- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- e2S-2225-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02282-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Litbed bedding company“
- Kategorijos
- 3.6.1.1Teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių karavanas“ ieškinį dėl skolos už krovinio pervežimo paslaugas priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litbed bedding company“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl civilinės bylos teismingumo nustatymo, įvertinant, ar Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau - Konvencija) suteikia šalims teisę susitarti dėl kilusio ginčo teismingumo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Krovinių karavanas“ pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Litbed bedding company“ priteisti 1 149,50 Eur pagrindinės skolos už krovinio pervežimo paslaugas, 69,64 Eur palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, konstatuodamas, jog ieškinys neteismingas Trakų rajono apylinkės teismui ir nurodydamas ieškinio teismingumą Vokietijos Federacinės Respublikos teisme, esančiame Kassel mieste.
4. Pažymėjo, jog šalys pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 32 straipsnio 1 dalyje numatyta teise susitarti dėl teritorinio teismingumo ir Krovinio vežimo užsakymo sutartimi Nr. 92 šalys susitarė dėl teritorinio teismingumo, 9 straipsnio 1 dalyje numatę, jog visi teisiniai ginčai, kurie kildinami iš šios sutarties arba su ja siejami, visiems jų dalyviams teismingi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 2 dalyje nurodydami teismo vietą: KASSEL, o 3 dalyje – Vokietijos teisės galiojimą. Nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ir atsakovas atskiru susitarimu būtų susitarę pakeisti sutartyje nurodytą teismingumą, todėl, ieškinį pateikus pažeidžiant teismingumo taisykles, jis atsisakytinas priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantas (ieškovas) UAB „Krovinių karavanas“ pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį dėl skolos už krovinio pervežimo paslaugas priimti, nustatant, kad jis nagrinėtinas Trakų rajono apylinkės teisme.
6. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju taikoma CMR konvencija, kuris yra specialus aktas lyginant su CPK, todėl teismingumo nustatymui taikomas lex specialis generali derogant principas.
7. Kadangi CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalis nustato ginčų teismingumo taisykles, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį civilinė byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (konkrečiai – Trakų rajono apylinkės teismui), o pateikdamas ieškinį ieškovas laikėsi Konvencijos reikalavimų, pateikdamas ieškinį pagal krovinio priėmimo vežti vietą.
8. Krovinio vežimo sutartyje nustatytas teismingumas yra niekinis, kadangi pagal CMR Konvencijos 41 straipsnį visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Pažymi, kad tokiu atveju sutartinis teismingumas negali būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nustatyta, jog ieškovas su atsakovu sudarė krovinio vežimo užsakymą (sutartį), kurios 9 punkte susitarė dėl teismingumo, numatydami, jog visi teisiniai ginčai, kurie kildinami iš šios sutarties arba su ja siejami, visiems jų dalyviams teismingi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, teismo vieta: KASSE, o sutarties santykiui galioja Vokietijos teisė. Pirmosios instancijos teismas pagal CPK 32 straipsnio nuostatas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Trakų rajono apylinkės teismui, remdamasis sutartiniu teismingumu. Apeliantas įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma CMR konvencija kaip specialusis teisės aktas, o susitarimas dėl teismingumo prieštarauja CMR konvencijai.
10. CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į kitus teismus kreiptis negalima.
11. Nors ieškovas įrodinėja, kad susitarimas dėl teritorinio teismingumo ginčams, kuriems taikoma CMR Konvencija negalioja, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-903/2012, kurioje aiškiai nurodyta, jog Konvencijos lietuviškas vertimas nėra pakankamai tikslus, o Konvencijos tekstas oficialiomis anglų ir prancūzų kalbomis leidžia krovinio vežimo sutarties šalims susitarti, kad ginčai dėl sutarties bus sprendžiami sutartimi pasirinktuose valstybės, kuri tuo pačiu yra CMR Konvencijos dalyvė, teismuose. Minėtoje nutartyje taip pat aiškiai nurodyta, jog CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktai numato papildomą teismingumą, kai pagal CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalį dėl teismingumo nebuvo susitarta.
12. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vertintina, jog pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo jau suformuotos praktikos. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad CMR numatytas teismingumas negali būti keičiamas šalių susitarimu.
13. Konstatuotina, kad apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, jog Krovinio vežimo užsakymo sutartimi Nr. 92 sulygtas teismingumas pakeistas (CPK 178 straipsnis). Todėl esant aiškiam ir nenuginčytam šalių susitarimui dėl teismingumo pasirinkimo, į jį turi būti atsižvelgta.
14. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
19. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą išsamiai įvertino ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.