmės nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų vertinimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal MAĮ 66 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1108/2006). Pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus, priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr. pvz., LVAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-488-556/2017, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–926/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., dirbtinai sukurdami teisinę situaciją, lemiančią mokestinę naudą, gavo šias pajamas: S. Z. iš UAB „Bajorai plius“ gavo 98 919 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 296 659,32 Eur; D. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 138 336 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 325 041,33 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. Šios lėšos panaudotos nekilnojamojo turto įsigijimui, įsiskolinimo padengimui ir kitoms išlaidoms, kurių pajamų šaltinių mokesčių mokėtojas negalėjo pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis. Pareiškėjas aptartų pajamų metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo ir nuo gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo GPM.

Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas GPMĮ, MAĮ ir šiuos įstatymus įgyvendinančiuose kituose teisės aktuose.

Visų pirma, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, gavęs 500 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų pagal 2021 m. kovo 4 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, neturėjo prievolės jų deklaruoti, kadangi pareiga mokėti GPM turėjo kilti tik nuo notarinės (pagrindinės) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Pagal GPMĮ 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalį pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra.

GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas: 1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba 2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą neapmokestinamosios pajamos yra ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

GPMĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.

GPMĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo (1 dalis). Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka (2 dalis).

Kaip matyti iš Preliminarios sutarties 2.1 papunkčio, sutarties sudarymo dieną savininkas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio; žemės sklypo plotas: 3.2600 ha. Preliminarios sutarties 2.2 papunktyje įtvirtinta, kad savininkas ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 15 d. įsipareigoja atlikti Sklypo formavimo (jį padalinant) (2023 m. sausio 20 d. susitarimu Nr. 3 pakeista į 2024 m. rugpjūčio 31 d.) ir Sklypo paskirties keitimo procedūras ir kt. klausimus dėl Sklypo ar jo dalies naudojimo įteisinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ar kitoje atitinkamoje įstaigoje, jei to reikėtų. Pagal Preliminarios sutarties 2.3 papunktį savininkas, atlikęs 2.2 punkte nurodytus veiksmus, ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 15 d. (2022 m. kovo 1 d. susitarimu Nr. 2 pakeista į 2023 m. sausio 15 d. 2023 m. sausio 20 d. susitarimu Nr. 3 pakeista į 2024 m. rugsėjo 30 d.) jam priimtina forma įsipareigoja būsimajam pardavėjui perleisti nuosavybės teisę į parduodamą Turtą, o būsimasis pardavėjas, įgijęs nuosavybės teisę į Sklypo dalį, įsipareigoja su Būsimu pirkėju ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 4 d. (2022 m. kovo 1 d. susitarimu Nr. 2 pakeista į 2023 m. sausio 31 d., 2023 m. sausio 20 d. susitarimu Nr. 3 pakeista į 2024 m. spalio 31 d.) sudaryti notarinę žemiau nurodyto turto pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminarios sutarties objektas – Sklypo dalis (2 sklypai (Turtas 1 ir Turtas 2 po 30 arų), bendras plotas – 60 arų (sutarties 2.5.1 ir 2.5.2 punktai)). Turto pardavimo kaina – 500 000 Eur su PVM (Preliminarios sutarties 3.1, 3.4 punktai). Preliminarios sutarties 3.4.1 ir 3.4.3 punktuose nustatyta, kad 115 274 Eur būsimasis pirkėjas sumoka per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos į savininko hipotekos kreditoriaus – Strategic Asset Allocation Fund sąskaitą, nurodant ,,paskolos grąžinimas pagal paskolos sutartį“, likusią 384 726 Eur sumą būsimasis pirkėjas privalo sumokėti už ,,Nord Invest Group“ savininkui į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, kai Hipotekos registre bus įregistruota įkeitimo sutartis, kuria savininkas įkeis būsimo pirkėjo naudai Sklypą.

Mokestinio patikrinimo metu VMI nustatė, kad UAB „Investum Pro“ sumokėjo 118 882,87 Eur – Savininko hipotekos kreditoriui – Strategic Asset Allocation Fund; 381 117,13 Eur – savininkui (S. Z.) į banko sąskaitą: 2021 m. kovo 12 d. – 220 000 Eur, 2021 m. kovo 16 d. – 161 117,13 Eur. Taigi, bendrai sumokėta 500 000 Eur suma, todėl VMI darė išvadą, kad už parduotą Sklypo dalį su pareiškėju buvo visiškai atsiskaityta, o pareiškėjas jokių motyvų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė.

VMI taip pat nustatė, kad 2021 m. kovo 8 d. įregistruota sutartinė hipoteka Nr. 2434 3,2600 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkaito davėjas – S. Z., vertė – 500 000 Eur, nustatyta šalių susitarimu, kreditorius – UAB „Investum Pro“, skolininkas – UAB „Nord Invest Group“. VĮ Registrų centro duomenimis, Patikrinimo akto surašymo dieną nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė S. Z. ir D. Z.. Pagal 2023 m. birželio 21 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. 2023018166 žemės sklypui areštu apribota disponavimo teisė.

VMI, siekdama išsiaiškinti sandorio aplinkybes, kreipėsi į sutarties šalis, o būsimasis pirkėjas UAB ,,Investum Pro“ nurodė, kad žemės sklypai iki šios dienos nėra bendrovės nuosavybė, nes pagal Preliminarią žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypo savininkas buvo įsipareigojęs atlikti Sklypo sklypo (jį padalijant) ir Sklypo paskirties keitimo procedūras, išspręsti kitus klausimus dėl žemės sklypo ar jo dalies naudojimo (jeigu to reikėtų), pvz., Sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produkto tiekių) apsaugos zonos, dėl to Sklypo savininkas bendradarbiauja su dujotiekio valdytoju AB ,,Amber grid“ dėl sutikimų išdavimo, ir sutartinių Sklypo savininko įsipareigojimų nėra įvykdęs. Būsimasis pardavėjas UAB ,,Nord Invest Group“ nurodė, kad dar nėra atlikti visi veiksmai siekiant įsigyti žemės sklypą, dėl to šalys yra pasirašiusios susitarimus prie preliminariosios sutarties dėl terminų pratęsimo, o įmonė negavo naudos iš sandorio, kadangi jo dar nėra įgijusi nuosavybės teise, atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai nėra baigtos visos reikiamos sklypo padalijimo ir paskirties keitimo procedūros. Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė VMI teiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad Sklypo padalijimo ir paskirties keitimo procedūros nėra atliktos.

Atsižvelgdama į tai, VMI nustatė, kad Sklypas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo dalies pardavimo, o pareiškėjo sutartiniai įsipareigojimai rodo, kad potencialus turto pirkėjas iki turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neįgijo teisės naudotis Sklypo dalimi ir ja faktiškai nesinaudojo, už parduotą Sklypo dalį UAB ,,Investum Pro“ su pareiškėju atsiskaitė (dalį sutartos pardavimo kainos pervedant į pareiškėjo sąskaitą, dalį – užskaitų būdu) ir tai sudarė pagrindą tvirtinti, kad mokesčių administratorius padarė teisingas išvadas dėl Sklypo dalies pardavimo pajamų priskyrimo pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautoms pajamoms GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. jų gavimo metu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad šioje konkrečioje administracinėje byloje mokesčių administratoriaus teiginiai buvo motyvuoti, pagrįsti įrodymais – mokesčių administratorius pareigas, nustatytas MAĮ 67 straipsnyje, įvykdė. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas, neigdamas mokesčių administratoriaus poziciją, faktinių duomenų, kurie leistų spręsti kitaip, nepateikė, o patikslintame skunde pateikti įrodymai argumentai nėra pagrįsti įrodymais, tai labiau laikytina bendro pobūdžio samprotavimais. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti, jog jis neturi mokėti GPM nuo Preliminarios sutarties sudarymo ir pinigų gavimo momento, turėjo pateikti į bylą duomenis, kurie leistų manyti, kad jis negavo visos sutartyje numatytos sumos, kad pinigai buvo pervesti ne jam ar kad jis nebuvo jų gavėjas, kadangi iš mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas pinigines lėšas gavo, be to, jis turėjo pareigą pateikti ir kitus įrodymus, kuriais galima būtų paneigti ar suabejoti mokesčių administratoriaus nurodytomis išvadomis, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo vadovautis jo bendrai deklaruojamais paaiškinimais.

Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius nevertino, jog skola UAB „Bajorai plius“ panaikinta buhalteriniais įrašais apskaitos registruose, o skola sudengta. Pažymi, kad pareiškėjas Bendrovės dokumentus perdavė paskirtam nemokumo administratoriui, kuris jų neišsaugojo, tačiau tai, pasak pareiškėjo, ne jo atsakomybė. Be to, pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad 296 659,32 Eur gauta suma yra pareiškėjo pajamos jam perpirkus skolą dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo 98 919 Eur skolą sudarė paskola ir mokėtinos palūkanos: 29 000 Eur pagal avansines apyskaitas banko pavedimais ir grynaisiais pinigais gautos ir bendrovės reikmėms nepanaudotos lėšos, kurios perkeltos į paskolų sąskaitą. VMI, remdamasi 2018 m. rugsėjo 30 d. apskaitą tvarkančio asmens V. M. pasirašytu UAB „Bajorai plius“ debitorių sąrašu, nurodė, kad į šį sąrašą įtraukta 2017 m. susidariusi įsiskolinimo pagal paskolų sutartį suma – 98 919 Eur, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs. Nustatyta, kad pagal 2018 m. spalio 1 d. mokėjimo dokumentą Nr. SZ/2015 72 000 Eur ir dokumentą ,,Nr. BP035 Važtaraštis“ 26 919,46 Eur S. Z. skola sudengta. VMI nenustatė duomenų apie pareiškėjo ar už jį atliktus mokėjimus, o mokėjimo dokumento ,,Nr. SZ/2015“ ir ,,Nr. BP035 Važtaraštis“ patikrinimo metu nerado, pareiškėjas taip pat jų nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas reikšmingų buhalterinių dokumentų nepateikė mokestinio patikrinimo pradžioje, kadangi tik vėliau, t. y. skundo nagrinėjimo metu Komisijoje, teikė papildomus dokumentus. Tokia situacija, kai mokestinėms prievolėms įtaką turintys dokumentai ir įrodymai yra pateikiami po įvykdytų kontrolės veiksmų, vertintina kritiškai ir laikytina pareiškėjo gynybine pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turi bendrą pareigą, siekdamas nuginčyti mokesčių administratoriaus išvadas, pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų jo argumentus, tačiau šiuo atveju to nepadarė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų kaip nuginčijančių atlikto įrodymų vertinimo.

Taip pat VMI nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2018 m. spalio 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo pareiškėjas, 48 proc. akcijų valdė jo sūnaus A. Z. vaikų motina – A. S., bendrovės apskaitą tvarkė UAB ,,Domus estate“, kurios 49 proc. akcijų valdė pareiškėjo sutuoktinė D. Z.. Pareiškėjas bendrovėje įvairiais laikotarpiais dirbo, todėl VMI laikė pareiškėją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusiais ir asocijuotais asmenimis pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalį ir 32 dalies nuostatas. VMI nustatė, kad pareiškėjo 297 659,32 skolą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė 246 160 Eur paskola (sumos išmokėtos iš kasos, pervestos į asmeninę pareiškėjo banko sąskaitą arba išimtos grynaisiais pinigais iš bendrovės banko sąskaitų ir apskaitytos kaip atskaitingam asmeniui išmokėtos lėšos, kurios, dokumentais nepagrindus jų panaudojimo, perkeltos į paskolų sąskaitą) ir 51 499,32 Eur palūkanos. VMI konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Bajorai plius“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas bendrovių finansinę padėtį bei siekdamas išvengti savo skolų grąžinimo, nesiekė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžinti skolų UAB „Bajorai plius“ naudai ir padengti kreditorių reikalavimus, o 374 570,12 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą bendrovei perleido naujam kreditoriui už 1 000 Eur 2018 m. spalio 5 d., kurią 2018 m. gruodžio 3 d. už tą pačią kainą 1 000 Eur perpirko ir panaudojo savo įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudengimui. Dėl to VMI darė išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėjas nesiekė susigrąžinti skolų ir / ar sumažinti įsipareigojimus kreditoriams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstama, jog vien nustatymas, kad atitinkamų mokestinių teisinių santykių kvalifikavimui reikšmingi mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė buvo sudaryti turint (vienintelį) tikslą gauti mokestinę naudą, savaime eliminuoja mokestį išskaičiuojančio asmens pareigą nuo gyventojo A klasės pajamų išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti atitinkamas mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų sumas. Nei MAĮ 10 straipsnis, nei šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalis savaime nesuteikia teisės atitinkamas mokestines prievoles paskirstyti kitiems asmenims, nei tiems, kurie eksplicitiškai nurodyti atitinkamo mokesčio įstatyme (2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.; 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-153-438/2016). Kita vertus, nesant mokesčių įstatymuose nustatytų specialių nuostatų, taikant MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir (ar) mokėtinus mokesčius apskaičiuojant pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, mokesčių teisės aktuose nustatyta mokestį išskaičiuojančio asmens prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą gali būti perkelta atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytam mokesčio mokėtojui tuo atveju, jei toks neperkėlimas pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus ir (ar) neatitiktų protingumo bei teisingumo kriterijų, kurių turi būti paisoma ir mokesčių administratoriui administruojant mokesčius. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiame mokestiniame santykyje susiklosčiusias individualias aplinkybes (2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.; 2017 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017). Galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčių mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPMĮ 23 straipsnyje. Ši išimtis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais (2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-153-438/2016). Todėl svarbu įvertinti, ar nurodymas įvykdyti ginčo mokestines prievoles pagrįstai buvo duotas pareiškėjui (mokesčių mokėtojui), o ne mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

Pirmiausiai akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti šioje nuostatoje numatytu būdu. Mokesčių administratorius įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą (MAĮ 67 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, VMI, įvertinusi visą patikrinimo metu surinktą informaciją, pažymėjo, jog pareiškėjo sudarytas skolos perleidimo sandoris davė jam piniginę naudą, kadangi, už 1 000 Eur įgijęs 374 570,12 Eur A. S. skolą pareiškėjas ja padengė savo 297 659,32 Eur vertės įsiskolinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Mokesčių administratorius atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybių visumą, sandorių šalių elgseną prieš sandorį ir po sandorio sudarymo bei į sandorio sudarymo mokestinį aspektą. VMI detaliai išnagrinėtos ir įvertintos minėtos šiame mokestiniame ginče reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis pagrįstai nuspręsta dėl mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimo teise. Taigi VMI turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, kad dalis gautų pajamų turi būti apmokestinta, t. y. VMI turėjo teisėtą pagrindą spręsti, kad sudaryto sandorio tarp pareiškėjo ir A. S. vienas iš tikslų buvo pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta lengvata, o minėto skolos perleidimo sandoriu, vėliau nupirkus ir įgijus kito asmens skolą, siekta įforminti neapmokestinamų GPM piniginių lėšų išmokėjimą ir kitų pajamų įteisinimą. Esminis tokio sandorio tikslas – gauti mokestinę naudą, t. y. gauti kitas pajamas. VMI teisėtai konstatavo, kad sandoris sudarytas piktnaudžiaujant, t. y. siekiant mokestinės naudos. Mokesčių administratoriaus išvada pagrįsta surinktais įrodymais, o būtent tuo, kad pareiškėjas buvo minėtų bendrovių vadovas, todėl jam buvo žinoma bendrovių finansinė padėtis ir sandoriai, tačiau duomenų apie skolų padegimą į bylą nepateikta. VMI detaliai išnagrinėjo ir įvertino visas minėtas šiame mokestiniame ginče reikšmingas aplinkybes, kuriomis remdamasi turėjo faktinį pagrindą spręsti, kad tiek mokestį išskaičiuojantis asmuo buvo nesąžiningas (t. y. žinojo, ar galėjo žinoti, jog mokesčių mokėtojas piktnaudžiauja mokesčių teisės aktais), tiek ir tikrasis pajamų gavėjas buvo nesąžiningas, todėl mokesčių administratorius, atkūręs tikrąsias aplinkybes sandorių, kuriais buvo tik siekiama mokestinės naudos, apmokestino tą asmenį, kuris buvo tikrasis naudos gavėjas. Apibendrinant spręstina, kad skolos perleidimo sandoris neturėjo ekonominio pagrindimo, tokia dirbtinai sukurta situacija buvo siekiama tik įgyti mokestinį pranašumą, taigi ši situacija pagrįstai įvertinta kaip piktnaudžiavimas mokesčių teise. Pareiškėjas niekaip nenuginčijo mokesčių administratoriaus surinktų duomenų ir jų pagrindu padarytų išvadų, todėl jo skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti ir vertinami kaip gynybinė pozicija.

Dėl sandorių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas nurodo, kad pateikė visus įrodymus dėl skolos perkėlimo, įgaliojimą, sūnaus A. Z. rašytinį pareiškimą dėl faktinio piniginių lėšų gavėjo. Pareiškėjas nesutinka, kad 100 220 Eur piniginės lėšos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 224 821,33 Eur UAB „Tauralaukio namai“ gauta nauda, kuri perkelta UAB „(duomenys neskelbtini)“, neapmokėta ir parduota susijusiam asmeniui, yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos.

Patikrinimo metu VMI nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 18 d. į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimais gavo 140 650 Eur piniginių lėšų su nurodytomis mokėjimų paskirtimis: „paskola“, „(duomenys neskelbtini)“, „pavedimas“, „avansas atskaitingam asmeniui“, o šiai bendrovei pervedė 2 314 Eur. Pareiškėjo sutuoktinė jokiais objektyviais duomenimis neįrodė gautų piniginių lėšų neapmokestinimo aplinkybių, todėl mokesčių administratorius įvertino, kad 2020–2021 m. ji gavo 138 336 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. Pareiškėjo sutuoktinė tik atliekamo patikrinimo metu pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. skolos perkėlimo sutartį, kuria naujasis skolininkas A. Z. perėmė senojo skolininko D. Z. 136 274 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolą. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad D. Z. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2021 m. spalio 22 d. į savo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimais gavo 102 390 Eur piniginių lėšų, bendrovei pervedė 2 170 Eur, t. y. gavo 100 220 Eur lėšų, su nurodytomis mokėjimo paskirtimis: „paskola“, „pavedimas“, „avansas atskaitingam asmeniui“, „(duomenys neskelbtini)“, „pavedimas už A. S. <...>, pagal ketinimų protokolą 2019-10-23 sudarytą su UAB Woodline“. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė gavo 224 821,33 Eur naudą, įsiskolinimą UAB ,,Tauralaukio namai“ perkėlusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir už jį neatsiskaičiusi. Pareiškėjas įrodinėja, kad į D. Z. atsiskaitomąją sąskaitą gautos sumos buvo skirtos sūnaus A. Z. reikmėms, o piniginės lėšos į pareiškėjo sutuoktinės sąskaitą buvo pervedamos dėl sūnui taikytų piniginių lėšų arešto.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, jog šiuos aukščiau minėtus sandorius vykdė ir pinigines lėšas už tai gavo bei jomis disponavo pareiškėjo sūnus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pinigai buvo perduoti pareiškėjui ar jo sutuoktinei, o sudarytos skolos perkėlimo sutartys, kuriomis skola buvo perleista pareiškėjo sūnui, nebuvo būtinos. Realus pinigų perdavimas pareiškėjui ir jo sutuoktinei patvirtina, jog tokiais sandoriais buvo siekiama gauti mokestinės naudos, t. y. pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta gautų pajamų neapmokestinimo lengvata. Pažymėtina, kad D. Z. tik atliekamo patikrinimo metu pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. skolos perkėlimo sutartį, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos aiškiai matyti, jog skolų likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš pareiškėjui ir jo sutuoktinei sudarant skolos perkėlimo sandorius, kurie pagrįstai mokesčių administratoriaus įvertinti kaip sudaryti tik formaliai, siekiant išvengti mokesčių. Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodyta, kokią mokestinę naudą jis gavo, o mokesčių administratorius neva neišsiaiškino tikrojo piniginių lėšų gavėjo. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad įvairios civilinio teisinio pobūdžio sutartys dėl atitinkamų lėšų gavimo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme nėra pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, neginčijamai patvirtinantys atitinkamų lėšų gavimo faktą. Tokio pobūdžio sutartys tik sudaro pagrindą prielaidai, kad asmuo galėjo gauti atitinkamų lėšų pagal šiuos sandorius, tačiau jos pačios savaime neįrodo, kad asmuo iš tikrųjų šias lėšas ir gavo, ir jomis disponavo (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-476-438/2019). Tokiais atvejais realus lėšų gavimo / negavimo faktas tampa įrodinėjimo dalyku, kuris gali būti įrodinėjamas bei paneigiamas visomis leistinomis priemonėmis (tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais), šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tokiais atvejais nustatymas aplinkybės, ar asmuo gavo / negavo atitinkamas lėšas, ar jos apmokestinamos GPM, ar ne, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan. (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1097/2009, 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015, 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad gauta pareiškėjo mokestinė nauda yra sutaupytas GPM, nes tuo atveju, jeigu pareiškėjas tiesiogiai būtų perleidęs įsigytą turtą tretiesiems asmenims, jis būtų privalėjęs mokėti GPM, o ginčo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymas su sutuoktine ir sūnumi suteikė pareiškėjui galimybę pasinaudoti lengvata, t. y. pajamų neapmokestinimu. Byloje nustatytos ir nepaneigtos aplinkybės patvirtina konstatuotą išvadą dėl aukščiau minėtų sandorių dirbtinumo kaip tarpinės grandies, kuria siekta nuslėpti tikruosius sandorių sudarymo tikslus – išvengti GPM mokėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės pareiškėjui papildomas GPM ir su juo susijusios sumos paskaičiuotos mokesčių administratoriui mokestinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas, siekdamas mokestinės naudos (išvengiant GPM mokėjimo), dirbtinai sukūrė sandorių grandinę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl GPMĮ 3, 2, 8 straipsnių normų, kiek jos yra susijusios su mokesčių mokėtojo sąvokos apibrėžimu, yra konstatavęs, kad sisteminė, loginė bei lingvistinė šių nuostatų analizė aiškiai iliustruoja, jog GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju GPM mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra GPM objektas jų gavimo momentu (2013 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012).

Apibendrinant spręstina, kad mokesčių administratorius iš esmės pagrįstai pripažino, kad už ginčo mokestinių prievolių įvykdymą atsakingas pareiškėjas (mokesčių mokėtojas). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, įvertinę patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareiškėjo bei kitų byloje minimų asmenų paaiškinimus kartu su kitais mokestinėje byloje surinktais įrodymais, surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėjas byloje nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė. Teismo įsitikinimu, ginčijamas VMI Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu. Vertinant MGK Sprendimą, konstatuotina, kad jame išsamiai išanalizuotos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, detaliai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skunde išdėstytą argumentą, atskleista ginčo esmė, iš sprendimo argumentacijos yra pakankamai aiškus jo priėmimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl VMI ir MGK Sprendimų panaikinimo nėra pagrindo, todėl patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus patikslinto skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Z. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė