Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis. Po jo mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas – 0,7600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2002 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas įgytas pareiškėjo broliui esant santuokoje su A. Š.. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla į jos turtą neužvesta. A. Š. ir J. A. Š. vaikų neturėjo, todėl po A. Š. mirties vienintelis įstatyminis įpėdinis buvo pareiškėjo brolis J. A. Š., kuris taip pat mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėjas priėmė mirusiojo palikimą paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 1-ajam notarų biurui. Norėdamas priimti palikimą po brolio mirties pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl to, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis J. A. Š. po savo sutuoktinės A. Š. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą. Dėl teisinio neišprusimo ir garbaus amžiaus pareiškėjo brolis įstatymo nustatytais terminais dėl palikimo į mirusiosios turtą, priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Po savo sutuoktinės A. Š. mirties J. A. Š. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, t. y. liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi visais daiktais, dirbo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą žemę, joje sodino bulves, daržoves, sėjo javus, šienavo pievas, ganė gyvulius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad po brolio mirties nori perimti jo palikimą. Mirus brolio žmonai brolis liko gyventi tuose pačiuose namuose iki mirties, naudojosi likusiais prietaisais, daug turto neturėjo, dirbo turimą žemę kiek leido sveikata, sodino bulves, daržoves. Dėl brolio turto pats kreipėsi į notarą (2017 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. – 11 min.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė O. B. papildomai nurodė, kad kai pareiškėjas A. Š. kreipėsi į notaro biurą dėl jo brolio J. A. Š. palikimo priėmimo, tada paaiškėjo, kad į 0,7600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokiu būdu pareiškėjas privalėjo kreiptis į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis J. A. Š. po savo sutuoktinės A. Š. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, t. y. liko gyventi tuose pačiuose namuose, aktyviais veiksmais turtą valdė kaip savo, dėl teisinio neišprusimo į notarą nesikreipė (2017 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min. – 25 min.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog A. Š. ir J. A. Š. yra broliai (b. l. 8, 9). J. A. Š. buvo sudaręs santuoką su A. Š. (b. l. 10), jie vaikų neturėjo (b. l. 13, 14). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis J. A. Š. pagal 2002 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), ji iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). J. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Notaro biure į (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š. palikimą paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 11), Testamentų registre neužregistruoti duomenys apie palikimo priėmimo faktą A. Š. atžvilgiu (b. l. 21). Mirusiojo Juozo A. Š. palikimą po jo mirties priėmė jo brolis – pareiškėjas A. Š. (b. l. 12), Testamentų registre užregistruoti duomenys apie palikimo priėmimo faktą J. A. Š. atžvilgiu (b. l. 22). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo brolis J. A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą ir valdė jį iki mirties. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo brolis J. A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą ir valdė jį iki mirties, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose iki mirties, naudojosi likusiais prietaisais, dirbo turimą žemę, sodino bulves, daržoves, patvirtino liudytojų V. G. ir R. Š. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. G. patvirtino, kad pareiškėjo brolis gyveno santuokoje, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo sklypą. Mirus pareiškėjo brolio sutuoktinei, brolis liko gyventi tuose namuose, tvarkė sklypą, ūkininkavo, laikė gyvulius, tvarkėsi kaip su savo turtu (2017 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 13 min. – 16 min.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š. patvirtino, kad pareiškėjas turėjo brolį, kuris mirė (duomenys neskelbtini) metais. Brolis su savo sutuoktine turėjo savo namus, žemės. Po sutuoktinės mirties nežinojo, kad reikia tvarkytis dokumentus, liko gyventi tuose pačiuose namuose, žemę dirbo, sodino daržus, šienavo, prižiūrėjo kaip savo nuosavybę (2017 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 17 min. – 20 min.). Liudytojų V. G. ir R. Š. parodymai patvirtina, kad pareiškėjo brolis J. A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą ir valdė jį iki mirties (CPK 178 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo brolis J. A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos A. Š. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 9,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2646-10239 (b. l. 18) pareiškėjui A. Š. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo brolis J. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.