Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-12 · Civilinė byla Nr. e2S-477-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
e2S-477-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03990-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus apygardos prokuratūrai
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-477-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03990-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl turtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovų 223 Eur turtinei žalai atlyginti, įpareigoti atsakovą ir suinteresuotus asmenis sumokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius už jos nedarbingumą nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 21 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui patikslintą ieškinį su patikslintu ieškinio pagrindu bei įrodymus apie sumokėtą 52,50 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas nurodė, kad ieškinyje nėra nuoseklumo, tikslumo bei aiškumo, trūksta loginės sekos tarp formuluojamų reikalavimų ir jų pagrindimo, nėra suprantama, dėl kieno, kokių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu ieškovė prašo turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus apygardos prokuratūros, kas konkrečiai sudaro prašomą priteisti turtinę žalą, kaip ji apskaičiuota. Be to, nors antruoju reikalavimu ieškovė prašo įpareigoti atsakovą ir suinteresuotus asmenis sumokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius už jos nedarbingumą nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 21 d., tačiau atsakovais įvardyti du asmenys, o trečiųjų asmenų iš viso nenurodyta, todėl neaišku, kam konkrečiai reiškiamas šis antrasis ieškinio reikalavimas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už pateiktą ieškinį, kuris šiuo atveju (pagal ieškinio, pateikto per EPP, sumą) sudaro 15 Eur, ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už šį prašymą ji turi sumokėti 37,50 Eur žyminį mokestį, iš viso – 52,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis). Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė pareiškė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau pagrindų atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo nenustatyta.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį, priimti ir iš esmės išnagrinėti pateiktą ieškinį.

5. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį byloje, kurią teismas EPP sistemoje pažymėjo kaip darbo bylą. Įstatyme nustatyta, kad ieškiniai darbo ginčuose neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

5.2. Ieškinys pateiktas dėl žalos, kilusios dėl atsakovių veiksmų/neveikimo, atimant pareiškėjos teisę į darbo užmokestį, t. y. dėl to, kad ieškovei buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė stacionare, ieškovė negalėjo dirbti ir negavo pajamų, atlyginimo.

5.3. Teismas nepagrįstai nurodė ieškovei sumokėti žyminį mokestį, nepasisakydamas dėl jos pateiktų įrodymų ir argumentų, be to, neatsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-58-933/2020 suformavo praktiką, jog žyminio mokesčio nemoka ieškovai, neteikiantys reikalavimų dėl naujo turto prisiteisimo. Nurodyta teismo suformuota nauja praktika yra pagrindas ieškovei teikti ieškinį, nemokant žyminio mokesčio, juolab kad ieškovė gauna nemokamą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-68-3-10448-2018-7.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio turinio trūkumams pašalinti, taip pat ieškovė įpareigota sumokėti 52,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio turinio trūkumų nustatymą, žyminio mokesčio sumokėjimą, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

8. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), ir ši tvarka privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

9. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, be kita ko, kiekvienu atveju patikrina, ar pakankamai aiškūs ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui (atsakovams) reiškiamas reikalavimas. Teismo, sprendžiančio ieškinio priėmimo klausimą, vertinimas, ar pakankamai aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalykas bei pagrindas, atliekamas siekiant koncentruoto ir ekonomiško proceso (CPK 7 straipsnis), t. y. kad priešinga šalis, gavusi ieškinio kopiją, galėtų parengti atsikirtimo argumentus ir kad nereikėtų tikslinti ieškinio bei atsikirtimų į jį jau prasidėjus teismo procesui.

11. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su ieškovės siekiamo paduoti ieškinio turiniu, darytina išvada, kad iš pateikto ieškinio turinio neaišku: 1) kokios konkrečios valstybės institucijos atliko, ieškovės nuomone, neteisėtus veiksmus, sukėlusius jos nurodomą 223 Eur turtinę žalą; 2) kaip pasireiškė konkrečių valstybės institucijų neteisėti veiksmai; 3) pagal kokius konkrečius duomenis ieškovė apskaičiavo jos patirtą ir prašomą atlyginti žalą.

12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinyje nėra nuoseklumo, tikslumo, aiškumo, mintys dėstomos padrikai, trūksta loginės sekos tarp formuluojamų reikalavimų ir jų pagrindimo.

13. Ieškovė turėtų aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kurios pagrįstų reikalaujamos taikyti civilinės atsakomybės sąlygas: konkrečių valstybės institucijų konkrečius neteisėtus veiksmus, prašomos priteisti turtinės žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp ieškovės įvardytų neteisėtų veiksmų ir jos reikalaujamos priteisti turtinės žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

14. Ieškovė, be reikalavimo priteisti 223 Eur turtinės žalos atlyginimo, kelia reikalavimą „įpareigoti atsakovą ir suinteresuotus asmenis sumokėti valstybino socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius į juos administruojančio juridinio asmens sąskaitas už K. K. nedarbingumo pagal CB e2YT-537-566/2019 2019-04-02 nutarties 2019-10-09 – 2019-10-21 laikotarpį“.

15. Nurodytina, kad iš taip suformuluoto reikalavimo neaišku, kas yra tas atsakovas, kuriam adresuojamas šis reikalavimas, kas – suinteresuoti asmenys. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus, ir Vilniaus apygardos prokuratūra, o trečiųjų asmenų apskritai nenurodyta. Dėl to neaišku, kokiam asmeniui (kokiems asmenims) siekiama pareikšti aptariamą reikalavimą.

16. Atskirajame skunde ieškovė, siekdama patikslinti ieškinį, nurodė tam tikras aplinkybes, bet jos iš esmės sutampa su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad, šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, ieškovė pirmosios instancijos teismui turi pateikti vientisą procesinį dokumentą – CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkanti ieškinį.

17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio turinio trūkumus, kurių nepašalinus negalima pradėti teismo proceso.

18. Ieškovė, nesutikdama su teismo nurodymu sumokėti žyminį mokestį, teigia, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir tokią savo poziciją grindžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-58-933/2020.

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas, ir joje nurodyta teismų praktika).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovės įvardyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje pareikšti reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo natūra bei išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pareikšti reikalavimą dėl žalos, grindžiamos dėl gydymo stacionare negautomis darbo pajamomis, atlyginimo. Taigi ieškovės įvardyta civilinė byla, kurioje priimta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis, ir civilinė byla, kurią ji siekia inicijuoti, yra dėl visiškai skirtingų teisinių santykių, nesutampa nei ieškinių reikalavimai, nei žyminio mokesčio mokėjimo nustatymo pagrindai. Dėl to ieškovė visiškai nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-58-933/2020 priimtame procesiniame sprendime pateiktu išaiškinimu.

21. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Tik ieškovei pateikus konkrečius įrodymus apie jos turtinę padėtį, teismas galėtų spręsti, ar yra pagrindas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato galimybės besikreipiantį į teismą asmenį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo – dėl sunkios turtinės padėties asmuo gali būti tik iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Paduodant procesinį dokumentą, tam tikra žyminio mokesčio dalis turi būti sumokėta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 15 Eur žyminį mokestį už siekiamą pareikšti turtinį reikalavimą dėl 223 Eur turtinės žalos atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

22. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra iš dalies ar visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje civilinėje byloje. Ieškovės įvardytoje civilinėje byloje, kurios teisminio proceso numeris – 2-68-3-10448-2018-7, jai suteikta antrinė teisinė pagalba konkrečioje civilinėje byloje – dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-154-566/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi sumokėti 37,50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Ieškovė prašė – „taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti suinteresuotą asmenį Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių skirti Pareiškėjai atstovą civilinėje byloje pr. Nr. 2-68-3-10448-2018-7, kuris atstovauja jos interesus“.

25. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, kiti netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptariamą ieškovės prašymą, pažymi, kad jis negali būti kvalifikuotas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis prašymas nesusijęs su būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Tokios laikinosios apsaugos priemonė nenumatyta CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė tiesiog prašo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius suteiktų jai antrinę teisinę pagalbą ir skirtų atstovą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteisingai pavadino savo prašymą ir realiai neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti ieškovę sumokėti 37,50 Eur dydžio žyminį mokestį, mokamą tais atvejais, kai reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 straipsnio 5 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškiniui parengti ieškovė gali pasitelkti advokatą (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat gali kreiptis pagal gyvenamąjį vietą į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskyrimo, jeigu jos finansinė padėtis ir turimas turtas atitinka kriterijus, leidžiančius pasinaudoti valstybės lėšomis apmokama teisine pagalba. Pabrėžtina, kad prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinė pagalbos skyrimo turi būti paduodamas ne teismui (kaip šiuo atveju padarė ieškovė), o tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui.

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies: skundžiama nutartis pakeičiama, panaikinant jos dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 37,50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.

29. Įvertinus tai, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, nustatomas naujas terminas nurodytiems veiksmams atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę K. K. sumokėti 37,50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei 14 dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje įvardytiems ieškinio turinio trūkumams pašalinti bei 15 Eur dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti.

Teisėja Laima Ribokaitė