- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- eL2-7401-861/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01134-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Kreditorius
- UAB „4finance“
- Skolininkas
- R. P.
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „4finance“ pareiškimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės R. P. priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius kreipėsi į teismą dėl 333,04 EUR skolos, 431,82 EUR sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės R. P.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Tarp kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pažymėtina, kad kreditorius prašo priteisti palūkanas, kurios yra lygios 431,82 EUR, o prašoma priteisti suma yra 333,04 EUR. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, todėl kreditoriaus prašymas priteisti palūkanas, kurių metinė norma yra 107,68 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti pareiškimą, jei jis yra aiškiai nepagrįstas. Šiuo atveju neįvykdytos prievolės suma yra 333,04 EUR, tuo tarpu reikalaujamų palūkanų dydis – 431,82 EUR. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į paskaičiuotų palūkanų sumos ir neįvykdytos prievolės sumos santykį, pareiškimą atsisakytina priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).
Išaiškinti kreditoriui, kad išnykus arba pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui priimti pareiškimą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu.
Atsisakius priimti kreditoriaus pareiškimą, jam grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1d. 3p., 3d., 432 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 87 straipsnio 3 dalimi, 435 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 436 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „4finance“ pareiškimą skolininkei R. P. dėl skolos priteisimo kaip aiškiai nepagrįstą.
Grąžinti kreditoriui UAB „4finance“, į. k. 301881644, 4 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-15 AB „Swedbank“, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Išaiškinti kreditoriui, kad pašalinus arba išnykus aplinkybėms, kliudančioms priimti pareiškimą, kreditorius gali vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.