Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Dales Burdulienes, kolegijos teiseju Dmitrijaus Korsakovo ir Nijolios Indreikienes, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi atsakoves E. L. apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. birželio men 27 d. sprendimo civilineje byloje Nr. A2-1229-587/2011 pagal ieškovo E. P. ieškini atsakovei E. L., treciajam asmeniui UAB „Spalvu vejas“ del santuokos metu igyto turto padalijimo, palukanu priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Kauno miesto apylinkes teismas 2005 m. gegužes 12 d. sprendimu civilineje byloje Nr.2-4517-713/2005 tenkino pareiškeju E. L.-P. ir E. P. pareiškima del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu: nutrauke santuoka, sudaryta 2000 m. vasario 18 d. Kauno m. CMB (akto irašo Nr. 137) ir patvirtino 2005-03-29 pareiškeju sudaryta sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu.

Pareiškejas E. P. Kauno miesto apylinkes teismui pateike kelis kartus tikslinta prašyma del proceso atnaujinimo civilineje byloje Nr.2-4517-713/2005, kuriuo praše atnaujinti civilines bylos dali del sutuoktiniu turto padalijimo nurodydamas, kad praejus daugiau nei trims metams po santuokos nutraukimo jis atsitiktinai sužinojo, kad jo buvusi sutuoktine dar iki santuokos nutraukimo pildydama vienkartine gyventoju tureto turto deklaracija deklaravo 2003-12-31 turta, kuris nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje, t.y. atsakove nesažiningai nuslepe dali ju santuokinio turto – 200 000 Lt piniginiu lešu bei tai, kad UAB „Spalvu vejas“, kurios vadove buvo ji pati, suteike 52 603 Lt paskola (civ.b. A2-991-475/2010 b.l. 3, 111).

Kauno miesto apylinkes teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi prašyma atnaujinti procesa santuokos nutraukimo bylos atmete (2 t., b.l. 127-131). Kauno apygardos teismas 2010-05-27 nutartimi atskiraji skunda patenkino ir civilines bylos Nr.2-4517-713/2005 pagal pareiškeju E. L.-P. ir E. P. pareiškima del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu procesa, dalyje del turto padalijimo, atnaujino. (2 t., b.l. 3-5)

Kauno apylinkes teismas 2010-07-02 nutartimi civilines bylos Nr. A2-1229-587/2011 nagrinejima sustabde iki kol pareiškejai sudarys nauja sutarti ( 2 t., b.l. 28). Bylos nagrinejimas buvo atnaujintas Kauno apylinkes teismo 2011-01-04 nutartimi ( 2 t., b.l. 77).

Ieškovas, po bylos nagrinejimo atnaujinimo pateike ieškini, kuriuo praše santuokoje su atsakove igyta turta padalinti tokia tvarka:

3.Šalys susitaria del santuokinio turto padalinimo kompensaciju išmokejimu :

E. L. – P. ir E. P. piniginiu kompensaciju už jiems atitenkancius asmenines nuosavybes teise lengvuosius automobilius MERSEDES BENZ ir AUDI 80, bei 240 vnt. paprastuju vardiniu akciju UAB „Rekesa“ vienas iš kito nereikalauja, o vadovaujantis LR CK 6.130 str. ir 6.131 str., šalys iskaito vienarušius priešpriešinius reikalavimus, t.y. E. L. – P., neturi pareigos išmoketi E. P. pinigine kompensacija 11 000,00 Lt už jai asmenines nuosavybes teise atitenkancias 240 (du šimtai keturiasdešimt) vnt. UAB „Rekesa“, imones kodas 135148390, buveine: R. Kalantos g. 10, Kaunas, registro tvarkytojas : VI Registru centro Kauno filialas, akciju, bei neturi pareigos išmoketi pinigine kompensacija 1500,00 Lt (viena tukstanti penkis šimtus litu) už jai asmenines nuosavybes teise atitenkanti lengvaji automobiliAUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. laidos, (duomenys neskelbtini), o E. P. neturi pareigos išmoketi E. L. – P. pinigine kompensacija 12 500,00 Lt (dvylika tukstanciu penkis šimtus litu) už jam asmenines nuosavybes teise atitenkanti lengvaji automobili MERSEDES BENZ, 1997 m. laidos, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3.1. E. P. isipareigoja iki 2005-04-15 sumoketi E. L.–P. 150 000,00 Lt pinigine kompensacija už ½ dali nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), arba užskaitant šia kompensacija perleisti E. L.-P. asmeninen nuosavyben 1/3 (viena treciaja) dali patalpos parduotuves su rusiu (patalpos nuo XXII-1 iki XXII-16, rusyje – nuo 40 iki 43), kurios (duomenys neskelbtini), esancia pastate 1995-4009-6019, 1A3p, (duomenys neskelbtini), bei dali pastatu, 15/100 daliu gyvenamojo namo 1A1m, kurio (duomenys neskelbtini); 15/100 daliu ukinio pastato 2I1m, kurio (duomenys neskelbtini); 33/100 daliu ukinio pastato 3I1m, (duomenys neskelbtini); 15/100 daliu kiemo statiniu, kuriu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) už 150 000,00 Lt (viena šimta penkiasdešimt tukstanciu litu).

4. Šalys patvirtina, kad prievoliu, kurios turetu buti vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto, neturi.

5. E. P. patvirtina, kad neturi jokiu turtiniu ir neturtiniu pretenziju i E. L.–P. santuokos metu asmenines nuosavybes teise igytas parduotuves patalpas, patalpos 23-1 iki 23-8 ( 165,52 kv.m.); R-25 iki R 29 (50,41 kv.m., (duomenys neskelbtini), bei i E. L.–P. sunui E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausanti automobili (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. laidos, (duomenys neskelbtini), bei i UAB „Spalvu vejas“, imones kodas 134249529, akcijas ir UAB „Spalvu vejas“ bei UAB „Rekesa“ priklausanti ilgalaiki ir trumpalaiki turta, pinigines lešas ar kitoki bendroviu vertes padidejima.

6. Šalys patvirtina, kad iki santuokos sudarymo abieju sutuoktiniu igytos UAB „Rekesa“ paprastosios vardines akcijos, bei bendraja dalines nuosavybes teise igytos patalpos (duomenys neskelbtini), ir dalis pastatu (duomenys neskelbtini), nera bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, todel šia sutartimi nedalintini.

7. Po santuokos nutraukimo ir šios sutarties teisme patvirtinimo, iš esmes pasikeitus aplinkybems, šalys pasilieka sau teise kreiptis i teisma del santuokos nutraukimo sutarties salygu pakeitimo.

Priteisti iš E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11,35 Lt (vienuolika litu 35 ct.) pašto išlaidu - valstybei.“

Papildomai priteise ieškovui E. P. iš atsakoves E. L. 1/2 santuokos metu igytu piniginiu lešu – 100 000 Lt pinigine kompensacija, deklaruotu 2005-05-25 vienkartineje E. L. deklaracijoje, turetu 2003-12-31 datai.

Santuokoje kilusia ir 2005 m. balandžio 25 d. vienkartineje E. L. 2003 m. gruodžio 31 d. tureto turto deklaracijoje nurodyta reikalavimo teise i 52 603 Lt, kilusia iš suteiktos paskolos bendrovei UAB „Spalvu vejas“ padalino taip: atsakovei E. L. priteise reikalavimo teise i visa paskolos suma 52 603 Lt, o ieškovui E. P. priteise iš atsakoves 26 301,5 Lt pinigine kompensacija, lygia ½ daliai reikalavimo teises UAB „Spalvu vejas“ atžvilgiu. Taip pat priteise iš atsakoves E. L. ieškovui E. P. 31 575,37 Lt palukanu ir 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma (126 301,5 Lt) nuo bylos iškelimo teisme (2010-06-07) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Kitoje dalyje byla nutrauke.

Ieškovui E. P. iš atsakoves E. L. priteise 3630 Lt., o atsakovei iš ieškovo 2475 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi. Taip pat priteise valstybei iš E. P. 26,50 Lt., o iš E. L. 26,50 Lt pašto išlaidu.

Del skolos UAB „Spalvu vejas“ nurode, kad UAB „Spalvu vejas“ vadove, likvidatore bei akcininke buvo atsakove E. L. (2 t. b.l. 89-93, Civ. b. Nr. A2-991-475/2010). Kad ji paskolino UAB „Spalvu vejas“ 52 603 Lt. matyti iš gincijamos deklaracijos (Civ. b.A2-991-475 1 t. b.l. 111-114). Atsakove bei jo atstovas nurode, kad dalis šios skolos buvo iš asmeniniu atsakoves lešu, teike sutartis bei kasos pajamu orderius, kuriais grinde šios paskolos susidaryma (Civ. b. A2-991-587/2010 2 t. b.l. 26-71). Taciau teismas nurode, kad lešos buvo skolintos E. L. firmai, o ne UAB „Spalvu vejas“, be to skolintu lešu sumos pagal šias sutartis nesutampa su deklaracijoje nurodoma 52 603 Lt suma, nurodyta kaip paskola UAB „Spalvu vejas“.

Del reikalavimo priteisti palukanas sprende, kad nustacius, jog sumos, kuriu reikalauja ieškovas yra pagristos ir atsakove visa laika nuo 2005-05-12, t.y. nuo sprendimo del santuokos nutraukimo priemimo bei turto padalinimo dienos be teisinio pagrindo buvo igijusi ir naudojosi ieškovo E. P. turtu 126301,5 Lt sumoje, todel reikalavima del palukanu tenkino (126 301,5x5 proc. lygu 6315, 075 Lt, šia suma padauginus iš 5 bus 31.575,37 Lt) todel nuo 2005-06-12 iki 2010-06-12 ieškovui iš atsakoves priteistina 31575,37 Lt (CK 6.240 str. 1 d.). Ieškovui iš atsakoves taip pat priteise 5 procentu dydžio metines palukanos už priteista suma (126 301,5 Lt) nuo bylos iškelimo teisme 2010-06-07 (civ. b. Nr. A2-1229-587/2011 1 t b.l. 6) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.1 d.).

Del netinkamai paskirstytos irodinejimo pareigos

Del netinkamo irodymu vertinimo bei neteisingai nustatytu faktiniu aplinkybiu

Ginco deklaracija, kurioje buvo nurodytos 2003-12-31 apeliantes turimos 200 000 Lt dydžio pinigines lešos, pastebejus joje klaida (vietoje 20 000 Lt nurodyta 200 000 Lt), buvo patikslinta 2009-03-04 pateikiant patikslinta deklaracija, kuri Valstybineje mokesciu inspekcijoje buvo priimta. Deklaracija Valstybineje mokesciu inspekcijoje priemus, yra laikoma, jog deklaracija yra teisinga ir galiojanti, kol nepanaikinta ar nenugincyta istatymu nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui, priemus skundžiama sprendima, remiantis deklaracija, kuri neturi irodomosios reikšmes sprendžiant tarp šaliu kilusi ginca, o galiojancia (patikslinta deklaracija) nesivadovaujant, buvo pažeistos irodymu vertinimo taisykles ir atitinkamai neteisingai nustatytos faktines aplinkybes. Pabrežtina, jog deklartuota 20 000 Lt pinigu suma yra iki santuokos su ieškovu apeliantes užsidirbtos pinigines lešos iš apeliantes firmos. Šias aplinkybes patvirtina i byla pateiktos 1996-1999 m. apeliantes firmos pajamu deklaracijos.

Pirmosios instancijos teismo išvada apie apeliantes nesažininguma yra pagrista niekuo neirodytu ieškovo, kaip suinteresuotos bylos baigtimi šalies, pasisakymu. Jokiu kitu irodymu patvirtinanciu, tokius ieškovo pasisakymus byloje nera. Priešingai, byloje liudijusios liudytojos I. G. parodymai irodo, jog apie klaida ginco deklaracijoje buvo sužinota visiškai atsitiktinai, deklaracija seife radus tarp imones dokumentu. Šios liudytojos parodymais nesivadovauti nera jokio pagrindo. Taip pat nesažiningumo iš atsakoves puses nebuvima irodo ir pati veiksmu seka lyginant atliktus deklaracijos tikslinimo veiksmus su pareiškimo del proceso atnaujinimo pateikimu teismui bei jo gavimo faktu. Deklaracija buvo patikslinta 2009-03-04, kai dar nebuvo žinoma apie byla del proceso atnaujinimo - prašymas del proceso atnaujinimo pateiktas 2009-03-05, atsakove ji gavo 2009-04-19.

Del skolos UAB „Spalvu vejas"

Pirmosios instancijos teismas argumentuodamas savo sprendima del 26 301,5 Lt kompensajos išmokejimo ieškovui, kaip viena iš argumentu yra nurodes, jog apeliante neirode, jog paskola UAB „Spalvu vejas" apeliantei buvo suteikta iki santuokos sudarymo, taciau apeliante 52 603 Lt dydžio paskola suteike jos firmai iš savo asmeniniu lešu. E. L. firma 2002 m. buvo pertvarkyta i UAB „Spalvu vejas". Tiek ginco deklaracijoje, tiek patikslintoje deklaracijoje paskolos gaveju buvo nurodyta UAB „Spalvu vejas", kadangi, po pertvarkymo ši bendrove pereme visas E. L. firmos teises ir pareigas. Šios aplinkybes paneigia pirmosios instancijos teismo argumenta, jog nera jokio ryšio tarp E. L. firmos ir UAB „Spalvu vejas".

Teismo teigimu, apeliante neirode, jog paskola UAB „Spalvu vejas" apeliantei buvo suteikta iki santuokos sudarymo, kasos pajamu orderiuose, kuriuose nurodomos gautos paskolos sutartyse nurodomos skolintos sumos, nurodoma, kad tai savininkes atsiskaitymai už prekes, inešimai i kasa, saskaitos papildymai, taciau nei viename orderyje nera nurodyta, jog tai lešos gautos pagal paskolos sutarti. Toks teismo argumentas nepaneigia apeliantes nurodomo fakto, kad paskola UAB „Spalvu vejas" buvo suteikta iki šaliu santuokos sudarymo, be to, yra visiškai nelogiškas. Kasos pajamu orderiuose yra detalizuotas paskolu suteikimo tikslas, o to pakanka konstatuoti faktui, jog apeliante iki santuokos su ieškovu buvo suteikusi paskola UAB „Spalvu vejas". Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstataves, jog reikalavimo teises i 52 603 Lt dydžio paskola UAB „Spalvu vejas" yra tarp sutuoktiniu dalintinos, ši turta (reikalavimo teises) tarp ieškovo bei atsakoves dar ir padalijo neteisingai.

Del parašo deklaracijoje

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendima, visiškai nesigilino i atsakoves atstovo G. C. per baigiamasias kalbas nurodyta aplinkybe kad ginco deklaracijoje yra ne apeliantes parašas. Šiuo atveju, baigiamuju kalbu metu, paaiškejus dar vienai aplinkybei, kuri yra ypac reikšminga bylai, nustatinejant faktines aplinkybes bei teisingai išsprendžiant nagrinejama ginca, t.y. iškilus klausimui, ar parašas ginco deklaracijoje iš tikruju yra atsakoves parašas, pirmosios instancijos teismas turejo pareiga atnaujinti bylos nagrinejima iš esmes, kaip ta numato LR CPK 256 str., ir pasiulyti apeliantei ir jos atstovui pateikti papildomus irodymus del parašo ginco deklaracijoje neautentiškumo, jau nekalbant apie pacio teismo pareiga rinkti irodymus savo iniciatyva.

Del priteistu palukanu

Pirmosios instancijos teismui, nusprendus, jog yra tenkintini ieškovo reikalavimai del naujai paaiškejusio turto (piniginiu lešu ir reikalavimo teises i paskolos suma) padalinimo, atitinkamai buvo tenkintas ir ieškovo reikalavimas del 5 proc. dydžio metiniu palukanu priteisimo už tai, kad apeliante naudojosi be pagrindo igytu turtu, o taip pat ir procesiniu palukanu priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo patenkinti pagrindiniu ieškovo ieškinio reikalavimu del tariamai papildomai atsiradusio santuokos metu igyto turto padalinimo, todel ir išvestiniai reikalavimai, kurie buvo patenkinti remiantis pagrindiniais, atitinkamai yra laikytini patenkintais neteisetai ir nepagristai.

Ieškovas atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ji atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeistu bei iš apeliantes priteisti ieškovo patirtas bylinejimosi išlaidas (3 t., b.l. 96-103). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Ieškovas nesutinka su apeliantes teiginiais, kad ieškovas turejo irodyti aplinkybe, kad atsakoves 52 603 Lt paskola UAB „Spalvu vejas" suteikta iš santuokoje igytu lešu. Bylos nagrinejimo metu apeliante, naudodamasi visomis leistinomis irodinejimo priemonemis, turejo irodyti butent jos minetu aplinkybiu tikruma. Aplinkybes, kad deklaracijoje nurodytas turtas buvo igytas santuokos metu yra preziumuojamos. Todel butent atsakove privalejo paneigti ieškinyje nurodytus faktus ir istatymo prezumpcija irodyti savo teiginius, kad deklaracijoje nurodytos lešos igytos iki santuokos kaip asmeninis turtas. Prielaidu, kad deklaracijoje nurodytos lešos realiai neegzistavo, prielaidas, susijusias su deklaracijos pildymo klaidomis, kaip savo atsikirtimu pagrinda turejo pagristi ir irodyti pati atsakove. Teismas, ivertines bylos irodymu visuma, šaliu pozicija ir paaiškinimus teismo posedžiu metu, vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu, nustate, kad atsakove nepagrinde atsiliepimo i ieškini atsikritimu, o ieškovas - priešingai - tinkamai irode ieškinio reikalavimus.

Teismas teisingai nustate, kad reikia vadovautis pirmine - dar 2005 m. užpildyta ginco deklaracija, nes velesnis deklaracijos keitimas - tikslinimas akivaizdžiai buvo salygotas ieškovo ir apeliantes teisiniu gincu, apeliantes siekio antra karta nuslepti nuo ieškovo santuokoje igytas lešas. Svarbu akcentuoti ieškovo bylos nagrinejimo metu nurodyta teismu praktikos taisykle del deklaraciju tikslinimo, kai tarp šaliu jau yra kiles gincas. Lietuvos teismu praktika ypac kritiškai vertina deklaracijoje nurodytu duomenu keitima, sietina su teisminiu gincu, t.y. kai matyti akivaizdus ryšys tarp deklaracijos duomenu keitimo ir teismo bylos. Del to teismas pagristai apeliantes patikslinta deklaracija nesivadovavo.

VMI, veikianti kaip mokesciu administratorius, deklaracijos tikslinima vertina pagal bendruosius teisingumo ir sažiningumo principus. Jei, vertinant vienkartines gyventojo turto deklaracijos duomenis, jie tuo metu buvo pakeisti, tikslinti, tai tokios deklaracijos duomenys turi buti vertinami itin kritiškai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas teisingai nustate, kad ginco deklaracijos duomenis apeliante keite jau kilus tarp šaliu gincams. Akivaizdu, kad 2009 m. (praejus daugiau nei 4 metams) nebuvo jokio kito objektyvaus ir pateisinamo motyvo savo iniciatyva keisti deklaracijos duomenis, o tik siekiant konkreciu tikslu nagrinejamoje civilineje byloje. Byloje yra nustatytas ir nekvestionuojamas faktas, kad apeliante, nutraukdama santuoka, nuo ieškovo nuslepe dali turto (šios aplinkybes yra nustatytos isiteisejusiu Kauno apygardos teismo sprendimu - 2010 m. gegužes 27 d. nutartimi). Tad teismas padare pagrista ir teisinga išvada kad pats viso turimo turto nenurodymas sutartyje del santuokos nutraukimo pasekmiu, ivertinus apeliantes elgesi, leidžia daryti išvada kad apeliante elgesi nesažiningai deklaracijos tikslinimo atveju.

Apeliante leistinom irodinejimo priemonem nepaneige istatymo prezumpcijos, kad paskola UAB “Spalvu vejas” suteikta iš bendru lešu, ir neirode jos suteikimo iš asmeniniu sutuoktiniu lešu. Fakto, kad mineti santuokos metu i firma imoketi pinigai yra apeliantes asmenines nuosavybe, apeliante neirode. Todel akivaizdu, kad bendrovei paskola buvo suteikta iš bendru sutuoktiniu lešu. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendima ivertino aplinkybes, kad apeliante yra paskolos gavejo UAB „Spalvu vejas" akcininke, ji yra ir minetos bendroves likvidatore, sprendima skolinti turta prieme tik apeliante, paskolintas turtas liko išimtinai jos žinioje, todel atitinkamai jai teko ir skolos gražinimo rizika. Ivertinus minetu aplinkybiu visuma, teismas teisingai nusprende ieškovui priteisti 26 301,5 Lt kompensacija, o apeliantei - reikalavimo teise i visa jos vienašališkai, nepaisant to, kad skolinti pinigai buvo šeimos pinigai, likviduojamai bendrovei suteikta paskola.

Nei atsiliepime i prašyma del proceso atnaujinimo, nei atsiliepime i ieškini apeliante nenurode ir net neužsimine, jog ginco deklaracija galetu buti pasirašyta ne jos. Apeliante per pastaruosius 3 metus, kai nagrinejama ši byla (apimant ir prašyma del proceso atnaujinimo), nereiške jokiu prašymu ir net užuominu del rašysenos ekspertizes galimumo.Tiek apeliante, tiek jos atstovas ne karta teismo posedžio metu patvirtino, kad ginco deklaracija pasiraše apeliante. Fakta, kad ginco deklaracija pasiraše apeliante patvirtino net jos iniciatyva i byla kviesta liudytojo E. S., turejusi nurodyti visas deklaracijos pildymo aplinkybes. Apeliante, tikslindama deklaracija, pripažino pacios deklaracijos pasirašymo ir teikimo fakta, negincijo fakto, kad deklaracija buvo teikta, o tiesiog nurode, kad teikdama deklaracija (ja pasirašydama) padare klaida del sumos. Apeliantes teiginiai, kad teismas šeimos bylose turi buti aktyvus ir pats imtis veiksmu „tikrinti" apeliantes baigiamuju kalbu metu išsakytu teiginiu apie deklaracijos tikruma, vertintini ypac kritiškai. Iš esmes šioje byloje sprendžiami ne santuokos nutraukimo, o dalies santuokinio turto, kuri nuo ieškovo nuslepe apeliante, padalinimo klausimai.

Apeliante nepagristai teigia, kad teismas neturejo pagrindo patenkinti pagrindiniu ieškinio reikalavimu, todel nebuvo pagrindo tenkinti ir reikalavimo del palukanu priteisimo. Ieškinio pagrindiniai reikalavimai yra pagristi, todel ieškini, iskaitant ir reikalavimus del palukanu priteisimo, teismas tenkino pagristai ir teisetai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, nurodytu CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teiseju kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate, todel pasisako del apeliacinio skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu.

Apeliante, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skundžiamoje dalyje tuo aspektu, kad buvo netinkamai paskirstytos irodinejimo pareigos, buvo pažeistos irodymu vertinimo taisykles, todel teismas neteisingai nustate faktines bylos aplinkybes, kuomet deklaruotos 20 000 Lt pinigines lešos yra jos asmenine nuosavybe, o 52 603 Lt paskola UAB „Spalvu vejas" buvo suteikta iš jos asmeniniu lešu. Be to, apeliante laiko, kad jos atstovui baigiamuju kalbu metu suabejojus atsakoves parašo deklaracijoje tikrumu, teismas turejo atnaujinti bylos nagrinejima ir pasiulyti jai pateikti papildomus irodymus del parašo autentiškumo. Kolegija tik iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaike procesines teises normas reglamentuojancias irodinejima (CPK 176, 178, 179 straipsniai) ir irodymu vertinima (CPK 185 straipsnis) bei pažeide materialines teises normas, reglamentuojancias bendraja jungtine ir asmenine nuosavybe (CK 3.88, 3.89 straipsniai).

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas E. P. ir atsakove E. L.-P. santuoka iregistravo 2000-02-18 Kauno miesto CMS. Ju santuoka buvo nutraukta abieju sutuoktiniu bendru sutikimu Kauno miesto apylinkes teismo 2005-05-12 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-4517-713/2005. Procesas civilineje byloje atnaujintas paaiškejus, kad atsakove 2005-05-02 Kauno AVMI pateike vienkartine gyventojo (šeimos) 2003-12-31 tureto turto deklaracija, kurioje nurode turejusi 252 603 Lt piniginiu lešu, iš ju 52 603 Lt buvo paskolinti UAB „Spalvu vejas". Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dali, istatymu nustatytas sutuoktiniu turto režimas reiškia, kad turtas, sutuoktiniu igytas po santuokos sudarymo, yra ju bendroji jungtine nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dali, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe, kol nera irodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas išaiškino, kad po santuokos sudarymo igytas turtas teismo gali buti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktiniu nuosavybe, tik tuo atveju, jeigu ieškini del turto pripažinimo asmenine nuosavybe padaves sutuoktinis nugincija sutuoktiniu turto bendrumo prezumpcija CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais irodymais {Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-11-09 nutartis, priimta civilineje byloje Nr.3K-3-491/2009. Nagrinejamoje byloje irodinejimo našta teko atsakovei E. L.-P., kuri fakta, kad pinigines lešos yra jos asmenine nuosavybe galejo irodyti tik rašytiniais irodymais, išskyrus atvejus, kai istatymas leidžia liudytoju parodymus. Apeliantes priešingi argumentai, jog ieškovas turejo irodyti, kad 200 000 Lt buvo igyti santuokoje, neatitinka nei pirmiau pamineto teisinio reglamentavimo, nei teismines praktikos. Apeliante apeliacini skunda remia paciomis bendriausiomis irodinejimo pareigu paskirtymo taisyklemis, kurios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose, taciau neatsižvelge i tai, kad kai kuriose civilinese bylose materialines teises normos nustato kitoki irodinejimo pareigu paskirstyma, šiuo atveju preziumpcijos nugincijima, todel ieškovas E. P. neprivalejo irodineti pagal istatymus preziumuojamu faktu, kuriais grinde savo reikalavima, taciau privalejo irodyti aplinkybes, kuriomis pripažistamas faktas apie 252 603 Lt piniginiu lešu egzistavima. Kaip mineta pirmiau, ieškovas reikalavima grinde atsakoves 2005-05-02 Kauno AVMI pateikta vienkartine gyventojo (šeimos) 2003-12-31 tureto turto deklaracija, kurioje ji nurode turinti 200 000 Lt piniginiu lešu ir 52 603 Lt piniginiu lešu paskolinusi UAB “Spalvu vejas”. Kauno miesto apylinkes teismo 2005-05-12 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-4517-713/2005 nustatytas prejudicinis faktas, kad šalys bendro ukio neveda, artimu santuokiniu ryšiu nepalaiko, gyvena atskirai nuo 2004 m. pradžios (CPK 182 str. 3 punktas). Tokios aplinkybes del šaliu gyvenimo skyrium pradžios itvirtinimas santuoka nutraukiant, iš esmes sutuoktiniu turtinems teisems teisines pasekmes sukele nuo tos dienos, kai jie pradejo gyventi skyrium (CK 3.67 str. 2 d.). Atsakoves atsikirtimas, jog santuoka nutraukiant 2005-05-12 sprendimu ginco lešu galejo ir nebuti, suponuoja išvada, kad jas galejo panaudoti butent tas sutuoktinis, kuris ir deklaravo jas esant tuomet, kai sutuoktiniai pradejo gyventi skyrium. Pažymetina, kad Kauno AVMI 2008-12-04 pažyma (civ. byla A2-991-475/2010, b.l. 121) patvirtina, kad už 2002 m. atsakove yra deklaravusi tik gautas pajamas, todel paminetoje deklaracijoje nurodytas turtas – pinigines lešos galejo buti dalinamos, tik atsakovei nenugincijus preziumpcijos (CK 87 str. 2 d., 3.88 str. 2 d.).

Atsakove irodinejo, kad ne pati pilde deklaracija, o tik pasiraše ja, nepatikrinusi turinio, taip pat ne pati pastebejo klaida. Taciau deklaracija buvo jos pacios, o ne imones, todel liudytojai E. S. žinias kokiomis lešomis ji disponuoja galejo suteikti tik pati atsakove, kuri pasirašiusi deklaracija tuo paciu patvirtino duomenu teisinguma. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis turejo pagrindo konstatuoti, kad atsakove emesi deklaracijos tikslinimo itakota šaliu ginco, kuomet jau buvo pasibaiges deklaracijos tikslinimo terminas. Bylos duomenys patvirtina, kad patikslinta deklaracija FR0593 buvo pateikta 2009-03-04, o ieškovas prašyma del proceso atnaujinimo pateike 2009-03-05, todel pakeistos deklaracijos duomenu patikimumas buvo vertintas kritiškai pagristai (CPK 185 str.). Kolegija pažymi, kad nenuosekli atsakoves pozicija byloje sudare pagrinda pirmosios instancijos teismui nustatyti, kad atsakove igyvendindama savo teises pažeide pareiga veikti sažiningai (CK 3.5 straipsnio 2 d.). Tokia išvada galima ypac tuomet, kai atsikirtinedama padaryta klaida pirmineje deklaracijoje, kuria, jos paaiškinimu užpilde liudytoja E. S. (civ. byla A2-991-475/2010, II t. b.l. 123), o ji tik pasiraše, baigiamosiose kalbose jau nurode, kad deklaracijoje yra ne jos parašas (III t., b.l. 63). Del pastarojo paaiškinimo, kuris bylos nagrinejimo metu nebuvo pagristas jokiais kitais irodymais, teismas neturejo pagrindo pripažinti, jog yra reikalinga atnaujinti bylos nagrinejima. Be to, net nagrinejant šeimos bylas galioja teismo teise atsisakyti priimti irodymus, jeigu šie irodymai galejo buti pateikti anksciau, o ju velesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinejima (CPK 181 str. 2 d.). Todel apeliantes argumentai del neaktyvaus teismo vaidmens yra nepagristi (CPK 376 str.). Kolegija nesutinka su apeliante, kad 200 000 Lt piniginiu lešu negalejo buti padalintos, kuomet ji CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais irodymais nepaneige preziumpcijos, kad turtas, sutuoktiniu igytas po santuokos sudarymo yra ju bendroji jungtine nuosavybe.

Sprendžiant del apeliantes argumentu, jog paskola UAB "Spalvu vejas" suteikta iš jos asmeniniu lešu pažymetina, kad ši atsikirtima atsakove grinde suvestine apie 83 303 Lt inašus, padarytus 1997-03-25 -2002-02-22 i E. L. firma, kuri Juridiniu asmenu registro duomenimis 2002-12-30 buvo perregistruota i UAB “Spalvu vejas”. Taip pat pateike suvestineje nurodytus duomenis pagrindžiancius rašytinius irodymus (civ. byla A2-991-475/2010, II t. b.l. 21). Atskaicius atsakovei gražintas lešas, likutis 2002-12-13 buvo 52 603 Lt., t.y. toks pats, kuris 2005-05-02 buvo deklaruotas Vienkartineje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 tureto turto deklaracijoje kaip paskola. Ieškovas, nei atsakove kitu finansines atskaitomybes dokumentu apie 52 603 Lt paskolos apskaityma UAB “Spalvu vejas” i byla nepateike ir ju nera, apie ka paliudijo UAB “Spalvu vejas” buhaltere dirbusi E. S.. Tuomet kolegija sprendžia, kad atsakove rašytiniais irodymais irode, jog iki santuokos su ieškovu (2000-02-18) ineše i E. L. firma, kurios teisiu ir pareigu peremeja yra UAB “Spalvu vejas” (CK 2.104 str.), 43 710 Lt, o po santuokos iregistravimo - likusia 39 593 Lt. piniginiu inašu suma. UAB “Spalvu vejas” gražino atsakovei 30 700 Lt, todel dar liko nepadengtas isiskolinimas tos dalies, kuri buvo suteikta atsakoves asmeninemis lešomis iki santuokos, todel 39 593 Lt. santuokos metu paskolintos lešos pripažintinos sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe (CK 3.87 str. 2 d., 3.88 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškovui priteista kompensacijos suma sumažinant iki 19 796,50 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas 5 % dydžio metines procesines palukanas skaiciavo nuo priteistos kompensacijos už santuokoje igyta turta, tai sprendimas šioje dalyje pakeistinas nurodant, kad jos skaiciuotinos nuo 119 796,50 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe esanti turta, prioritetas teikiamas turto dalijimui natura. Turtas padalijamas natura, jei toks padalijimo budas yra galimas. Galimybe konkretu turta tarp buvusiu sutuoktiniu padalyti natura ir, nustacius kiekvieno iš ju dalis, paskirti toki turta naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti objektyvios priežastys. Šiuo aspektu pažymetina, kad dalintino santuokoje igyto turto 39 593 Lt. (iš 52 603 Lt paskolos) sumai nera, kadangi atsakove ji perleidusi UAB „Spalvu vejas", šiuo atveju net be ieškovo sutikimo, todel perleistu lešu padalinti natura negalima. Atsakove yra paskoliniu teisiniu santykiu šalis, todel kompensacijos priteisima ieškovui nera pagrindo laikyti nepagristu.

Apeliantes argumentai del priteistu palukanu yra gincijami tik vieninteliu argumentu, kad nebuvo pagrindo papildomai atsiradusi turta priskirti prie santuokoje igyto turto ir ji padalinti. Kolegija su pastaraja apeliantes išvada nesutinka, taciau pakeitus kompensacijos dydi, atitinkamai pakeistinas sprendimas ir palukanu dalyje, priteista palukanu suma sumažinant nuo 31 575,37 Lt iki 29 949,13 Lt (119 796,50 Lt x 5 % x 5 m.) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Del pirmiau nurodytu aplinkybiu apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeistus skundžiama sprendima, atitinkamai pakeistinos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas patyre 7260 Lt., o atsakove 5950 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi. Ieškovo ieškinio suma piniginiu kompensaciju ir palukanu dalyje - 157 876,87 Lt, patenkintu šiu reikalavimu dalis 149 745,63 Lt, byla papildomo kito turto padalinimo dalyje buvo nutraukta. Todel iš viso patenkinta ieškovo reikalavimu yra 47 %, o atmestu 53 %, todel ieškovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmoketi sumažintinos nuo 3630 Lt iki 3412,20 Lt., o atsakovei priteistos išlaidos advokato pagalbai apmoketi padidintinos nuo 2475 Lt iki 3153,50 Lt.

Ieškovas patyre 1875,50 Lt išlaidu advokato pagalbai apeliacines instancijos teisme apmoketi (CPK 98 str.). Atsakoves apeliacini skunda patenkinus iš dalies (5%), ieškovui priteistina 1781,73 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Atsakove apeliacini skunda apmokejo 4 158 Lt žyminiu mokesciu, todel patenkinus ji iš dalies (5%), iš ieškovo atsakovei priteistinas 208 Lt. žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. gegužes 18 d. sprendima pakeisti.

Iš atsakoves E. L. ieškovui E. P. priteista 26 301,50 Lt kompensacija sumažinti iki 19 796,50 Lt., o priteista 31 575,37 Lt palukanu suma sumažinti iki 29 949,13 Lt.

Iš atsakoves E. L. ieškovui E. P. priteistas 5 % dydžio metines palukanas skaiciuoti ne už 126 301,50 Lt, o už 119 796,50 Lt priteista suma.

Iš atsakoves E. L. ieškovui E. P. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmoketi sumažinti nuo 3630 Lt iki 3412,20 Lt., o iš ieškovo E. P. atsakovei E. L. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmoketi padidinti nuo 2475 Lt iki 3153,50 Lt.

Sprendima kitoje dalyje palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakoves E. L. ieškovui E. P. 1781,73 Lt išlaidu advokato pagalbai apeliacines instancijos teisme apmoketi.

Priteisti iš ieškovo E. P. atsakovei E. L. 208 Lt žymini mokesti už apeliacini skunda.