Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-68-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
AN2-68-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00238-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
M. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-68-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00238-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimas, kuriuo M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2018 m. balandžio 28 d. 13.11 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 4, 5, 125 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį kelyje, turinčiame keturias eismo juostas į abi puses, akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį, apvažiavo pirma eismo juosta važiavusį automobilį iš dešinės pusės kelkraščiu, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą, tuo išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstruodamas savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, kad jo veiksmuose yra pažeidimo požymiai, numatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Kokiais kriterijais teismas vadovavosi, kad jis tyčia apvažiavo pirma eismo juosta važiuojantį automobilį iš dešinės pusės kelkraščiu, iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą, ir tuo išties pademonstravo nenorą saugiai aplenkti kitą automobilį ir važiuoti toliau, taip demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą, ir tuo kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, nemotyvavo. Vien teismo nurodoma aplinkybė, kad jis esą neneigė atlikęs šį manevrą ir dėl pažeidimo gailėjosi, prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti apie tai, jog jo veiksmai buvo tyčiniai, siekiant pademonstruoti nenorą saugiai aplenkti kitą automobilį, demonstruoti nepagarbą ir savo išskirtinumą kitiems eismo dalyviams, tariamai sukeliant pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

2.2. Apeliantas pažymi, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, koks (duomenys neskelbtini) (dešinės pusės) (duomenys neskelbtini) r. sav., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre yra leistinas greitis, kategoriškai nenustatyta ir kokiu greičiu judėjo vaizdo įraše matomos transporto priemonės. Ar jo vairuojamo automobilio greitis buvo pavojingas ir tikrai keliantis realų pavojų kitiems eismo dalyviams, iš vaizdo įrašo objektyviai spręsti negalima. Nekalbant apie susidariusią situaciją, dėl kurios jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, lenkimo manevras vyko išplatėjančiame asfaltuotame kelio ruože. Nors ne kiekvienas transporto priemonės valdytojas turi automobiliams skirtas vaizdo fiksavimo priemones, kuriomis galėtų pagrįsti savo teiginius, tačiau teismas taip aiškiai ir nepagrindė išvados, kodėl išreikštą poziciją, jog lenkimo manevras įvyko siekiant išvengti sunkių padarinių, susijusių su galbūt eismo įvykio kilimu, vertino kaip gynybinę. Visuotinai pripažįstama, kad vairuojant transporto priemonę bei esant intensyviam eismui, grėsmė eismo saugumui gali kilti bet kokiu momentu, kadangi negalima nuspėti ir tikėtis, kaip pasielgs vienas ar kitas automobilio vairuotojas iškilus netikėtai, staigiai ir pavojingai situacijai (pvz., įvykus staigiam ir nenumatytam automobilio gedimui, kito vairuotojo elgesiui susidarius pavojingai situacijai kelyje, išbėgus gyvūnui į kelią ir pan.). Apelianto tvirtinimu, jis situaciją vertino taip, kaip jam tuo metu atrodė tinkamiausia, kilus tokiai pavojingai situacijai, tačiau to neleido paaiškinti bei pagrįsti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas V. L., o teismas nurodytus paaiškinimus, jog jis buvo priverstas taip veikti, vertino kaip gynybinę poziciją, apsiribojant vieninteliu vaizdo įrašu, kurio duomenys negali būti laikomi patikimais.

2.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. teigimu, tai, kad jis nesureikšmindamas įvykio aplinkybių neneigė atlikęs šį manevrą ir dėl pažeidimo gailėjosi, nesudarė pagrindo kategoriškai išvadai, kad vairuojant transporto priemonę nebuvo kilusios aplinkybės, dėl kurių buvo priverstas veikti būtinojo reikalingumo sąlygomis – aplenkti važiuojančią transporto priemonę iš dešinės. Jis nėra teisininkas ar turintis kokį kitą aukštąjį išsilavinimą. Bylos tyrimo metu Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kelių policijos tarnyboje, siekdamas susipažinti su bylos medžiaga, pareigūnei nurodė faktines aplinkybes, susijusias su kitos transporto priemonės lenkimu magistraliniame kelyje, tačiau pareigūnė jam teigė, kad viską galės paaiškinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau byla nebuvo nagrinėjama kaip to prašė jo gynėjas, tai yra nebuvo laikomasi ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tai pripažino ir Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto V. L. 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo buvo nurodyta, kad su juo susisiekta tik 2018 m. gegužės mėnesį, tikslu nustatyti transporto priemonės savininką ir, kas tuo metu vairavo transporto priemonę, dėl to jam net nebuvo galimybės objektyviai paaiškinti faktinių aplinkybių dėl inkriminuojamo pažeidimo. Elektroniniuose laiškuose, siųstuose 2018 m. liepos 24 d. el. paštu (duomenys neskelbtini), jis iš pradžių negalėjo nurodyti, kas vairavo automobilį, po to pripažino, jog jis vairavo transporto priemonę, nesureikšmindamas situacijos ir siekdamas kuo greitesnio bylos nagrinėjimo ir nuobaudos paskyrimo, nesuvokdamas apie gresiančias sunkias pasekmes. Tai patvirtina ir protokolo surašymo laikas, jis surašytas po dviejų dienų – 2018 m. liepos 26 d. Ir tik gavęs protokolą, grįžęs iš darbų užsienyje, nuvykęs į policiją sužinojo visas aplinkybes dėl inkriminuojamo pažeidimo, tai yra jam net nebuvo leista pamatyti vaizdo įrašo, neteiktos bylos medžiagos kopijos.

2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje tai siejama ir su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams – laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai – nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje, ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

2.6. Apelianto tvirtinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, paneigiančių, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, atlikdamas priekyje važiuojančios transporto priemonės lenkimo manevrą dešine kelio puse važiuojant asfaltuotu kelkraščiu. Sprendžiant klausimą dėl jo tariamai pavojingo elgesio, siekiant atkreipti aplinkinių dėmesį, nėra nustatyta, taip, kaip to reikalauja nutarimo turiniui keliami reikalavimai (ANK 618 straipsnis). Vien tai, kad jis iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą, nenurodant, kokį Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimą jis pažeidė, negali būti vertinama kaip tyčiniai veiksmai keliantys pavojų, siekį atkreipti aplinkinių dėmesį ir panašiai. Kelių eismo taisyklių 101 punkte nustatytas reikalavimas, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Byloje nenustatyta, jog jis atlikdamas persirikiavimo manevrą, elgėsi nesaugiai ir/ar kam nors iš eismo dalyvių kliudė. Nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir vaizdo įrašas. Priešingai, įvykus lenkimo manevrui, automobiliui tolstant saugiu atstumu, rikiavosi į kitą eismo juostą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. Stasiulis mano, kad M. B. apeliacinis skundas kaip nepagrįstas turi būti atmestas, o skundžiama nutartis palikta galioti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. teigia, kad lenkimo manevras įvyko siekiant išvengti sunkių padarinių, susijusių su galbūt eismo įvykio kilimu, t. y. jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, lenkimo manevras vyko išplatėjančiame asfaltuotame kelio ruože. Be to, byloje nenustatyta, jog jis atlikdamas persirikiavimo manevrą, elgėsi nesaugiai ir/ar kam nors iš eismo dalyvių kliudė.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs M. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų pagrįstai nustatė, kad M. B. vairuodamas automobilį kelyje, turinčiame keturias eismo juostas į abi puses, apvažiuodamas pirma eismo juosta važiavusį automobilį iš dešinės pusės kelkraščiu, posūkio signalą rodė. Taip pat nustatė, kad automobilio greitis greičio matuokliu nebuvo matuojamas, todėl teismas pagrįstai nesirėmė vien tik vaizdo registratoriumi užfiksuotais duomenimis ir nekonstatavo, jog M. B. viršijo toje vietoje leistiną greitį. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų apie automagistralės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre leistino greičio maksimumą. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

10. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų aiškiai matyti, kaip M. B. vairuojamu automobiliu pavojingai ir įžūliai iš dešinės pusės kelkraščiu aplenkė pirma eismo juosta važiavusį automobilį bei iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą. Toks M. B. elgesys vienareikšmiškai parodo, kad jis automobilį vairavo chuliganiškai, nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad jis tokiais veiksmais demonstravo būtent savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, neabejotinai kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kad M. B. taip veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, paneigia ne tik vaizdo įraše užfiksuota eismo situacija, bet ir jo paties elektroniniuose laiškuose policijos pareigūnui V. L. nurodytos aplinkybės.

11. Pažymėtina, kad M. B. vairuotu automobiliu iš dešinės pusės kelkraščiu aplenkus pirma eismo juosta važiavusį automobilį ir iš karto persirikiavus į antrą eismo juostą bei staigiai nutolstant, pasimatė, kad antra eismo juosta važiavo automobilis „Mazda“. Ši įvykio metu buvusi eismo situacija leidžia pagrįstai teigti, jog M. B. ne dėl būtinumo, o tiesiog, matydamas pirmoje ir antroje eismo juostose beveik šalia vienas kito važiuojančius automobilius, iš esmės pats sukeldamas pavojingą situaciją, nenorėdamas ar nebegalėdamas per arti priartėjęs prie priekyje važiavusio automobilio, lėtinti greičio ir važiuoti iš paskos, aplenkė pirma eismo juosta važiavusį automobilį iš dešinės pusės kelkraščiu ir staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą, taip aiškiai parodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. susidariusią kelyje avarinę situaciją, dėl kurios būtų turėjęs šiurkščiai pažeisti ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būtų aiškiai prisiminęs ir apie tai iš karto parodęs policijos pareigūnui, kai tik sužinojo apie užfiksuotą nusižengimą. Tačiau nagrinėjamu atveju faktą, kad M. B. automobiliu važiavo chuliganiškai tyčia, aiškiai parodo ir jo elektroninių laiškų, rašytų policijos pareigūnui V. L., turinys. Iš elektroninių laiškų turinio nustatyta, kad policijos pareigūnui V. L. elektroniniu laišku informavus M. B. apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodžius jo padarymo vietą, laiką ir panašiai, M. B. dėl padaryto nusižengimo labai apgailestavo. Pažymėtina, kad M. B., aiškiai suvokdamas gresiančią atsakomybę, kad gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, nurodė, kad pasielgė neapgalvotai, neįvertino atliktų veiksmų pasekmės, teigė, jog jam vairuotojo pažymėjimas yra labai svarbus dėl darbo (b. l. 20). Apie tai, kad jis taip elgėsi dėl to, kad išvengtų avarinės situacijos ar panašiai, net neužsiminė, todėl tokia pateikta versija tik teismui, kurios visiškai nepatvirtina objektyviai nustatytos aplinkybės, vertintina kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti griežtos nuobaudos.

12. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad M. B. labai šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 125 punktų reikalavimus, jo veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Vien tai, kad pažeidėjas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys.

13. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad M. B. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija padarė ANK pažeidimų, juos išsamiai įvertino ir skundžiamoje nutartyje aptarė apylinkės teismas, todėl apygardos teismas dar kartą to paties nekartoja. Apygardos teismas akcentuoja, kad skubotas ir nekokybiškas bylos nagrinėjimas, neįvertinus konkretaus atvejo aplinkybių visumos, neabejotinai yra netoleruotinas, atitinkamai pažeidžia ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, numatytas ANK 577 straipsnyje. Pažymėtina, kad nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūnų padarytus proceso pažeidimus ir juos pagrįstai bei tinkamai ištaisė, teismo posėdyje buvo peržiūrėtas ir įvykio metu automobilyje vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdas. Naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis M. B. buvo užtikrintas nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme.

14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė