Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pimenta“ atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovės R. D. (buvusi pavardė M.) atstovui advokatui R. T., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pimenta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, ieškinį atsakovams R. D. ir N. N. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, teismas pažymi, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal LR ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1406/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (LR CPK 177 straipsnis). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (LR CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tai, jog balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad byloje pateikti įmonės finansiniai duomenys patvirtina, kad prieš parduodant akcijas atsakovui N. N. buvo sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė – 2011-06-30 balansas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-30 (2 t. 6 b.l.), inventorizacijos aprašas (21 t. 110-121 b.l.). Taip pat teismo vertinimu byloje pateikti duomenys, liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas N. N. buvo suinteresuotas sutarties su VšĮ Radviliškio ligoninė vykdymu bei, kad atsakovas po ieškovės akcijų įsigijimo, nors ir nesėkmingai, tačiau įmonės veiklą tęsė. Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad 2011-08-04 UAB „TAUPALDA“ už atliktus rangos darbus Radviliškio ligoninėje pateikė UAB „Pimenta“ PVM sąskaitas – faktūras Nr. 309 ir Nr. 308 (1 t. 74, 80 b.l.). 2011-06-03 UAB „Pimenta“ VšĮ Radviliškio ligoninei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serija PIM Nr. 21192 132386,85 Lt sumai, kurią pasirašė UAB „Pimenta“ komercijos direktorius N. N. ir VšĮ Radviliškio ligoninės atstovas inžinierius S. Č. (1 t. 83 b.l.; 2 t. 53 b.l.). 2011 m. birželio mėn. sutarties šalys pasirašė atliktų darbų aktą Nr. A001, iš kurio matyti, kad UAB „Pimenta“ atliko darbų už 132386,84 Lt sumą (2 t. 55-58 b.l.). UAB „Pimenta“ VšĮ Radviliškio ligoninei pateikė 2011-12-08 PVM sąskaitą – faktūrą serija PIM Nr. 21196 140413,35 Lt sumai, kurią pasirašė UAB „Pimenta“ direktorius N. N. ir VšĮ Radviliškio ligoninės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja (1 t. 82 b.l.; 2 t. 59 b.l.). Pagal 2010-12-23 sutartį Nr. 152-1238 VšĮ Radviliškio ligoninė UAB „Pimenta“ 2010-12-23 pervedė 181866,80 Lt avansą, 2011-01-31 – 90933,40 Lt (2 t. 61-62 b.l.). Iš 2011-07-15 ilgalaikio turto pagrindinių priemonių inventorizacijos aprašo matyti, kad inventorizacijos metu komisijos pirmininkė direktorė R. M. nustatė, jog buhalteriniai likučiai sutampa su faktiniais ir ilgalaikio turto likutinė vertė sudaro 2259,25 Lt (kavos malūnas – 1200,00 Lt, kavos aparatas automatinis Odea Giro Plius – 791,92 Lt, kompiuteris ir programinė įranga – 1368,45 Lt (2 t. 16-17, 45-46 b.l.). Iš 2011-06-30 inventorizacijos aprašo Nr. INV 2011.06, kurį pasirašė direktorė R. M., komercijos direktorius N. N. ir vyr. finansininkas S. M., matyti, kad inventorizacijos metu buvo nustatyta, jog UAB „Pimenta“ prekių, iš kurių didžioji dalis sudarė maisto prekės, vertė buhalterinės apskaitos duomenimis sudarė 44801,28 Lt (2 t. 110-120 b.l.). Iš ilgalaikio turto kartotekos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30 matyti, kad ilgalaikio turto (kavos malūno, kavos aparato automatinio Odea Giro Plius, kompiuterio ir programinės įrangos) likutinė 1022,73 Lt (2 t. 123 b.l.). Iš 2012-06-01 UAB „Schindler – Liftas“ PVM sąskaitos – faktūros Serija 12S Nr. 049469 matyti, kad keleivinio lifto Schindler 5400-LT-4111206 kainą su PVM sudarė 120032,00 Lt (124 b.l.). Iš apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 matyti, kad UAB „Pimenta“ pagal išankstines sąskaitas UAB „Schindler – Liftas“ 2011-03-04 sumokėjo 30000,00 Lt, 2011-03-07 – 45020,00 Lt (2 t. 127 - 129 b.l.). Iš pirkimo dokumentų už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2012-06-30 matyti, kad po 2011-07-15 UAB „Pimenta“ buvo pateiktos 9 sąskaitos apmokėjimui (2 t. 126 b.l.). Remdamasis nurodyta bylos medžiaga, teismas pripažįsta, kad bankroto administratoriaus argumentus, kad akcijų pardavimas buvo fiktyvus, paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Konkrečiu atveju teismas vertina, kad atsakovei pardavus ieškovės akcijas N. N., pastarasis toliau veikė kaip ieškovės direktorius ne tik de jure, bet ir de facto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų sudaryta UAB „Pimenta“ akcijų pardavimo sutartis buvo ar yra pripažinta negaliojančia. Bankroto administratoriaus pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, kad administratorius nors ir rėmėsi, tačiau neįrodinėjo aplinkybės, kad žala ieškovei susidarė dėl atsakovų, kaip vadovų, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pimenta“ nevykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, bankroto administratoriaus argumentus, kad akcijų pardavimu atsakovė R. D. siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymą bei, kad akcijų pardavimas atsakovui N. N. buvo fiktyvus, teismas atmeta kaip neįrodytus. Teismo vertinimu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti atsakovės R. D. neteisėtai atlikus veiksmus dėl kurių ieškovei būtų atsiradusi žala, t.y., kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (LR CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalys). Remiantis bylos duomenimis teismas daro išvadą, kad atsakovė R. D. neturėjo tiesioginės pareigos perduoti turtą administratoriui, kadangi bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu nebebuvo įmonės vadovė. Vien ta aplinkybė, kad įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti administratoriui, nereiškia, kad jo neišsaugojo ankstesnė įmonės vadovė. Kaip jau nustatyta, duomenų, kad atsakovė būtų neperdavusi 2011-06-30 inventorizacijos apraše Nr. INV 2011.06 nurodytų prekių (44801,28 Lt vertės) ir ilgalaikio turto - kavos malūno, kavos aparato automatinio Odea Giro Plius, kompiuterio ir programinės įrangos (likutinė vertė 1022,73 Lt) įmonės perleidimo laikotarpiu, byloje nėra pateikta. Šios aplinkybės teismo vertinimu, bankroto administratorius neįrodė. Esant nustatytiems tokiems duomenims, spręstina, kad ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius neįrodė atsakovės R. D. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, kuri atsirado neperdavus administratoriui turto ir dokumentų (LR CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai atsakovės R. D. atžvilgiu yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl netenkinti.

Vertinant atsakovui N. N. pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – LR ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (LR ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – LR BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. LR BAĮ 21 straipsnyje atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus nustatyta įmonės vadovui. Pastaroji teisės norma sietina su LR BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Tik tinkamas išvardintų pareigų vykdymas leidžia nustatyti realiai atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti įmonės turimo turto apimtį, jo masės pokytį. Pažymėtina, kad apskaitos dokumentų tinkamas tvarkymas yra svarbus ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1374/2014). LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytus terminus privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne vien įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, jeigu dėl to padaroma įmonei žalos, nurodyti veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi teisėtais, kas, atitinkamai, suponuoja civilinės atsakomybės taikymo teisinių prielaidų buvimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 2011-07-15 N. N. įsigijo 100 procentų UAB „Pimenta“ akcijų ir nuo 2011-08-31 Juridinių asmenų registre įregistruotas įmonės akcininku ir vadovu (1 t. 10-14, 20-21 b.l.). Taip pat byloje pripažinta, kad perleidžiant ieškovės akcijas, atsakovui buvo perduotas 2011-06-30 inventorizacijos apraše Nr. INV 2011.06 nurodytas trumpalaikis turtas ir ilgalaikio turto kartotekos išraše nurodytas ilgalaikis turtas. 2012-06-08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Pimenta“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus įmonės dokumentus (1 t. 7-9 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas N. N., neperduodamas administratoriui turto ir dokumentų, pažeidė pareigas, numatytas teismo nutartimi ir LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, t. y. atsakovas N. N. atliko neteisėtus veiksmus ir šiais veiksmais ieškovei padarė žalą. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas remdamasis šia nuostata sprendžia, kad žalos dydis šiuo atveju turi būti nustatomas pagal 2011-06-30 inventorizacijos aprašą Nr. INV 2011.06 ir ilgalaikio turto kartotekos išrašą, iš kurių matyti, kad UAB „Pimenta“ akcijų perleidimo atsakovui metu turėjo 45824,01 Lt vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys paneigia bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes, kad keleivinis liftas 5400-LT-4111206 buvo apskaitytas kaip bankrutavusios įmonės ilgalaikis turtas ir įmonei iškėlus bankroto bylą turėjo būti perduotas bankroto administratoriui. Kaip jau minėta, iš 2012-06-01 UAB „Schindler – Liftas“ PVM sąskaitos – faktūros Serija 12S Nr. 049469 matyti, kad keleivinio lifto Schindler 5400-LT-4111206 kainą su PVM sudarė 120032,00 Lt (2 t. 124 b.l.). Iš ieškovės UAB „Pimenta“ VšĮ Radviliškio ligoninei pateiktos 2011-12-08 PVM sąskaitos – faktūros serija PIM Nr. 21196 140413,35 Lt sumai, matyti, kad į mokėtiną sumą įeina 15004,00 Lt už ekspertizę, 27830,00 Lt už projektavimo darbus ir 97579,35 Lt už lifto dalis (kab. apdaila, kab. rėm., kreipev., sv.) (1 t. 82 b.l.). Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei tai, kad visa sutarties su VšĮ Rdviliškio ligonine vertė sudarė 363733,60 Lt (1 t.71 b.l.), VšĮ Radviliškio ligoninė ieškovei pagal pateiktas sąskaitas už atliktas paslaugas ir prekes sumokėjo 272800,20 Lt (2 t. 61-62 b.l.), teismas sprendžia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad keleivinis liftas Schindler 5400-LT-4111206 pagal sutartį Nr. 152-1238 buvo perduotas VšĮ Radviliškio ligoninei, todėl atsakovas N. N. neturėjo pareigos perduoti administratoriui minėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, teismas konstatuoja, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (LR CK 2.87 straipsnio 7 dalis, LR CK 6.246-6.249 straipsniai) ir ieškovei iš atsakovo priteistina 45824,01 Lt žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimus, taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinu ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos ieškovei nepriteistinos. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ( LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ieškinį tenkinus tik iš dalies procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinti 28 procentai pareikštų reikalavimų sumos) valstybei iš atsakovo N. N. priteistinas 1375,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis ), taip pat priteistinos 22,62 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (1 t. 24 b.l., 2 t. 77 b.l.) (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis ).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė R. D. pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 1750,00 Lt advokato išlaidų - už atsiliepimo parengimą – 1000,00 Lt, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 750,00 Lt (5 valandos po 150,00 Lt) (3 t. 39 b.l.). Teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktus (už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA; už vieną atstovavimo valandą teisme 0.15 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į ieškinį apimtį, teismo posėdžių trukmę (atsakovės atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose), daro išvadą, kad išlaidos pagrįstos. Taip pat teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimą detaliai yra išnagrinėjęs ir pateikęs išaiškinimus Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini LR ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis. Tokią išvadą Lietuvos apeliacinis teismas motyvavo tuo, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios pačios pozicijos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į faktines bylos aplinkybes, atsakovei R. D. iš ieškovės UAB „Pimenta“ priteistina 1750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis), atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios UAB „Pimenta“ bankroto administravimo išlaidų.

2012-09-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atmetus ieškinį, atsakovės R. D. atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsakovo N. N. atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsniu, 6.246 - 6.249 straipsniais, 6.279 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 92 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pimenta“, įmonės kodas 145647819, 45824,01 Lt / 13271,55 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus 1 ct / trylika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 55 Eur ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 45824,01 Lt / 13271,55 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių litų 1 ct / trylikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 55 Eur ct ) sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. rugsėjo 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pimenta“, įmonės kodas 145647819, atsakovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1750,00 Lt / 506,83 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt litų / penkis šimtus šešis eurus 83 Eur ct) advokato atstovavimo išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pimenta“ bankroto administravimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1375,00 Lt / 398,23 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis litus / tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 23 Eur ct) žyminio mokesčio ir 22,62 Lt / 6.55 Eur (dvidešimt du litus 62 ct / šešis eurus 55 Eur ct) į valstybės pajamas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės R. D. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovo N. N. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.