Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-01-24 · Byla Nr. A2.6.-50-795/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-822-557/2013Nutartis · 2013-12-12Klaipėdos apygardos teismas
  2. A2.6.-50-795/2014Nutarimas · 2014-01-24Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-24
Bylos Nr.
A2.6.-50-795/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04259-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-50-795/2014(Proceso Nr. 4-06-3-04259-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
Registro objektas ROIK: 07-13-7848457KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. G., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išsituokusio, aukštojo išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 19.00 val., Klaipėdoje, ties Karklų gatvės 17 namu, vairavo automobilį Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu apgadintas A. K. automobilis Audi 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus. Tokie A. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

2013 m. spalio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirta administracinė nuobauda – 200,00 Lt (du šimtai litų) bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta galutinė nuobauda – 3000,00 Lt (trys tūkstančiai litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Paskirtos 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudos sumokėjimas išdėstytas per dvidešimt keturis mėnesius, iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 125,00 Lt.

2013 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu A. G. dėl padarytų pažeidimų kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad važiuodamas atbuline eiga automobiliu Audi 90, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), pajuto stuktelėjimą. Sustojęs išlipo iš automobilio ir pamatė, kad atsitrenkė į kitos mašinos galinį ratą. Jo galinio automobilio žibinto stikliukas ankščiau buvo įskilęs, todėl nuo smūgio subyrėjo. Automobilio savininko, į kurį stuktelėjo savo automobiliu, nepažinojo, todėl jo neieškojo ir nelaukė. Iš įvykio vietos išvažiavo, nes skubėjo nuvežti draugę L. Š. į tėviškę. Pabėgti iš įvykio vietos neketino, planavo vėliau susirasti automobilio savininką ir jo atsiprašyti. Policijai apie įvykį nepranešė, nes tikėjosi, kad žalą atlygins draudimas. Po mėnesio sugrįžo į Klaipėdą. Ieškojo apgadinto automobilio savininko, klausinėdamas žmonių, tačiau niekas jo nepažinojo. Apgadinto automobilio numerį užsirašė, tačiau savo automobilio numerio ar kontaktinių duomenų nepaliko.

L. N. V. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., vakare, būdama savo namuose, išgirdo stiprų automobilių susidūrimo garsą. Kieme stovi ir jos automobilis, todėl nedelsdama priėjo prie lango pažiūrėti. Pamatė, kad kaimyno mašina stovi šonu prie šaligatvio, o automobilis Audi 90, tamsios spalvos, galu į kaimyno automobilį. A. A. 90 vairuotojas išlipęs nebuvo, per automobilio langą apžiūrėjo kaimyno automobilį ir nuvažiavo į kitą kiemą. Šį automobilį vairavo pagyvenęs vyras žilais plaukais. N. V. nedelsdama užsirašė nuvažiavusio automobilio numerį, tačiau policijos neskubėjo kviesti. Tikėjosi, kad automobilio, sukėlusio eismo įvykį, vairuotojas sugrįš ir paliks lapelį su savo kontaktiniais duomenimis. Vairuotojas nesugrįžo. Išėjusi į kiemą, kaimynui perdavė lapelį su eismo įvykį sukėlusio automobilio numeriu. Matė, kad kaimyno automobilio sparnas įlenktas.

Liudytojas A. K. parodė, kad būdamas namuose išgirdo trenksmą, įsijungė jo automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), signalizacija. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad automobilis akivaizdžiai apgadintas: įlenktas jo sparnas, bamperis, kitos pusės ratas prispaustas prie šaligatvio bortelio, sulankstytas ratlankis. Anksčiau šių automobilio apgadinimų nebuvo. Kaimynė N. V. padavė lapelį su užrašytu autoįvykį sukėlusio automobilio numeriu. A. K. iškvietė policijos pareigūnus. apgadinto automobilio remontas kainavo 530 Lt. Draudimas šių išlaidų neapmokėjo daugiau kaip mėnesį, tol kol nebuvo nustatytas avarijos kaltininkas. Per tą laiką avarijos kaltininkas jo neieškojo.

Liudytoja L. Š. parodė, kad ji yra buvusio advokato našlė, todėl išmano įstatymus. Visus savo paaiškinimus ji surašė A. G. apeliaciniame skunde. A. G. yra jos draugas, todėl jo paprašė nuvežti į tėviškę. Jos namo Kanto g. kieme nebuvo parkavimosi vietų, todėl A. G. automobilį pasistatė Karklų g. 17 namo kiemą. Kaime ketino būti apie du mėnesius, todėl į automobilį sukrovė daug daiktų. Automobiliui pradėjus važiuoti, ji išgirdo lyg vaiko riksmą ir trenksmo garsą. Pamanė, kad tą garsą sukėlė nuvirtę mediniai kelioniniai lagaminai. Neprisimena, ar A. G. buvo išlipęs iš automobilio. Atvažiavus į Kauną, ji pastebėjo subyrėjusį automobilio galinio žibinto stikliuką. A. G. paaiškino, kad stikliukas ankščiau buvo įskilęs ir klijuotas, o užvažiavus ant šaligatvio bordiūro sutrupėjo. Po mėnesio grįžus į Klaipėdą iš policijos sužinojo apie A. G. iškeltą bylą.

2013 m. rugpjūčio 21 d., Klaipėdos AVPK KPB patrulio G. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 19.15 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, ties Karklų g. 17 manu įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas, vairuojantis automobilį Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą, apgadinto automobilio savininkas A. K. paaiškino, kad apie 19.00 val. išgirdo lauke stiprų smūgį. Pažiūrėjęs pro buto langą pamatė, kad jo automobilis Audi 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas. Liudytoja N. V. paaiškino, jog matė pro savo buto langą, kaip juodos spalvos automobilis Audi 90 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo skersai kelio, vairuotojas apie 50 metų amžiaus, neišlipdamas iš mašinos žiūrėjo pro langą į automobilį Audi raudonos spalvos, po to iš įvykio vietos nuvažiavo. Apžiūrint automobilį Audi 80, matėsi apgadintas galinės dešinės pusės sparnas iki 68 cm aukščio, šalia galinio dešinės pusės rato ant žemės pabirusios žibintų šukės, apgadintas galinis kairės pusės ratas (įlinkęs rato gaubtas nuo smūgio į gatvės bordiūrą). Patikrinus CDB duomenis nustatyta, kad automobilis Audi 90, valstybinis Nr. priklauso A. G., gyv. S. Daukanto g. 36-3, Klaipėdoje. Susisiekti nepavyko, telefonas buvo išjungtas, nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu nei paties, nei automobilio rasti nepavyko (b.l. 8).

2013 m. rugpjūčio 25 d., ir 2013 m. rugsėjo 15 d., Klaipėdos AVPK KPB specialistų O. D. ir M. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2013 m. rugpjūčio 25 d., nuvykus pas A. G., gyvenantį S. Daukanto g. 36-3, Klaipėdoje, buto durų niekas neatidarė. Kaimynas K. A. paaiškino, kad A. G. išvykęs į Kauną. Pakartotinai nuvykus 2013 m. rugsėjo 15 d., A. G. buto durų niekas neatidarė. Kieme stovinčio automobilio Audi 90 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo (b. l. 5, 7).

2013 m. rugsėjo 29 d., Klaipėdos AVPK KPB specialisto M. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pakartotinai nuvykus į A. G. gyvenamąją vietą, namo kieme rastas stovintis automobilis Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, nustatyti sugadinimai: apibraižytas automobilio galinis bamperis ir išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas. A. G. buto durų niekas neatidarė. Susisiekus su A. G. telefonu, šis nurodė, kad grįš į namus. A. G. atėjus į S. Daukanto g. 36 namo kiemą, paklausus kokiomis aplinkybėmis išdaužė savo automobilio galinį dešinės pusės žibintą, jis neatsakė (b.l. 6).

Eismo įvykio schemoje nurodyta automobilio Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektorija, bei Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtis įvykio metu. Taip pat, užfiksuoti įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai: Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės žibintas; Audi 80. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis kairės pusės ratas, bei galinis dešinės pusės sparnas (b.l. 9-12, 15-17).

Iš Polis duomenų sistemos matyti, kad 2013-08-21, 19.17 val. gautas pranešimas Klaipėdos AVPK, kad Karklų g. 17, Klaipėdoje į stovintį automobilį namo kieme prieš 10 min. įvažiavo kitas automobilis Audi tamsios spalvos V/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino, kur tiksliai nežino (b.l. 19-20).

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (Kelių eismo taisyklių 132 punktas). Be to, Kelių eismo taisyklių 234 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G., atbuline eiga vairuodamas automobilį Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį.. Eismo įvykio metu apgadintas A. K. automobilis Audi 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie autoįvykį A. G. policijos pareigūnams nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teismo posėdžio metu tvirtino, jog iš eismo įvykio vietos jis neketino pasišalinti, rengėsi pats susirasti apgadinto automobilio savininką ir jam pranešti apie padarytą pažeidimą kelių eismo srityje, tačiau bylos duomenys šios jos versijos nepatvirtina. A. G. į policijos įstaigą taip ir nenuvyko, o jo priešinga teisei veika išaiškinta tik atsitiktinio liudytojo – N. V. dėka. N. V., pamačiusi A. G. sukeltą eismo įvykį ir jo pasišalinimą iš įvykio vietos, užsirašė jo automobilio markę bei valstybinį registravimo numerį ir šią informaciją perdavė nukentėjusiajam A. K.. Nors teismo posėdžio metu A. G. tvirtino po mėnesio ėmęs ieškoti nukentėjusio asmens, apie jį klausinėdamas kitų žmonių, tačiau šie jo veiksmai neužtikrino ir negalėjo užtikrinti nukentėjusio asmens turtinių interesų apsaugos. Pažymėtina, kad rašydamas apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismu, A. G. nurodė, kad apie tai, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Audi 80, jis sužinojo tik iškviestas į policiją. A. G. veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

A. G. anksčiau vieną kartą baustas administracine tvarka už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje, kurioje automobilis kliudo kitoms transporto priemonėms, tačiau naujo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ši administracinė nuobauda nebegaliojo (b.l.22). A. G. nedirba, pateikė medicininį dokumentą, patvirtinantį, kad 2013 m. vasario 25 d. jį buvo ištikęs infarktas (b.l. 35,36).

A. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau keitė savo parodymus, iš pradžių tvirtino nesupratęs, kad pateko į eismo įvykį, vėliau, kad ketino pats susirasti apgadinto automobilio savininką ir su juo atsiskaityti. Jo atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nesukėlė sunkių pasekmių. Eismo įvykio metu automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti nežymūs apgadinimai. A. G. prisipažino tik iš dalies, tačiau davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, išgyvena dėl savo elgesio ir gresiančios administracinės nuobaudos. Kita vertus, administracinis teisės pažeidimas išaiškintas ne paties A. G., o atsitiktinio liudytojo, mačiusio įvykį, dėka. Jis nedirba, serga sunkia liga.

Visos šios aplinkybės nepašalina A. G. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti atsakomybę. A. G. asmenybė, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, serga sunkia liga (be pagrindinės ligos – infarkto, diagnozuotos gretutinės ligos – židininė epilepsija ir hipertenzinė kardiopatija (b.l. 35), bei kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad nuobaudos tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir paskyrus A. G. švelnesnę, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – baudos minimali riba. Kita vertus, paskyrus A. G. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą- baudą, jis prarastų galimybę gydytis bei tinkamai aprūpinti save būtiniausiomis prekėmis bei vaistais, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpinamas, siekiant administracinės nuobaudos tikslų ir siekiant padėti A. G. išvengti administracinių teisės pažeidimų recidyvo ateityje .

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. G. skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, švelnesnė nei 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, bei minimali šioje sankcijoje numatyta nuobauda – specialiosios teisės atėmimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą baudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, skirti administracinę nuobaudą – baudą 1000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu A. G. skirti galutinę administracinę nuobaudą –baudą 1000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Priešingu atveju, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Byloje esantį voką su transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. galinio žibinto šukėmis (b.l. 27), nutarimui įsiteisėjus sunaikinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė