- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-1644-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17118-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- UAB „INŽINERA“
- Suinteresuotas asmuo
- RUAB „Molesta“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto pareiškėjo UAB „INŽINERA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24444-864/2015 pagal pareiškėjo UAB „INŽINERA“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo – RUAB „Molesta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00872/P, įpareigojant antstolį A. N. panaikinti UAB „INŽINERA“ visų atsiskaitomųjų sąskaitų areštą ir areštuoti turtines teises, esančias pas trečiąjį asmenį UAB „ĮŽVALGA“ 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-315-732/2015 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydžiui (26484,37 EUR), tol kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo: 1) panaikinti antstolio 2015 m. gegužės 11 d. patvarkymus, kuriais atsisakyta: aprašyti UAB „INŽINERA“ priklausančią turtinę teisę į UAB „Įžvalga“ mokėtinas sumas bei panaikinti UAB „INŽINERA“ atsiskaitomųjų sąskaitų areštą; tenkinti pareiškėjo prašymą leisti vykdyti mokestinius pavedimus tarp atsiskaitomųjų sąskaitų; 2) aprašyti pareiškėjui priklausančias turtine teises į pas trečiąjį asmenį UAB „ĮŽVALGA“ esančią UAB „INŽINERA“ mokėtiną sumą 2015 m. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-315-732/2015 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydžiui (26 484,37 EUR) . Pareiškėjas nurodo, kad antstolis 2015 m. balandžio 28 d. patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00872/P areštavo UAB „INŽINERA“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir visas atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias AB „Swedbank“, AB Šiaulių bankas“ ir AB DNB. Teigia, kad antstolis 2015 m. balandžio 28 d. patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00872/P pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, nurodytą vykdoma Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje, dėl to 2015 m. gegužės 4 d. bei 2015 m. gegužės 6 d. raštais pateikė antstoliui informaciją apie UAB „INŽINERA“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, siūlydamas įvertinti vidutinėmis rinkos vertėmis bei pas trečiąjį asmenį UAB „ĮŽVALGA“ esančias ir pareiškėjui priklausančias turtine teises 68902,82 EUR sumai ir panaikinti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei kartu pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas iš esmės ginčija 2015 m. gegužės 11 d. patvarkymus, kuriais antstolis atsisakė aprašyti UAB „INŽINERA“ priklausančią turtinę teisę, esančią pas trečiąjį asmenį bei panaikinti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą ir prašymą leisti vykdyti mokestinius pavedimus tarp atsiskaitomųjų sąskaitų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į skundo pobūdį, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir pareiškėjo skundo reikalavimų turinį bei aplinkybes, kad Molėtų apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-315-735/2015 yra kilęs ginčas dėl 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi taikyto arešto pobūdžio bei apimties, o dėl teismo 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjas yra pateikęs atskirąjį skundą, teismas padarė išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės išspręstų skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus, dėl to prašomos laikinosios apsaugos priemonės netektų skundo apsaugos funkcijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „INŽINERA“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad vykdymo veiksmų sustabdymą numato ir CPK 510 str. 3 d., nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, esant pakankamam pagrindui, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti. Teismų praktikoje formuojama nuomonė, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės. Antstolis 2015-04-28 savo patvarkymais vykdomojoje byloje aprašė ir areštavo UAB „INŽINERA“: (i) nekilnojamąjį turtą (Pastatas - garažas, esantis Statybininkų g. 9B, Molėtuose; unikalus Nr.6297-0001 -3164, vertė - 9789,16 EUR); (ii) kilnojamąjjį turtą (7 automobiliai, bendra vertė - 46712 EUR); (iii) visas UAB „INŽINERA“ atsiskaitomąsias sąskaitas. Antstolis patvarkyme, kurį apskundė UAB „INŽINERA“, nurodė, kad reikalavimo užtikrinimas šioje vykdomojoje byloje nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu yra neįmanomas, nes šiuo turtu yra užtikrintas reikalavimas kitoje antstolio vykdomoje byloje (Nr. 0157/15/00872). Akcentuotina, kad kitoje šio antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje UAB „INŽINERA“ priklausantis nekilnojamasis turtas (nurodytas pastatas) nėra aprašytas. Atitinkamai, UAB „INŽINERA“ paprašė antstolio aprašyti ir areštuoti UAB „INŽINERA“ priklausančias turtines teises į pas trečiąjį asmenį UAB „ĮŽVALGA“ (įm. k. 145240314, buveinės registracijos adresas Žemaitės g. 96G, Šiauliai), esančią UAB „INŽINERA“ mokėtiną sumą nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydžiui (26 484,37 EUR).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo RUAB ,,Molesta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarti palikti nepakeistą. Nurodo, kad per vienerius metus pareiškėjo finansinė padėtis pasikeitė tiek, jog bendrovė patyrė didelį nuostolį, veikė nuostolingai, nuostolis yra žymus, didesnis negu visa ieškinio kaina. Visą UAB „INŽINERA“ turtą sudaro tik bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė balanse nurodyta 40 425 Lt, taigi penkis kartus mažesnė nei ieškinio kaina. Išieškojimas iš hipoteka apsunkinto ar įkeisto turto galimas tik tuomet, kai sutikimą duoda hipotekos kreditorius (CPK 747 str. 3 d.). Jeigu hipotekos kreditorius arba įkaito turėtojas tokio sutikimo neduos (o sutikimas nebus duotas, jeigu skolininkas tinkamai vykdys prievoles šiam kreditoriui), išieškojimo nukreipimas į hipoteka apsunkintą turtą nebus galimas iki kol nepasibaigs skolininko ir hipotekos kreditoriaus sutartis. Taigi, realiai išieškojimo nukreipimas į hipoteka apsunkintą turtą ar įkeistą turtą yra negalimas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „INŽINERA“ neturi pakankamos vertės turto, kad būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo pareikštas reikalavimas nėra didelis UAB „INŽINERA“. Kitą UAB „INŽINERA“ turtą sudaro transporto priemonės (vertė 2013 m. 72 914 Lt , 2012 m. 114 113 Lt), kurių vertė per metus sumažėjo, be to šios transporto priemonės yra įsigytos lizingo sutarties pagrindu, todėl išieškojimas ir iš šio turto būtų labai apsunkintas. Šiuo atveju UAB „INŽINERA“ prašomas taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikoma, nes tokiu būdu būtų dar iki skundo bei ieškinio nagrinėjimo išsprendžiamas ginčas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal 2015-04-13 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį nedraudžia UAB „INŽINERA“ atsiskaityti su darbuotojais, normaliai vykdyti veiklą, todėl nepagrįsti argumentai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones daroma žala bendrovei ir darbuotojai gali netekti darbo vietos. Bet kokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ir nepatogumais.
Antstolis A. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Atsižvelgiant į skundžiamus antstolio veiksmus, jų pobūdį bei reikšmę vykdant Molėtų rajono apylinkės teismo Nutartį Nr. 2-315-732/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galima daryti išvadą, jog pritaikius skolininko prašomą laikinąją apsaugos priemonę t.y. sustabdžius vykdymo veiksmus iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo, būtų pažeistos minėtoje nutartyje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo poreikį nulėmė grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Patenkinus skolininko prašymą būtų ne tik pažeistos ieškovo UAB „Molesta“ teisės, nes ieškinio reikalavimo užtikrinimas realiu, egzistuojančiu turtu taptų neįmanomas, bet ir panaikinama skundo apsaugos funkcija, nes šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės būtų išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
Pareiškėjas teigia, kad antstolis nesilaikė nutartyje nustatyto turto areštavimo eiliškumo, o būtent, kad visų pirma turi būti areštuojamas nekilnojamasis turtas, nesant nekilnojamojo turto kilnojamasis turtas ar turtinės teisės, nesant nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių – piniginės lėšos esančios atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose. UAB „INŽINERA“ kreipėsi į antstolį prašydamas aprašyti ir areštuoti UAB „INŽINERA“ priklausančias turtines teises į pas trečiąjį asmenį UAB „ĮŽVALGA“ esančią UAB „INŽINERA“ mokėtiną sumą nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydžiu. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „INŽINERA“ turi reikalavimo teisę į UAB „ĮŽVALGA“ (b.l. 12), tačiau byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima nustatyti UAB „ĮŽVALGA“ finansinę padėtį ir realias galimybes UAB „INŽINERA“ sėkmingai realizuoti šią reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio A. N. atsiliepime dėstomais argumentais, kad pritaikius pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdžius vykdymo veiksmus iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo, būtų pažeistos nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo poreikį nulėmė grėsmė, kad dėl kokių nors pareiškėjo veiksmų ar neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieškovui palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės išspręstų skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus, dėl to prašomos laikinosios apsaugos priemonės netektų skundo apsaugos funkcijos. Taikant pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiami proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima teigti, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdžius vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsirastų galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo nagrinėjamojoje byloje įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo rizika.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti ieškovo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai.
Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei prašymo argumentus, pagrįstai ir teisingai išsprendė pareiškėjo prašymą ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. ir 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.