Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, mokosi (duomenys neskelbtini) 10-oje klasėje, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. P. būdamas nepilnametis, 2024 m. kovo 12 d., apie 15.45 val., buto adresu (duomenys neskelbtini)s, kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – motinos N. P. atžvilgiu, vieną kartą kumščiu suduodamas jai į kairį šoną, padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais veiksmais N. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis N. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. kovo 12 d. aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, nelabai pamena, tačiau tą dieną, tarp jo ir jo mamos įvyko iš pradžių žodinis konfliktas, dėl trumposios žinutės, ko rezultate jis trenkė vieną kartą mamai, kuria ranka smūgiavo nepamena. Šiuo metu dirba ir mokosi, dėl savo elgesio labai gailisi, šiuo metu gyvena su mama, kartais pasipyksta, bet sutaria gerai, su tėčiu retai susitinka. Jam kažkada seniai buvo išrašyti raminantys vaistai, bet jis jų negėrė nuo jų buvo mieguistas, kai nori nusiraminti nueina padirbti į garažą prie mašinos. Daugiau taip nebesielgs. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė mamos.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai.

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje. Į butą patenkama per medines rudos spalvos duris. Per jas patenkama į buto koridoriaus patalpą (patalpa neapžiūrima). Koridoriaus priekinėje sienoje yra medinės durys. Per jas patenkama į miegamojo kambarį. Kairėje kambario pusėje, prie durų yra medinis stalas ant kurio sudėti įvairūs drabužiai. Už stalo yra sienoje langas su įstiklintomis durimis vedančiomis į balkono patalpą. Miegamojo kambario kairėje pusėje kampe yra vaikiška lova, kuri yra paklota įvairia patalyne, ant patalynės įvairūs žaislai. Už vaikiškos lovos stovi medinės indauja kurioje sudėti įvairūs daiktai bei indai. Dešinėje kambario pusėje prie sienos stovi tamsios spalvos sofa – lova, kuri paklota įvairiaspalve patalyne. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų detalių nerasta ir nepaimta (b. l. 23-25, 26-30).

Iš 2024 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 597/2024 (02), matyti, kad N. P. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2024 m. kovo 12 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 63-64).

Iš 2024 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir pokalbio stenogramos, matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie įvykį, 2024 m. kovo 13 d. 11.12 val. pranešėja N. P. paaiškino, kad skambina dėl patirto smurto iš sūnaus. Garso įrašo įvardinto ,,ID 95417991104, skambučio pradžia 2024-03-13 11_12_18.mp3“ trukmė – 00:03:29 val. Klausant pateiktą įrašą padaryta pokalbio stenograma (b. l. 83-84, 85-86, 87).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjmo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-693/2016, 2K-136-1073/2021). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, kuris įvykio metu kartu su ja gyveno, todėl juos siejo šeiminiai santykiai.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. P. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimų pagrįstumu.

Kaltinamasis N. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir patvirtino, jog tarp jo ir nukentėjusiosios 2024 m. kovo 12 d. kilo žodinis konfliktas, kurio rezultate jis nukentėjusiajai sudavė smūgį. Nukentėjusioji N. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. kovo 12 d. apie 15.00 val. tikslaus laiko pasakyti negali ji buvo namuose, kai jos sūnus grįžo namo, ji tuo metu buvo miegamajame kambaryje, jai į mobilųjį telefoną parašė jos pažįstamas jai žinutę, kurią pamatė sūnus N. P., jis jai pasakė, kad tėvas nori su ja taikytis, o ji čia rašo kitiems. Vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir jai jos sūnus N. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairį šoną, tuo metu ji pajuto stiprų skausmą ir tuo metu ji išsigando, norėjo kviesti policiją, bet po to pagalvojo, kad jos sūnus gali iš jos atimti telefoną ir gali tarp jų kilti dar didesnis konfliktas. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos V. G., ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, jog dirba Kaišiadorių socialinių paslaugų centre, psichologe. N. P. yra jos klientė daugiau negu metai. Ji pas ją pradėjo lankytis, kai prasidėjo problemos su jos sūnumi N. P.. 2024 m. kovo 13 d. pas ją atėjo N. P., jos kalbėjosi ir pokalbio metu paaiškėjo, kad jos sūnus N. P. ranka trenkė jai į šoną. Kadangi ji jau anksčiau yra girdėjusi iš N., kad N. prieš ją smurtauja tiek emociškai, tiek fiziškai, todėl patarė N. kreiptis į policiją. 2024 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. kovo 13 d. 11.12 val. Bendrojo pagalbos centrui pateiktas pranešimas apie įvykį, kur pranešėja N. P. paaiškino, kad skambina dėl patirto smurto iš sūnaus.

Nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, užfiksuoti 2024 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 597/2024 (02), kurioje nurodyta, kad N. P. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2024 m. kovo 12 d.

Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka išvadai, jog byloje yra nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, kaltinamojo veiksmai yra visiškai įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma bei kvalifikuoti teisingai. Todėl, vertinant baudžiamosios bylos duomenis, kurie teismo pripažįstami įrodymais, konstatuotina, kad N. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajai, į kairį šoną, padarė poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje ir tokiais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė, kad jo atliktas veiksmas sukels nukentėjusiajai skausmą bei galimai sutrikdys jos sveikatą, ir norėjo taip veikti, tai yra nusikalstamą veiksmą įvykdė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šios sąlygos: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis N. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs. Nors buvo konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro, tačiau teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimas jam netikslingas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis suprato savo netinkamą elgesį, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, pasimokė, kad taip daryti nereikia, atsiprašė nukentėjusiosios.

Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos individualaus vertinimo pažymos matyti, kad kaltinamojo tėvai yra išsiskyrę, N. P. gyvena su mama, pats N. P. santykius šeimoje apibūdina kaip gerus, o N. P. – mama santykius apibūdina kaip normalius. Pažymoje nurodyta, kad mokydamasis mokykloje N. P. turėjo sunkumų dėl elgesio sutrikimų, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, turi ateities planų, laisvalaikiu remontuoja automobilius.

Kaltinamasis veikos padarymo metu buvo nepilnametis, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo pripažino, gailisi dėl savo veiksmų, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Byloje esanti medžiaga apie kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jį charakterizuojanti medžiaga, leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme padarys prevencinį poveikį kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą ir nepilnametis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina ir jam taikytina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant N. P. 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir mokytis arba tęsti darbą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam N. P., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. P. vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, N. P. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigoti N. P. 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir mokytis arba tęsti darbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.