- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- II-11-630/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00234-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. B.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1286-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1286-2020 administracinėn atsakomybėn traukiamam P. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams ir už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Asmuo nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., 09.39 val., vairuodamas transporto priemonę, lenkė priekyje važiavusių automobilių koloną sankryžoje, pažymėtoje 109 kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir įvažiavo į priešpriešinę kelio juostą, esant siaurai ištisinei ženklinimo linijai, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktą, 3 priedo 1.1 punktą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. pateikė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, juo prašo pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1286-2020, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Skunde nurodo, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi, papildomai paaiškina, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darbo reikalais vyko keliu Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas. Važiuojant Pilviškių kryptimi, prieš Griškabūdžio kaimą, jo vairuojamas vilkikas ir dar keletas automobilių, tarp kurių buvo ir policijos automobilis, pasivijo ta pačia kryptimi važiuojantį kombainą, kuris važiavo apie 30 km/h greičiu, todėl nusprendė jį aplenkti ir pradėjo lenkimo manevrą. Per minėtą kombainą dėl jo didelių gabaritų nepastebėjo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl kirto ištisinę liniją. Skundą padavęs asmuo nurodo, kad jau 5 metus dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl pastoviai darbo reikalais važinėja visoje Lietuvos teritorijoje ir šis darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Šeimoje su sugyventine S. B. augina posūnį P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat nuolat padeda ir rūpinasi savo pensijinio amžiaus tėvais R. B. ir K. B., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), bet atskirai nuo pažeidėjo šeimos ir automobilio neturi, todėl dažnai tenka pavežti į gydymo įstaigas, esančias Vilkaviškio ar Kauno miestuose. Taip pat skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai. Įvertinus visą šių aplinkybių visumą, ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo charakterizuojamas teigiamai, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kad nėra kaltę sunkinančių aplinkybių, tik lengvinančios, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodė, kad pažeidėjo patiriami asmeniniai nepatogumai, pasekmės artimiesiems, teismų praktikoje nelaikomi išimtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis nuobaudos švelninimą. Priimant nutarimą buvo išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas teisingas bei objektyvus nutarimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs P. B. paaiškino, kad važiavo darbo reikalais sunkvežimiu, kelyje pasivijo kombainą. Kombaino greitis buvo mažas, todėl pradėjo lenkimo manevrą. Lenkimo metu aplenkė automobilių koloną – lengvąjį automobilį, policijos pareigūnų automobilį ir kombainą. Per kombaino gabaritus nepamatė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl kirto ištisinę liniją. Matomumas buvo labai geras, tiesus kelias, matė, kad nėra jokio kito automobilio iš priekio, todėl atliko lenkimo manevrą. Pažeidimą pripažįstą, tačiau nesutinka dėl paskirtos poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Dirba vairuotoju, tai visos šeimos pragyvenimo šaltinis, gyvena su sugyventine, augina šešerių metų vaiką, taip pat turi sergančius tėvus, kuriuos reikia nuolat vežti į Kauną, todėl teisė vairuoti jam yra reikalinga.
Liudytojas K. R. parodė, kad važiavo policijos tarnybiniu automobiliu, priartėjo prie priekyje važiuojančios žemės ūkio technikos – kombaino, kuris važiavo lėtai. Už kombaino susidarė kelių automobilių kolona, tiksliai negali pasakyti, kiek automobilių buvo. Pamatė, kad priekyje yra ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, dėl to nelenkė. Iš galo važiuojantis vilkikas pradėjo lenkti automobilių koloną. Vilkiko vairuotas baigė lenkimo manevrą už sankryžos, dėl ko ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Toks lenkimo manevras buvo pavojingas, nes asmuo vairavo sunkvežimį, matė, kad lėtai važiuoja automobilių kolona, tačiau vis tiek lenkė. Sunkvežimio vairuotojas turėjo iš anksto įvertinti, kad bus sunku grįžti prieš sankryžą į savo eismo juostą. Be to, sunkvežimio vairuotojas turėjo matyti ženklą iš anksto, jis sėdi aukščiau ir jam kelio matomumas yra geresnis. Kitų transporto priemonių iš šalutinio kelio nebuvo, dėl tokio lenkimo manevro kitoms transporto priemonėms stabdyti nereikėjo, avarinės situacijos nekilo.
Liudytoja L. V. parodė, kad priekyje tarnybinio automobilio važiavo sunkiasvorė transporto priemonė – kombainas. Už tarnybinio automobilio važiavo dar keli lengvieji automobiliai ir už jų važiavo sunkvežimis. Važiuojant pamatė kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“. Sunkvežimio vairuotas lenkė visą automobilių koloną, lenkdamas kirto ištisinę liniją ir lenkimą atliko sankryžoje, kadangi nespėjo grįžti į savo eismo juostą. Paskui pažeidėjas buvo sustabdytas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolą.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Skundas tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimu P. B. nubaustas už tai, kad padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d., 09.39 val., vairuodamas transporto priemonę, lenkė priekyje važiavusių automobilių koloną sankryžoje, pažymėtoje 109 kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir įvažiavo į priešpriešinę kelio juostą esant siaurai ištisinei ženklinimo linijai, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, 3 priedo 1.1 punktą. Asmeniui paskirta galutinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 5 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. nurodė, kad važiavo automobilių kolonoje sunkiasvore transporto priemone – vilkiku, prieš jį buvo policijos pareigūnų automobilis, kitas lengvasis automobilis ir kombainas. Kombainas važiavo lėtai, dėl to jis pradėjo lenkti automobilių koloną. Matomumas iš priekio buvo geras, kelias tiesus, jis matė, kad priekyje nėra jokios kliūties, todėl ir pradėjo lenkimo manevrą. Dėl kombaino gabaritų nepastebėjo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl kirto ištisinę liniją ir padarė KET pažeidimą. Jeigu būtų matęs, kad priekyje yra sankryža, būtų nelenkęs.
Teismas pažymi, kad draudimą lenkti sankryžoje nustato ne tik kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, bet ir kelio ženklinimas, numatytas KET 3 priedo 1.1 punkte „Siaura ištisinė linija“, kurio pagal KET 8 punktą turėjo laikytis P. B. Nors P. B. teigia, kad nepastebėjo priekyje esančio kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl atliko lenkimo manevrą pažeisdamas KET, tačiau asmuo, būdamas sąmoningas, rūpestingas ir profesionalus vairuotojas, turėjo pastebėti kelio ženklinimą iš anksto, kuris įspėjo, kad draudžiama įvažiuoti į priešingą eismo juostą. Be to supratęs eismo intensyvumą tuo metu (teigia, kad pats važiavo transporto priemonių kolonoje), žinodamas, jog priekyje važiuoja ne tik lengvosios transporto priemonės, o ir vadinama sunkiasvorė (kombainas), kurią aplenkti yra žymiai sunkiau ir sudėtingiau negu įprastas transporto priemones, turėjo įvertinti pavojingumą ir nelenkti automobilių kolonos. Pažymėtina, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojai privalo būti dar atidesni ir dar atsakingiau rinktis važiavimo greitį bei įvertinti atliekamus manevrus. Kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra įspėjamasis kelio ženklas, o įspėjamieji kelio ženklai yra naudojami siekiant įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių (Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83, 33 punktas). Be to, net jei P. B. ir nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, jis privalėjo vadovautis kelio horizontaliuoju ženklinimu, t. y. nekirsti ištisinės linijos 1.1 (siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta), o apie tai, kad jis artėjo prie ištisinės ženklinimo linijos, turėjo spręsti pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.6 punkte nurodytą artėjimo liniją (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus), kuri įspėja apie abipusį arba vienpusį lenkimo, arba persirikiavimo ribojimą ir yra ženklinama ne trumpesnė kaip 20 m ilgio (Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-82, 47, 70 punktai). Vairuotojas, kuris įdėmiai stebi kelią ir jo ženklinimą, negali nepastebėti, kad artėja prie ištisinės linijos ir kelio ženklo Nr. 109, kuriuo pažymėtame kelyje sankryžoje lenkti draudžiama. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina ir liudytojai policijos pareigūnai – K. R. ir L. V., kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, todėl laikytina, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Be to pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos protokole, P. B. neneigė ir neginčijo nei pažeidimo fakto, nei jo kvalifikacijos, pripažino savo kaltę, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (t. y. iki 2020 m. spalio 14 d. asmeniui buvo siūloma sumokėti 85 Eur baudą ir sutikti su minimaliu 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimu), priimant skundžiamą nutarimą jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius administracinius nusižengimus buvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko asmeniui buvo paskirta minimali bauda ir minimalus specialios teisės atėmimo terminas. Taigi patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje.
Skunde keliamas P. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo.
Teismas, išnagrinėjęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, mano, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip poveikio priemonės, – tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatytas minimalus (3 mėnesiai) šios specialiosios teisės atėmimo terminas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, atimant P. B. teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Teismas pažymi, kad P. B. padarė pavojingą teisės pažeidimą, kuris galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes ir pažeidėjui skiriama nuobauda turi sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju P. B. padarytas nusižengimas realios pavojingos situacijos kelyje nesukėlė. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad lenkimas buvo atliktas užmiesčio kelyje, važiavimo greičiai nebuvo dideli, lenkiamų automobilių vairuotojai, įskaitant žemės ūkio techniką, dėl padaryto KET pažeidimo neturėjo sulėtinti greičio ar kitaip keisti važiavimo krypties, taigi realus pavojus eismo saugumui nekilo. Tai patvirtino liudytojas policijos pareigūnas K. R., jog transporto priemonių greičiai buvo nedideli, kombainas važiavo gal 30 km/h greičiu, avarinė situacija dėl šio manevro nekilo, stabdyti neprireikė. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą P. B. nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jokių P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Nors, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, P. B. vienerių metų laikotarpyje buvo baustas už KET pažeidimą (paliko stovėti transporto priemonę ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), tačiau, kaip matyti, pažeidėjas jam paskirtą nuobaudą yra įvykdęs. Kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti anksčiau kaip prieš dvejus metus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. B. yra piktybinis KET pažeidėjas ir nuolatos pažeidinėja KET, tuo labiau, kad P. B. dirba profesionaliu vairuotoju. Nusižengimui esant labiau atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo nors ir minimaliam terminui taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo darbinę veiklą ir šeiminę padėtį, nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl P. B. padaryto nusižengimo neigiami padariniai nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdavys (duomenys neskelbtini) pateikė išskirtinai teigiamą P. B. charakteristiką, nurodydamas, kad P. B. vairuotoju dirba 5 metus, visada buvo vertinamas jo atkaklumas, iniciatyvumas ir darbštumas, P. B. per visus darbo metus niekada nepažeidė darbo saugos ar kitų darbe nustatytų reikalavimų, neturi įspėjimų ar kitų nuobaudų, neturi problemų su alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimu ir darbe niekada nepasirodė išgėręs ar apsvaigęs (b. l. 4). Kaip matyti, P. B. minėtoje įmonėje dirba vairuotoju, taigi teisė vairuoti P. B. būtina darbe, tai yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones P. B. yra itin reikšminga, be jos jis netektų darbo vietos, be to atsižvelgiant į šiuo metu šalyje paskelbtą karantiną dėl pandemijos, į visuotinai žinomus duomenis apie padidėjusią bedarbystę ir apsunkintas galimybes susirasti kitą darbą ar pragyvenimo šaltinį, naudotis visuomeniniu transportu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog P. B. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos P. B. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus, nustatant vieno mėnesio terminą. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas, o duomenys apie P. B. administracinį baustumą neleidžia daryti išvados apie jo nepriekaištingą Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi praeityje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas,
nutaria:
P. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimo dalį dėl P. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.