Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 115 eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. liepos 3 d. apie 1.25 val., viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ir Marijampolės AVPK patalpose vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu ir žodžiu (žodžiais) įžeidė jų garbę bei orumą. Apeliaciniu skundu T. P. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo kaltę, rėmėsi liudytojų A. I., L. S. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į liudytojo R. B. parodymus, kad T. P. įvykio vietoje nieko įžeidžiančio pareigūnams neišsakė, tą patvirtino ir pareigūnas A. I., todėl pažeidimo aplinkybė, jog įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, turėtų būti pašalinta iš kaltinimo. O dalyje, kad tokie žodžiai būtų pavartoti Marijampolės AVPK patalpose – nėra įrodyta, todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta, kadangi liudytoju apklaustas pareigūnas, kuris vykdė jo apklausą komisariato patalpose, parodė, kad asmuo buvo nepatenkintas, jog buvo pristatytas į policiją, ko pasekoje ir keiksnojo policijos pareigūnus. Skunde pažeidėjas nurodė, kad nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejones būtų vertinamos asmens naudai. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis, kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo reikalauti jo vykti į policijos komisariatą ir patys išprovokavo jo nepasitenkinimą, tokią emocinę išraišką dėl nepagrįsto sulaikymo, ką įrodo aplinkybė, jog pristačius į policijos komisariatą jam tik išrašomas šaukimas ir paleidžiamas namo. Grįsdamas savo poziciją, apeliantas nurodė ir teisminę praktiką.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Institucija) atsiliepimu prašo T. P. apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju T. P. taikytinos ATPK nuostatos, kuriame numatyta nuobauda už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą yra švelnesnė, nei numatyta ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje.Administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra įstatymo normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas, laikydamasis kodekse įtvirtintų reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai T. P. veikoje nustatė minėtame straipsnyje numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.Administracinė atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį numatyta už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš šios formuluotės seka, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš veikų požymių, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte, antruoju atveju – turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo susiaurintas pažeidimo turinys ir nustatyta, jog T. P. viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini)gatvėje ir Marijampolės AVPK patalpose) vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu ir žodžiais įžeidė jų garbę ir orumą. Įvykio metu dirbę pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog pagal gautą iškvietimą nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, bendraujant su T. P. jis pradėjo garsiai keiktis necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu, pristačius į AVPK ir vedant į tarnybines patalpas bei jų viduje, T. P. vėl juos keikė necenzūriniais žodžiais. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyti ir pareigūnų atžvilgiu pavartoti necenzūriniai žodžiai (b. l. 5, 6). Nors po įvykio praėjus penkiems mėnesiams apklausiamas teisme liudytojas A. I. neprisiminė, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje T. P. juos keikė, tačiau patvirtino, jog jį vežant tarnybiniu automobiliu bei pristačius į komisariatą, jų atžvilgiu T. P. vartojo necenzūrinius žodžius, o kokius tiksliai – nurodė savo tarnybiniame pranešime (b. l. 50-53). Liudytojas L. S. apklausiamas teisme patvirtino, jog jam su kolega priėjus prie T. P. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastarasis pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais, kol važiavo į komisariatą, T. P. visą laiką juos keikė, posėdyje nurodė jų atžvilgiu pavartotus necenzūrinius žodžius, o komisariato budėtojų dalyje pasodinus jį ant kėdės, jis ir ten juos keikė (b. l. 50-53). T. P. komisariate apklausęs liudytojas D. L. parodė, kad T. P. juos keiksnojo (b. l. 70-73). Netikėti pareigūnais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko jie būtų galėję nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, apkalbėti ir be pagrindo apkaltinti T. P.. Iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, jog T. P. tokiais savo veiksmais įgyvendino ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymį – pareigūno garbės ir orumo įžeidimą.Nors apeliantas skunde nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į liudytojo R. B. parodymus, pažymėtina, kad šis liudytojas yra pažeidėjo kaimynas, draugas, dėl ko jo parodymai galimai duoti T. P. naudai, siekiant padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau pažymėtina, kad R. B. buvo tik (duomenys neskelbtini) gatvėje, o kartu į policijos komisariatą nevyko ir pačiame komisariate taip pat nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad pats pažeidėjas savo duotuose parodymuose ir apeliaciniame skunde iš esmės pripažino aplinkybę, jog pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kadangi patys pareigūnai išprovokavo jo nepasitenkinimą, tokią emocinę išraišką dėl nepagrįsto sulaikymo, tą grindė ir liudytojo D. L. parodymais, kad T. P. buvo nepatenkintas, jog buvo pristatytas į policiją, ko pasekoje ir keiksnojo policijos pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, gavę pranešimą apie pažeidimą ir tai, kad T. P. nebuvo patenkintas tuo, nėra pagrindas daryti pažeidimą, t.y. jam nesuteikiama teisė necenzūriniais žodžiais įžeidinėti ir keikti pareigūnų. Juo labiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareigūnų tarnybinius pranešimus ir duotus paaiškinimus, T. P. necenzūrinius žodžius pradėjo vartoti tik į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje atvykus pareigūnams ir jiems prisistačius, t.y. jo dar nesulaikius ir nevežant į policijos komisariatą.Šioje byloje sprendžiamas tik Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo, priimto T. P. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Kiti T. P. skundo argumentai apie neteisėtus ir nepagrįstus pareigūnų veiksmus, apie ginklo gavimo aplinkybes, nėra analizuojami, kadangi tai nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarimą nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.