- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-258-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09144-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-258-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10332-828/2016 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl suinteresuoto asmens antstolės V. Ž. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
antstolės V. Ž. kontoroje buvo gautas pareiškėjo A. K. skundas dėl neteisėto skolos išieškojimo iš jam priklausančių lėšų. Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymą, kurio pagrindu iš jo sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB, valstybės naudai išieškota 76 Eur ir šią sumą grąžinti į jo sąskaitą. Nurodė, jog 2016 m. spalio11 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu dėl vienkartinių pašalpų skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo skirta 76 Eur dydžio vienkartinė tikslinė pašalpa esant sunkiai materialinei padėčiai. Ši pašalpa buvo skirta tam, kad jis galėtų įsigyti malkų būsto šildymui artėjančiam šaltajam metų sezonui. Pareiškėjas pabrėžia, kad antstolė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 7 punkto nuostatas, neturėjo teisinio pagrindo nurašyti šios sumos skolos padengimui, kadangi išieškojimas iš tikslinės socialinės išmokos nepasiturinčio asmens šalpai, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui, nėra galimas.A. V. Ž. 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui.Nurodė, kad patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti pareiškėjo lėšas buvo priimtas 2016 m. balandžio 4 d. Pareiškėjas 2016 m. kovo 31 d. buvo atvykęs į antstolės kontorą ir pristatė pažymą, kad gauna socialinę pašalpą, todėl jam buvo palikta teisė kas mėnesį laisvai disponuoti sąskaitoje esančia 71,40 Eur suma. Pareiškėjas pažymą apie papildomos pašalpos paskyrimą pristatė tik 2016 m. lapkričio 7 d. praleidęs įstatymų nustatytą terminą, nors galėjo ją pristatyti anksčiau, nes pašalpa jam buvo paskirta dar 2016 m. spalio 10 d. Piniginės lėšos iš pareiškėjo sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervestos 2016 m. spalio 19 d. ir tik 2016 m. spalio 25 d. paskirstytos įstatymo nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. K. skundą tenkino, panaikino 2016 m. spalio 25 d. antstolės V. Ž. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 76 Eur išieškotų lėšų paskirstymo ir įpareigojo antstolę grąžinti šią sumą A. K..Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė 2016 m. spalio 19 d. nepagrįstai išieškojo ir 2016 m. spalio 25 d. paskirstė iš skolininko banko sąskaitos gautus 76 Eur, kadangi tai buvo skolininkui skirta pašalpa, iš kurios išieškoti draudė CPK 739 straipsnio 6 punktas, o skolininkas antstolę apie tai informavo laiku (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas).Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė išsiuntė skolininkui Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodytą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkui priklausančios sąskaitos nei priimdama 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą areštuoti lėšas, nei 2016 m. spalio 19 d. nurašydama 76,91 Eur sumą nuo skolininko sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatytas 14 dienų terminas, per kurį skolininkas turi teisę pateikti antstoliui dokumentus apie lėšų kilmę, neprasidėjo ir 2016 m. lapkričio 8 d., kai skolininkas pateikė antstolei minėtus dokumentus, praleistas nebuvo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu antstolė V. Ž. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo A. K. skundą atmesti.Nurodo, kad patvarkymas areštuoti skolininko lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2016 m. balandžio 4 d. Faktą, kad visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininkui A. K., įrodo kurjerių tarnybos lydraštis bei grįžusi neįteikta pašto siunta. Skolininkas pažymą apie papildomos pašalpos paskyrimą pristatė tik 2016 m. lapkričio 7 d., praleidęs teisės aktų nustatytą terminą, nes pašalpa pareiškėjui buvo skirta dar 2016 m. spalio 11 d. Todėl areštuodama bei paskirstydama lėšas nežinojo ir negalėjo nustatyti piniginių lėšų kilmės. Atsižvelgiant į tai, teisės aktų pažeidimų nepadarė, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.Atsiliepimu pareiškėjas prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., o pagal gyventojų registro duomenis 2005 m. spalio 17 d. jis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Pabrėžė, kad jis niekada negyveno ir nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos antstolės pateiktoje informacijoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi, antstolei neteisingai nurodžius jo adresą, jis nebuvo informuotas ir negavo jokio pranešimo, dėl ko negalėjo žinoti apie antstolės veiksmus ir pateikti areštuotų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ar pateikti paaiškinimus. Tačiau, vos tik 2016 m. lapkričio 7 d. sužinojo apie antstolės nuskaitytas lėšas, kreipėsi į antstolės kontorą bei pateikė dokumentus apie gautų lėšų kilmę.Papildomai nurodė, kad gyvena būste, kuriame nėra elektros, todėl neturi galimybių naudotis elektronine bankininkyste bei sekti sąskaitos operacijas. Nepaisant to, būdamas apdairus, kartą per mėnesį atvyksta į Panevėžio miestą ir pasitikrina banko sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Kaip matyti iš antstolės V. Ž. atskirojo skundo, pagrindinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentas yra tas, kad skolininkui A. K. 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymas areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti procesiniai dokumentai buvo siunčiami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, o, areštuodama lėšas, nežinojo piniginių lėšų kilmės, neturėjo galimybės matyti skolininko sąskaitos išrašo, o pats skolininkas turėjo nustatyta tvarka ir terminu pateikti įrodymus apie gautų lėšų kilmę.Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir sprendžia, jog apeliantės skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Iš šios bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolės V. Ž. kontoroje pagal 2016 m. vasario 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas išieškojimas iš skolininko A. K. dėl 150 Eur administracinės nuobaudos (baudos) išieškojimo valstybei (1, 2, 3 vykdomosios bylos lapai). 2016 m. balandžio 4 d. antstolės patvarkymu buvo areštuotos skolininkui A. K. priklausančios piniginės lėšos, esančios jo vardu atidarytoje sąskaitoje (10 vykdomosios bylos lapas). 2016 m. spalio 19 d. iš skolininko banko sąskaitos buvo nurašyta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 76,91 Eur suma, kuri 2016 m. spalio 25 d. patvarkymu buvo paskirstyta išieškotojui (13 vykdomosios bylos lapas). 2016 m. lapkričio 18 d. kontoroje buvo gautas skolininko prašymas grąžinti 76 Eur dydžio socialinę pašalpą bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštas „Dėl vienkartinių pašalpų skyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog A. K., socialiai remtinam ir įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, 2016 m. spalio 11 d. buvo skirta vienkartinė 76 Eur dydžio pašalpa esant sunkiai materialinei padėčiai (17, 18 b. l.).Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog skolininkui pervestos piniginės lėšos, t. y. pašalpa iš savivaldybės biudžeto socialiai remtinam asmeniui kurui įsigyti, atitinka CPK 739 straipsnio 6 punkte numatytą piniginių lėšų rūšį, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Kartu pažymėtina, kad ginčas dėl to, kad skolininko gauta 76 Eur dydžio pašalpa atitinka CPK 739 straipsnio 6 punkto reikalavimus, nekilo.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto reikalavimus, sprendė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog antstolė skolininkui išsiuntė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš jo banko sąskaitos nei priimdama 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą, nei 2016 m. spalio 19 d. nurašydama 76,91 Eur sumą nuo skolininko sąskaitos. Todėl pripažino, jog minėtame punkte nustatytas 14 dienų terminas, per kurį skolininkas turi teisę pateikti antstoliui dokumentus apie lėšų kilmę, neprasidėjo ir 2016 m. lapkričio 8 d., kada minėti dokumentai buvo pateikti, praleistas nebuvo. Kartus su atskiruoju skundu antstolė pateikė duomenis, kuriuose užfiksuoti pašto siuntų, siuntinių perdavimo – priėmimo bei registruotos siuntos įteikimo informacija (19, 20 b. l.). Pagal šiuos dokumentus išties galima pagrįstai spręsti, kad antstolė 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą areštuoti lėšas skolininkui siuntė adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, jog skolininkas antstolei buvo nurodęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, iš kur buvo gauta informacija apie tai, kad tai yra skolininko adresas. Pats skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) niekuomet negyveno, kad pagal Gyventojų registro duomenis yra registruotas prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kaip asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tačiau, dar prieš priimant 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės V. Ž. kontoroje 2016 m. kovo 31 d. buvo gauta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 2016 m. kovo 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kitų duomenų, nurodyta, jog A. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. (12 vykdomosios bylos lapas). Patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodyta, kad skolininko korespondencijos vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 vykdomosios bylos lapas). Turėdama tokius duomenis apie skolininko gyvenamąją vietą, antstolė minėtą 2016 m. balandžio 4 d. patvarkymą areštuoti lėšas siuntė visiškai kitu adresu, apie kurio ryšį su skolininku vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog patvarkymas areštuoti lėšas skolininkui buvo išsiųstas tinkamai nustatyta tvarka ir gali būti laikomas įteiktu. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skolininkas antstolei dokumentus, įrodančius, kad jam buvo skirta vienkartinė 76 Eur dydžio pašalpa, iš kurios išieškojimas negalimas, pateikė nepraleidęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto termino.Kartu pažymėtina, kad antstolės V. Ž. patvarkymas areštuoti skolininko A. K. lėšas buvo priimtas 2016 m. balandžio 4 d., tačiau vienkartinė 76 Eur pašalpa iš savivaldybės biudžeto jam buvo skirta tik 2016 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštu „Dėl vienkartinių pašalpų skyrimo“ (17 vykdomosios bylos lapas). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog, jei skolininkas ir būtų gavęs patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti lėšas, jis nebūtų galėjęs pateikti duomenų apie vienkartinės paramos skyrimą, kadangi ji buvo skirta praėjus 6 mėnesiams nuo minėto patvarkymo priėmimo. Taigi ir dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad buvo praleistas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas 14 d. terminas duomenims apie lėšų kilmę pateikti. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu antstolė pateikė naujus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašto siuntų, siuntinių perdavimo – priėmimo dokumento, registruotos siuntos įteikimo pranešimo kopijas ir kt., o iš pirmosios instancijos teismo gauta 2017 m. sausio 26 d. pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kuriais yra grindžiami pateikti procesiniai dokumentai. Nors pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra aiškiai suformuluoto prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos priima. Atmestus atskirąjį skundą, valstybės naudai iš antstolės V. Ž. už skolininkui A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisiamos teisinės pagalbos išlaidos – 64,85 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš antstolės V. Ž. 64,85 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 85 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).