Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-29Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-02-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
1A-141-493/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26946-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-493/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26946-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.1.; 2.4.6.4.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,nuteistajam A. J. ir jo gynėjai advokatei A. R. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Nuteistajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 16 val. 15 min., veikdamas kartu su S. S., užėjo į UAB „N.“ parduotuvę „B.“, esančią (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, kurioje S. S. atidarė kasos aparato stalčių ir paėmė iš jo 300 eurų, tuo metu A. J., būdamas šalia, stebėjo aplinką, tačiau visa tai pastebėjus parduotuvės pardavėjai, abu pradėjo bėgti. S. S. bėgdamas išmetė 290 eurų, pasilikdamas 10 eurų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – UAB „N.“ parduotuvei „B.“ priklausantį turtą – pinigus – 10 eurų, taip padarydami 10 eurų turtinę žalą.

2. Apeliaciniame skunde A. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę bei įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime pagal išduotą Europos arešto orderį.

Šalies argumentai

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pažymėjo, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis turi mažametį vaiką. Be to, nurodė, kad nusikalstamos veikos darymo metu S. S. jis bandė sulaikyti nuo nusikalstamos veikos darymo.

2.2. Skunde atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos objektyviuosius požymiu realizavo S. S.. Jis tuo metu stovėjo atokiau nuo S. S.. Pažymėjo, kad jie su S. S. nebuvo susitarę vykdyti nusikalstamą veiką, todėl pamatęs, kad S. S. atidarė kasos aparato stalčių, liepė jam to nedaryti. Nuteistasis nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvais ir išvadomis, nes jis pagrindinio vaidmens, siekiant atvirai pasisavinti svetimą turtą, neatliko. Nuteistasis A. J. nurodo, kad S. S. teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į skundo argumentus, mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šiuo metu, atsižvelgiant į jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, yra neteisinga.

2.3. Prašydamas sumažinti jam paskirtą bausmę, apeliantas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis vartojo narkotikus, neturėjo šeimos, todėl išgyveno sunkų laikotarpį. Po nusikalstamos veikos padarymo išvyko iš Lietuvos į Angliją, nes norėjo pakeisti savo gyvenimo būdą. Nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs jo pragyvenimo šaltiniu, todėl prašo sumažinti jam paskirtą bausmę arba paskirti kitos rūšies, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. J. skundą dalyje dėl netinkamo veikos kvalifikavimo atmesti, tačiau nustačius, kad Europos arešto orderis buvo išduotas šioje byloje, nuteistojo suėmime Anglijoje išbūtą laiką įskaityti į jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. J. skundas tenkinamas iš dalies

5. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir tuo, jog šią nusikalstamą veiką padarė kaip bendravykdytojas. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. J. veiką kvalifikavo pagal 178 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad jis vagystės jis neįvykdė, o tik nusikalstamos veikos padarymo metu stovėjo šalia. Iš skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis kelia jo kaip padėjėjo atsakomybės klausimą. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais sutinka.

7. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką nusikalstamos veikos bendravykdytoju gali būti laikomas tik tas asmuo, kuris realizavo visus arba bent dalį objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, o asmenys, kurie nerealizuoja bent dalies nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, gali būti pripažįstami tik kaip kitos rūšies bendrininkai, t. y. organizatorius, kurstytojas arba padėjėjas (BK 24 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Taigi, norint asmenį pripažinti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendravykdytoju, yra būtina nustatyti, jog jis realizavo šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius – atvirai, neteisėtai ir neatlygintinai pagrobė svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad A. J. kartu su S. S. užėjo į UAB „N.“ parduotuvę „B.“, kurioje S. S., kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, atidarė kasos aparato stalčių ir paėmė iš jo 300 eurų, tuo metu A. J., būdamas šalia, stebėjo aplinką, tačiau visa tai pastebėjus parduotuvės pardavėjai, abu pradėjo bėgti, tačiau S. S. bėgdamas išmetė 290 eurų, pasilikdamas 10 eurų. Pažymėtina, kad kitokių atliktų A. J. veiksmų nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, jog A. J. nerealizavo nė vieno objektyviojo BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, todėl nėra jokio pagrindo A. J. laikyti bendravykdytoju padarant atvirąją vagystę.

8. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. padėjo padaryti nusikalstamą veiką saugodamas kitus nusikaltimą darančius asmenis (stebėjo aplinką), darytina išvada, jog A. J. veikė kaip padėjėjas, todėl jo padaryta nusikalstama veika papildomai kvalifikuojama su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.

9. Apeliacinės instancijos vertinimu A. J. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. S. yra jo pažįstamas, jie susiskambindavo telefonu ir jis siūlydavo važiuoti į Kauną. Jis akcentuodavo, kad reikia važiuoti į Kauną ir parduotuvėse ką nors pavogti. A. J. sutikdavo važiuoti kartu, žinodamas, kad Kaune ką nors pavogs. Įvykio dieną nuvažiavo į parduotuvę, S. S. pasakė, kad nori pasižiūrėti. A. J. suprato, kad jis norės kažką pavogti. Nuėjus į parduotuvę, S. S. pamatė, kad joje nėra pardavėjos. Tuo metu A. J. stovėjo per 4 žingsnius nuo kasos. Matė, kad S. S. nuėjo už prekystalio, pakėlė kasos aparatą ir paėmė pinigus iš kasos stalčiaus. Kiek buvo pinigų nežino, nes tik stebėjo, ar niekas neateina (b. l. 151-153, 154-155). Liudytojai Ž. D., J. G., J. V., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, kad parduotuvės prekybos salėje buvo du asmenys (b. l. 27-28, 40-46, 46-48).

10. Taigi, iš anksčiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių yra matyti, jog A. J. tyčia apėmė tik aplinkos stebėjimą, kuomet S. S. atidarė kasos aparato stalčių ir paėmė iš jo 300 eurų, t. y. padėjimą įvykdyti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 6 dalis), nes jis pats nerealizavo nė vieno BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamos veikos objektyviojo požymio. Atsižvelgiant į tai, kad bendrininkų susitarimas nebuvo konkrečiai apibrėžtas, nes A. J. vyko kartu su S. S. į Kauną, turėdamas tikslą ką nors pavogti, todėl A. J. kaip padėjėjas atsako pagal vykdytojo padarytos nusikalstamos veikos požymių visumą.

11. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistajam inkriminuota, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Šiuo atveju nustatyta, kad buvo tik vienas vykdytojas – S. S., ir vienas padėjėjas – A. J., t. y. mažiau nei du vykdytojai, todėl nėra bendrininkų grupės požymių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo nustatyta sunkinanti aplinkybė, jog nuteistasis veikė bendrininkų grupe, šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

12. Dėl nuteistojo argumentų, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija pažymi, jog parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – 4 kartus teistas išimtinai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šią inkriminuojamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (b. l. 65-71). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos švelnios bausmės (laisvės apribojimas), ir griežčiausios bausmės (laisvės atėmimas) buvo neveiksmingos, nes nepadarė teigiamo poveikio. Taigi, kolegijos vertinimu, net ir pašalinus nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei perkvalifikavus jo veiką, nėra pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, dydžiu artimą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės minimumui. Todėl apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis augina mažametį vaiką, siekia keisti gyvenimo būdą, atmetami kaip nesudarantys pagrindo dar labiau švelninti paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. J. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde A. J. kėlė ir BK 66 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, prašant įskaityti Jungtinėje Karalystėje suėmime pagal Europos arešto orderį šioje byloje išbūtą laiką.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be sprendimų dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, priverčiamosios medicinos priemonės, turi būti nurodytas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai yra tam pagrindas. Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl, nors BK ir BPK tiesiogiai nėra nustatyta, į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo) (BK 66 straipsnis), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, 2K-408/2012). Pažymėtina, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006).

16. Analizuojant skunde nurodytus teiginius, jų pagrįstumą iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017 m. liepos 21 d. išdavė Europos arešto orderį A. J.. Jungtinės Karalystės nacionalinis biuras informavo, kad A. J. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2018 m. liepos 20 d. ir į Lietuvos Respubliką pargabentas 2018 m. rugsėjo 27 d. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į nuosprendžiu paskirtos bausmės (8 mėnesius laisvės atėmimo) laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. laikotarpis, kai A. J. buvo sulaikytas ir suimtas Lietuvos Respublikoje, tačiau neįskaitytas laikotarpis, kai apeliantas buvo kalinamas Jungtinėje Karalystėje nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ši klaida taisytina keičiant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį ir į A. J. paskirtos bausmės laiką įskaitoma visas jam taikytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas.

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apskųstasis teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti.

A. J. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies A. J. pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu nuteistajam A. J. į paskirtą galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti visą laiką išbūtą lakinamajame sulaikyme bei suėmime Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei išbūtą kalinimo (suėmimo) laiką Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėArūnas Paštuolis