- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-7283-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00684-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- R. K. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai
- Advokatai
- Olga Siomina
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. P. patikslintus skundus atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2024 m. vasario 27 d. teismui pateiktas pareiškėjo R. K. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuris buvo patikslintas ir prašoma:
1. Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2024 m. vasario 13 d. sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui;
2. Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 22 ,,Atsisakyti išduoti Šengeno vizą“;
3. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė Olga Siomina patikslintuose skunduose nurodė, kad 2024 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai (toliau – LR ambasada) priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti vizą (toliau – Skundžiamas sprendimas) pareiškėjui. Pareiškėjas eina įmonės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, taip pat dirba kaip privatus verslo konsultantas. Pareiškėjas verslo reikalais dažnai keliauja po įvairias pasaulio šalis, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybes nares. 2023 metų pabaigoje į pareiškėją kreipėsi Lietuvos Respublikoje įregistruota bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) dėl būsimojo bendradarbiavimo. Bendrovės viena iš naujai plėtojamų veiklos sričių yra prekyba kofeino maišeliais JAV rinkoje per Amazon platformą. Taip pat Bendrovė šiuo metu plečia savo pardavimus ir pradeda prekybą Europoje. Pareiškėjas yra profesionalus tarpininkas prekybos srityje bei turi platų kontaktų (bendrovių) spektrą, kurioms galėtų pasiūlyti Bendrovės prekes. Bendrovė nutarė pakviesti pareiškėją į Lietuvą, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, galėtų betarpiškai (gyvai) susipažinti su Bendrovės veikla bei procesais, pareiškėjas ir Bendrovė galėtų susitarti dėl bendradarbiavimo galimybių ir sąlygų, t. y. pareiškėjo atstovaujamoms bendrovėms pirkti Bendrovės produktus tiesiogiai iš Bendrovės ir (arba) šioms bendrovėms gaminti Bendrovės parduodamą produktą Bendrovės pagalba (priklausomai nuo susitarimo). Kadangi šalims reikėjo suderinti stambių ir ilgalaikių užsakymų teikimo sąlygas, tam reikėjo betarpiškos (gyvo) sutikimo ir derybų. 2024 m. sausio 26 d. Bendrovės vadovas pateikė tarpininkavimo raštą (kvietimą) pareiškėjui Šengeno vizai gauti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į LR ambasadą su prašymu išduoti Šengeno vizą bei pateikė aukščiau nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodomus, įskaitant: Bendrovės juridinių asmenų registro išrašą; 2024 m. sausio 26 d. Bendrovės tarpininkavimo raštą, pagrindžiantį pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką būtinumą; c) sveikatos draudimą. 2024 m. vasario 13 d. LR ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti jam vizą, remdamasi dviem pagrindais, t. y.: a) informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); b) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiamas sprendimas priimtas nepagrįstai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei nesivadovaujant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis. Pirma, LR ambasada neįvertino faktinių aplinkybių dėl Bendrovės, kuri pateikė Tarpininkavimo raštą, veiklos realumo bei pareiškėjo kvietimo į Lietuvą priežasčių pagrįstumo, dėl ko visiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą išduoti vizą, remdamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais. Bendrovė buvo įkurta 2020 m. spalio 6 d. ir daugiau nei 3 metus vykdo veiklą internetinės prekybos srityje. Nuo įkūrimo Bendrovė vertėsi internetine prekyba saldumynais ir gėrimais iš JAV Baltijos šalyse. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio Bendrovė pradėjo planuoti naują veiklą - kofeino maišelių prekybą Amazon platformoje, kuri startavo nuo šių metų sausio mėnesio. 2024 m. sausio 26 d. tarpininkavimo rašte Bendrovė detaliai nurodė tikslą, dėl kurio kviečia pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką. Iš šio rašto darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama rimtus ketinimus bendradarbiauti su pareiškėju, turinčiu ilgametę patirtį prekybos srityje bei turintį didelį ratą potencialių Bendrovės klientų, pateikė jam šį kvietimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei gyvai susitarti dėl ateities bendradarbiavimo galimybių ir sąlygų. Pareiškėjo įsitikinimu, Bendrovė pakankamai tiksliai įvardijo, kokiu tikslu ir kokiam laikotarpiui kviečia pareiškėją atvykti, todėl LR ambasados nurodomos atsisakymo išduoti vizą priežastys (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) yra visiškai nepagrįstos ir neatitinkančios faktinių aplinkybių. Antra, LR ambasada neįvertino faktinių aplinkybių dėl paties pareiškėjo asmenybės ir dėl to nepagrįstai atsisakė išduoti jam vizą, remdamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais. Pareiškėjas pažymi, kad praeityje jau yra gavęs Šengeno vizą į vieną iš Europos Sąjungos valstybių narių, t. y. Švedijos Karalystę laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 5 d. Pareiškėjas, lankydamasis Europos Sąjungoje, nepažeidė Šengeno vizų išdavimo tvarkos, neviršijo buvimo Šengeno erdvėje termino, dėl šios priežasties LR ambasada visiškai nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino, priimdama nepagrįstą Skundžiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Be to, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, einanti (duomenys neskelbtini) pareigas. Ši aplinkybė patvirtina tai, jog pareiškėjui kaip (duomenys neskelbtini) yra gerai žinoma vizų išdavimo tvarka, pagrindai, vizą gavusių asmenų teisės ir pareigos bei jis negalėtų rizikuoti savo (duomenys neskelbtini) reputacija, teikdamas nepatikimus ir neautentiškus dokumentus vizai gauti. Nors pareiškėjui būtų paprasčiau dėl Šengeno vizos kreiptis į ambasadą, kurioje dirba jo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir iš ten vykti į kitą Šengeno erdvės valstybę, tačiau, kadangi jo atvykimo tikslas buvo Lietuva, jis kreipėsi būtent į Lietuvos Respublikos ambasadą. Tokie pareiškėjo veiksmai parodo jo sąžiningumą ir tikruosius ketinimus, kurių dėl neaiškių priežasčių LR ambasada neįvertino. Iš šių aplinkybių matyti, kad LR ambasada visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra patikimas (duomenys neskelbtini), kuris jau praeityje yra buvęs Europos Sąjungos teritorijoje, linkęs laikytis Šengeno vizų išdavimo tvarkos ir nepažeisti buvimo Šengeno erdvėje terminų. Šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas pateikė patikimus ir autentiškus dokumentus, teikdamas Prašymą LR ambasadai. Todėl LR ambasados atsisakymas išduoti pareiškėjui Šengeno vizą nėra pagrįstas. Trečia, LR ambasados priimtas Skundžiamas sprendimas neatitinka imperatyvių administracinio sprendimo turiniui taikomų reikalavimų, t. y. šis Skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Nagrinėjamoje situacijoje LR ambasada, priimdama Skundžiamą sprendimą, nepateikė jokių faktinių aplinkybių, argumentų, o taip pat įrodymų, pagrindžiančių teisinį pagrindą Skundžiamam sprendimui priimti, t. y. standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą formoje (Skundžiamas sprendimas) tik pažymėjo, dėl kokių priežasčių yra atsisakoma išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. LR ambasada pažeidė savo pareigą, nustatytą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose, t. y. nurodyti šio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, o taip nurodyti sprendimo motyvus, kadangi iš Skundžiamo sprendimo yra matyti, kad LR ambasada nenurodė: a) dėl kokių priežasčių informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo pareiškėjo buvimo tikslus ir sąlygas, LR ambasados nuomone, yra nepatikima; b) kokie pareiškėjo pateikti dokumentai kelią klausimą dėl nepatikimumo ir autentiškumo arba jų turinio teisingumo. Pareiškėjas pažymi, kad standartinėje formoje yra skiltis „Papildomos pastabos“, kurioje LR ambasada ne tik turėjo galimybę, bet ir turėjo pareigą detalizuoti savo sprendimo motyvus, tačiau to neatliko. Skundžiamas sprendimas, kuriame nėra išsamiai išdėstytos situacijai reikšmingos aplinkybės, o taip pat nėra motyvuotai detalizuoti teisiniai argumentai, yra laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms VAĮ nuostatoms. Skundžiamas sprendimas, neatitinkantis imperatyvių teisės normų, yra laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. LR ambasada netinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei priimdamas Skundžiamą sprendimą pažeidė pareigą laikytis imperatyvių teisės nuostatų dėl priimamo administracinio sprendimo turinio (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose).
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad Skundžiamas sprendimas Nr. 2 dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui Šengeno vizą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: a) LR juridinio asmens sudaryto kvietimo autentiškumas kelia pagrįstų abejonių, nepateiktas MIGRIS kvietimas, priimančioje įmonėje draustas tik vienas asmuo; b) pareiškėjas nepagrindė vykimo tikslo ir sąlygų, „kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, ten pateiktos informacijos tikrumo“; c) patikrinus pateikto skrydžio rezervacijos duomenis, nustatyta, kad rezervacijos nėra, pateiktos neapmokėtos viešbučių rezervacijos, kad „kyla pagrįstų abejonių dėl Pareiškėjo vykimo tikslo ir sąlygų“. Tokie Skundžiamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti dėl toliau nurodytų motyvų. Pirma, skirtingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime Nr. 2, pareiškėjas aiškiai identifikavo savo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, kuris buvo susijęs būtent su verslo ryšiu užmezgimu su Lietuvoje veikiančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovu, tad LR ambasada neturėjo pagrindo šių duomenų vertinti kritiškai. Pareiškėjas tokį vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą nurodė pateiktame prašyme dėl vizos, kuriame nurodoma, kad jo atvykimo į Lietuvą tikslas: susitikti ir galutinai susitarti dėl užsakymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pareiškėjas savo prašyme nurodė šios įmonės rekvizitus ir vadovo kontaktinius duomenis. Antra, pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą kvietimą, kuriame konkretizuotas pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas, kuris sutampa su anketoje nurodytu tikslu, taip pat šios įmonės Juridinių asmenų registro išrašą. Iš išrašo galima nustatyti, kad įmonė veikia nuo 2020 metų, neturi veiklos sutrikimų (nėra nemoki, likviduojam ir pan.). Sprendime nurodoma informacija, kad įmonėje yra apdraustas tik vienas darbuotojas, niekaip nesusijusi su įmonės patikimumo vertinimu, kadangi darbuotojų skaičius yra kintantis dalykas, pavyzdžiui, šiuo metu įmonėje jau dirba du apdrausti darbuotojai. Pabrėžtina, jog teisės aktai nenumato kviečiančiai įmonei minimalaus darbuotojų skaičiaus ar kitų reikalavimų, tad tokie LR ambasados argumentai negalėjo sudaryti teisėto pagrindo Skundžiamam sprendimui priimti. Įmonė gali sėkmingai vykdyti verslo veiklą, veikti pelningai, ir neturėdama didelio skaičiaus darbuotojų. Be to, kaip paaiškino įmonės vadovas kvietime, vienas iš pareiškėjo atvykimo tikslų buvo būtent įmonės plėtra. Pridedami įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ praeitų metų finansinis veiklos rezultatas – pelnas. Dėl šios priežasties Skundžiamo sprendimo teiginiai dėl kvietimą pateikusios įmonės nepatikimumo yra absoliučiai nepagrįsti. Tai, jog kvietimas nebuvo pateiktas per MIGRIS sistemą, pažymėtina, kad kaip jau buvo nurodyta pirminiame skunde, pareiškėjas anksčiau ne kartą kreipėsi dėl Šengeno vizų išdavimo kitose valstybėse ir tokias vizas gavo. Visais atvejais, kreipiantis dėl vizos išdavimo, jam užtekdavo kvietimo laiško, įforminto ant įmonės blanko. Apie Lietuvoje taikomą reikalavimą dėl kvietimų teikimo per MIGRIS sistemą pareiškėjas nežinojo ir prašymą priėmę VFS vizų centro darbuotojai jam tokio reikalavimo nepaaiškino. VSF vizų centras ar LR ambasada galėjo įpareigoti pareiškėją šį formalų neatitikimą išspręsti, tuomet kvietimas būtų pateiktas per MIGRIS sistemą. Dėl to pareiškėjui negali tekti visą atsakomybę už dokumento (kvietimo), kurį surašė ne pats pareiškėjas, netinkamą įforminimą. Vis tik iš Skundžiamo sprendimo Nr. 2 turinio seka, kad šis neatitikimas pats savaime nesudarytų pagrindo Skundžiamo sprendimo priėmimui, nesant kitų LR ambasados nurodomų aplinkybių. Trečia, Skundžiamo sprendimo Nr. 2 argumentai, dėl kilusių abejonių dėl pareiškėjo vykimo tikslo ir sąlygų taip pat nepagrįsti. Pareiškėjas paaiškina, kad prieš kreipdamasis dėl Šengeno vizos rezervavo tiek skrydžio bilietus, tiek viešbutį. Šias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai, kurie taip pat buvo pateikti kartu su pareiškėjo prašymu dėl vizos. Iš teikiamų dokumentų seka, kad pareiškėjui buvo rezervuotas skrydis pirmyn į Lietuvą per Helsinkį vasario 6 d. ir atgal vasario 10-11 d. Dėl itin ilgų eilių pareiškėjui teko kreiptis į vizų išdavimo centrą Mumbajuje, artimiausią vizitą pavyko rasti tik po kelių savaičių. Kreipimosi metu iki pareiškėjo suplanuotos išvykimo datos (vasario 6 d.) buvo likę labai nedaug laiko. Dėl šios priežasties galimai susidarė situacija, kad, kai LR ambasada tikrino pareiškėjo bilietus, skrydžio rezervacija jau buvo atšaukta. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti jau įsigytus skrydžio bilietus, ko, pagal atsakovo pateiktą informaciją, ambasada gali pareikalauti tik išskirtiniais atvejais. Pareiškėjas kartu su prašymu taip pat pateikė Vilniuje esančio viešbučio rezervaciją, kurioje nurodytas rezervacijos patvirtinimo numeris. Dėl kokių priežasčių šis dokumentas buvo netinkamas LR ambasadai nėra aišku. Skundžiamame sprendime Nr. 2 nurodyta, jog kartu su prašymu pareiškėjas taip pat pateikė sveikatos draudimo liudijimą, banko sąskaitos išrašą, pajamų mokesčio deklaracijas, su jo verslo veikla susijusius dokumentus bei sumokėto konsulinio mokesčio kvitą. Taigi, pareiškėjas pakankamai pagrindė tiek jo vykimo tikslą, tiek ir tai, kad turės lėšų buvimui Šengeno erdvėje bei grįžimui iš jos. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus ir LR ambasada neturėjo pagrindo abejoti jo pateiktų duomenų patikimumu. Skundžiamo sprendimo Nr. 2 ir jame nurodytų išvadų nepagrįstumą patvirtina tas faktas, kad po šio sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza kitoje valstybėje, pareiškėjas apsilankė joje bei savalaikiai grįžo, nepažeisdamas buvimo Šengeno erdvėje trukmes. Analogiškai pareiškėjas lankėsi Didžiojoje Britanijoje pagal šios šalies išduotą vizą. Šios aplinkybės pagrindžia, jog pareiškėjas dažnai lankosi Šengeno erdvėje verslo tikslais ir neturi jokio tikslo piktnaudžiauti vizų išdavimo tvarka. Dėl to LR ambasados pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas ir išreikštos abejonės dėl jo vykimo tikslo ir pateiktos informacijos patikimumo yra aiškiai nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime bei patikslintame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo patikslintais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos diplomatas – konsulinis pareigūnas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. 2024-01-31 pareiškėjas Ambasadai per išorės tarpininką VFS pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Pareiškėjui pasirašytinai buvo pateiktas Sąrašas dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti Ambasadai ir kurie iš pagrindžiamųjų dokumentų yra pateikti Ambasadai. Užsienietis, vykstantis į verslo kelionę Lietuvoje, turi Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS pateikti kvietėjo – įmonės Kvietimą, jame nurodant vykimo į Lietuvą tikslą, buvimo laikotarpį ir apsistojimo vietą. Prašyme išduoti Šengeno vizą pareiškėjas nurodė: kelionės tikslas – verslas (23 p.), numatomo pirmo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2024-02-06, išvykimo – 2024-02-11, o grafoje prašoma leisti atvykti“ (27 p.) nurodė „Daug kartų“, kviečianti įmonė – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (31 p.), kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengia pats prašymą pateikęs asmuo (32 p.). Ambasados konsulinis pareigūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą Prašymą išduoti Šengeno vizą bei pagrindžiamuosius dokumentus, nustatė reikšmingas aplinkybes, įtakojusias Sprendimo priėmimą: 1) pareiškėjo Ambasadai pristatyta kaip kviečiančioji įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė kvietimo Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS, kaip tai yra nustatyta URM ministro 2023-07-04 įsakymu Nr.V-227 patvirtinto Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo III skyriuje; pagal Aprašo 22 punktą, kvietėjas užpildo ir pateikia elektroniniu būdu prisijungęs prie MIGRIS, be kita ko, pateikdamas kviečiamo užsieniečio atvykimo į Lietuvą duomenis: numatomo atvykimo ir išvykimo datos, planuojamo buvimo Lietuvoje dienų skaičius, apgyvendinimo vietos Lietuvoje adresas; Kvietimas patvirtina Lietuvoje įregistruoto juridinio asmens įsipareigojimus remti ir/arba apgyvendinti užsienietį jo buvimo Lietuvoje su Šengeno viza laikotarpiu, prireikus atlyginti valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos ir kt.; sutinkamai su 25 p., kai kvietėjas pateikia kvietimą, MIGRIS atliekama pateiktojo kvietimo patikra; 2) patikrinus kviečiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis JAR registre, nustatyta, kad įmonėje tėra draustas vienas asmuo, taigi konsului kilo pagrįstų abejonių dėl kvietėjo įmonės veiklos bei tai, kad kvietimas tėra formalumas pareiškėjui, kad jis būtų pateiktas kreipiantis į Ambasadą dėl vizos į Lietuvą; 3) konsului patikrinus pateiktos skrydžio rezervacijos duomenis oro linijų svetainėje, nustatyta, kad tokios rezervacijos nėra, tuo tarpu Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimas – Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas (paprastai nereikalaujama pateikti atgalinio bilieto, už kurį sumokėta, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis jo gali būti paprašyta); be to, viešbučio Lietuvoje rezervacija nėra apmokėta; 4) konsulas nustatė, kad pareiškėjo su Prašymu išduoti Šengeno vizą deklaruota viešbučio Lietuvoje rezervacija nėra patvirtinta; pareiškėjas nepateikė dokumentų, kaip nurodyta 2015-10-16 Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo „Dėl patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Afganistane, Indijoje, Maroke, Singapūre bei Trinidade ir Tobage, sąrašo“, kurio II priede patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Indijoje, sąrašas“, kur, be kita ko, nurodyta: (i) „2. Apgyvendinimo įrodymas – viešbučio užsakymo patvirtinimai; (ii) „3. Finansinių lėšų įrodymas – privataus banko sąskaitos išrašo originalas, kuriame būtų surašytos paskutiniųjų trijų mėnesių operacijos (banko tinkamai antspauduotas ir pasirašytas); dviejų paskutinių ataskaitinių metų Indijos pajamų mokesčio grąžinimo patvirtinimas; jei prašytojas dirba: trijų paskutinių mėnesių algalapiai, darbo sutartis, darbdavio išduota patvirtintų atostogų pažyma. Konsulinio pareigūno gautos informacijos visuma jam sukėlė pagrįstas abejones dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – verslas Lietuvoje, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (verslas Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (gyvenamosios vietos) nėra patikima ir teisinga, vadinasi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Kadangi pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjai, tai pareiškėjas, norėdamas gauti vizą vykti į Lietuvą dirbti, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo pateikti išsamius paaiškinimus konsului pastarajam aiškinantis pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis. Pareiškėjas neturėjo pagrindo ar prielaidų manyti, kad Prašyme išduoti Šengeno vizą bei patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodytina informacija yra nereikšminga, nes Prašymo formoje aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo įsitikinti Prašymo išduoti Šengeno vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka, taip pat patvirtinamųjų dokumentų kiekiu ir turiniu. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko elgesio variantą, dėl kurio jam ir kilo neigiamos pasekmės, todėl pats pareiškėjas ir yra atsakingas už šias pasekmes. Aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ne URM ir/ar konsului, o pareiškėjui, kuris, skųsdamas Sprendimą, privalo pateikti mūsų aukščiau aptartuose teisės aktuose nurodytus tinkamus įrodymus ir paaiškinimus, kurie pagrįstų pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, pagrįstų, jog pareiškėjas išvyks iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. 2024-02-13 Ambasados konsulinis pareigūnas VIS sistemoje priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. 22, kuriuo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti Šengeno vizą Vizų kodekse nustatytais pagrindais: i) informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, ii) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo. Pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas apie priimtą sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą, įformintas standartine pranešimo forma, nustatyta Vizų kodekso VI priede. Pranešime apie atsisakymą išduoti vizą pažymėtos priežastys – pagrindai. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka imperatyvių administracinio sprendimo turiniui taikomų reikalavimų, t. y. kad Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Mano, kad įvertinus pareiškėjui konsulinio pareigūno suteiktą ir pareiškėjo žinomą informaciją dėl pateiktinų pagrindžiamųjų dokumentų turinio ir apimties, pripažintina, kad skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai/pagrindai yra pakankami pareiškėjui suprasti administracinio sprendimo rezultatą ir pagrindą bei tokio sprendimo priežastis.
Atsakovė taip pat nurodė, kad Šengeno erdvės valstybių konsulatai ir Europos Komisija bendradarbiauja kiekvienoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir keičiasi informacija, be kita ko, apie socialinę ir ekonominę valstybės struktūrą, netikrų, padirbtų ar suklastotų dokumentų naudojimą, nelegalios imigracijos maršrutus, nesąžiningos veiklos tendencijas, atsisakymus išduoti vizą ir k. t. Nagrinėjant pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma nemažai galimai padirbtų ar suklastotų patvirtinamųjų dokumentų, todėl visi pateikiami dokumentai yra tikrinami dėl jų tikrumo ar juose pateiktos informacijos autentiškumo, įvertinant visą ambasadoje turimą ir (arba) pasiekiamą informaciją. Pastaruoju metu šalyje ir regione stebimi augantys vadinamojo visa shopping‘o atvejai, kai trečiųjų šalių piliečiai vizos prašymus pateikia ne pagrindinio kelionės tikslo vizų tarnybai, bet tos šalies narės, kurios išorės paslaugų teikėjas turi laisvų laikų ir vietų prašymo išduoti Šengeno vizą pateikimui, t. y. kuriose pateikti prašymai išnagrinėjami greičiau dėl mažesnio besikreipiančiųjų skaičiaus, nes ta šalis narė nėra populiari turizmo ar kitų interesų turintiems užsieniečiams. Vieni iš požymių, pagal kuriuos nustatomas galimas visa shopping‘o atvejis yra pateikta neapmokėta viešbučio ir skrydžio rezervacija (kas buvo identifikuota ir pareiškėjo atveju) kelionės tikslą labai abstrakčiai pagrindžiantys bendromis frazėmis surašyti kvietimai ar kiti dokumentai. Pareiškėjo atveju pateiktas LR juridinio asmens kvietimas kelia abejonių dėl šio dokumento patikimumo, nes Lietuvos Respublikos juridinio asmens vadovas kreipiasi į Lietuvos Respublikos ambasadą anglų kalba, valstybės pavadinimas yra parašytas su klaidomis, tai konsuliniam pareigūnui sukėlė abejonių, ar tai tikrai autentiškas dokumentas, sudarytas kvietėjo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pateikiama tik jo kopija. Pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtintą kvietimo kopiją. Kvietimas nėra pasirašytas el. parašu, todėl nėra galimybės įsitikinti jame pateiktos informacijos ir juridinio asmens vadovo parašo tikrumu. Pastebėtina, kad kvietimo tekstas yra pakankamai abstraktus ir pagal turinį (tiek kvietimo, tiek pareiškėjo siunčiančiosios bendrovės rašto) neįmanoma identifikuoti, kokia veikla užsiima kviečiančioji įmonė ir koks jų atstovų susitikimo tikslas. Pateikta nepatvirtinta juridinio asmens vadovo asmens tapatybės kortelės kopija nepagrindžia to, kad tai jis sudarė ir pasirašė kvietimą. Iš ambasadai pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nebuvo įmanoma nustatyti, kokios yra kvietėjo veiklos apimtys ar kuo užsiima įmonė. Išrašo 4 punkte nurodytos įmonės veiklos rūšis - „konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“, o atviros Sodros svetainėje nustatyta, o įmonės veikla – „Kompiuterių programavimo veikla“. Vadovaujantis pateiktais duomenimis ir ambasadai prieinamais duomenimis nebuvo įmanoma nustatyti apie kokius „produktus ir užsakymus“ minima kvietime, juolab, kad nei kvietėjas, nei kvietimą teikiantis juridinis asmuo nebuvo detaliau paaiškinę, kokie tai „užsakymai“, „produktai“ ir kuo užsiima bendrovės, kokia jų bendradarbiavimo istorija ir apimtys. Pareiškėjas nurodė, kad papildomai pridedami įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ praeitų metų finansinis veiklos rezultatas – pelnas. Dėl šios priežasties Skundžiamo sprendimo teiginiai dėl kvietimą pateikusios įmonės nepatikimumo yra absoliučiai nepagrįsti. Ambasadai kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą, nebuvo pateiktas patikslintame skunde minimas priedas. Antra, vertinant pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, buvo atkreiptas dėmesys ir į įmonėje apdraustų darbuotojų skaičių siekiant įvertinti kviečiančios įmonės vykdomos veiklos apimtį, tačiau, pažymi, kad sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui lėmė prašymo išduoti Šengeno vizą ir kartu su juo pateiktų dokumentų nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma. Dėl patikslinto skundo 16 p. argumento, kad apie Lietuvoje taikomą reikalavimą dėl kvietimų teikimo per MIGRIS sistemą pareiškėjas nežinojo ir prašymą priėmę VFS vizų centro darbuotojai jam tokio reikalavimo nepaaiškino, pažymi, kad teisės aktuose yra vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su vizos prašymu, taigi, pareiškėjas su šiais reikalavimais turi būti susipažinęs ir jų laikytis, vadinasi, konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) pareiškėjų, kaip jiems teisingai parengti prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais. Be to, teikdamas vizos prašymą, pareiškėjas turi susipažinti, kokius dokumentus turi pateikti bei teikiamus dokumentus pažymėti patvirtinamųjų dokumentų kontroliniame sąraše bei sąraše pasirašyti. Kaip matyti, pareiškėjas kontrolinių dokumentų sąrašą yra pasirašęs, taip patvirtinant, kad susipažino su patvirtinamųjų dokumentų kontroliniu sąrašu. Per išorės paslaugų teikėją „VFS“ Global registruojantis vizitui pateikti prašymą išduoti Šengeno vizą ir patvirtinamuosius dokumentus, užsieniečiai yra supažindinami su kontroliniu dokumentų sąrašu, kuris yra interaktyvus ir jame yra tiesioginė nuoroda į Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Dėl patikslinto skundo 19, 20, 21 p. argumentų, kad prieš kreipdamasis dėl Šengeno vizos rezervavo tiek skrydžio bilietus, tiek viešbutį, o šis dokumentai buvo pateikti kartu su pareiškėjo prašymu dėl vizos, paaiškina, kad vadovaujantis Vizų kodekso 9 straipsniu, prašymai išduoti Šengeno vizą įprastai pateikiami ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir ne vėliau, kaip likus 15 kalendorinių dienų iki numatomo apsilankymo pradžios. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas pasirašytinai buvo susipažinęs su kontroliniu dokumentų sąrašu teikiant vizos prašymą (bei rezervuojantis vizito laiką). Kontroliniame dokumentų sąraše viena iš pastabų yra tokia, kad „vizų prašymus dėl Šengeno vizos išdavimo galima pateikti ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius ir likus ne mažiau nei 15 darbo dienų iki numatomos kelionės pradžios“. Dėl logistikos trukmės tarp VFS Global biurų ir Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje užsieniečiai raginami prašymus išduoti Šengeno vizą pateikti kuo anksčiau, nes be prašymo nagrinėjimo trukmės prisideda ir dokumentų pervežimo laikas; pažymėtina ir tai, kad jeigu pareiškėjas atšaukė rezervaciją, ją pakeitė, būdamas rūpestingas, apie visus pokyčius bei atšaukimo priežastis turėjo informuoti ambasadą ir pateikti galiojančius rezervacijas. Dėl patikslinto skundo 26 p. teiginio, jog Skundžiamo sprendimo Nr. 2 ir jame nurodytų išvadų nepagrįstumo patvirtina tas faktas, kad po šio sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza kitoje valstybėje (Ispanijoje), pareiškėjas apsilankė joje bei savalaikiai grįžo, nepažeisdamas buvimo Šengeno erdvėje trukmes, kad analogiškai pareiškėjas lankėsi Didžiojoje Britanijoje pagal šios šalies išduotą vizą, paaiškina, kad kiekvienas prašymas išduoti Šengeno vizą yra nagrinėjamas individualiai – įvertinus pareiškėjo su konkrečiu prašymu pateiktus patvirtinamuosius dokumentus ir kitas aplinkybes. Po to, kai Lietuvos Respublikos ambasada Indijoje priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, pareiškėjas su nauju prašymu ir naujais patvirtinamaisiais dokumentais, kreipėsi į Ispanijos ambasadą Indijoje. Todėl vien tai, kad pareiškėjo atžvilgiu Ispanijos ambasada Indijoje priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nereiškia, kad Lietuvos Respublikos ambasados priėmė nepagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Be to, Lietuvos Respublikos ambasada Indijoje sprendime dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui nebuvo nurodžiusi, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, tačiau turėjo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrojo kelionės tikslo ir sąlygų į Lietuvą. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą, Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje nebuvo pateikta ir Vizų informacinėje sistemoje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas yra turėjęs Šengeno vizų ar dažnai keliauja Šengeno erdvėje verslo tikslais – Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje šio pareiškėjo buvo pateiktas pirmas Šengeno vizos prašymas būtent verslo tikslu. Ankstesnė Šengeno viza buvo pareiškėjui išduota turizmo pagrindu. Taigi, nebuvo pagrindo manyti, kad pareiškėjas dažnai keliauja verslo tikslais Šengeno erdvėje. Atsakovė prašo pareiškėjo patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai atsiliepimo į bylą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, veikiančios per Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai, 2024 m. vasario 13 d. sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2024-02-08 pareiškėjas kreipėsi su nustatytos formos prašymu išduoti jam Šengeno vizą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) tarpininkavimo raštą (kvietimą) Šengeno vizai gauti, Bendrovės juridinių asmenų registro išrašą, sveikatos draudimo liudijimą, dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, skrydžių rezervacijos, banko sąskaitos išrašas, pajamų mokesčių deklaracijos, su veikla susiję dokumentai bei sumokėtas konsulinis mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Prašyme pareiškėjas nurodė: kelionės tikslas – verslas (23 p.), numatomo pirmo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2024-02-06, išvykimo – 2024-02-11, o grafoje prašoma leisti atvykti (27 p.) nurodė „Daug kartų“, kviečianti įmonė – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (31 p.), kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengia pats prašymą pateikęs asmuo (32 p.).
Pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. vasario 13 d. standartinės pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma. Tą pačią dieną konsulinė pareigūnė, naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), priėmė 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 22 ,,Atsisakyti išduoti Šengeno vizą“. Skundžiamuose sprendimuose nurodytos tokios atsisakymo išduoti vizą priežastys: informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401.
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinį sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas).
LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).
Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 79 punktas).
Kaip minėta, prašyme pareiškėjas nurodė: kelionės tikslas – verslas (23 p.), numatomo pirmo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2024-02-06, išvykimo – 2024-02-11, o grafoje prašoma leisti atvykti (27 p.) nurodė „Daug kartų“, kviečianti įmonė – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (31 p.), kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengia pats prašymą pateikęs asmuo (32 p.). Konsulinis pareigūnas nustatė, kad nagrinėjant pareiškėjų Indijoje pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma nemažai galimai padirbtų ar suklastotų patvirtinamųjų dokumentų, todėl visi pateikiami dokumentai yra tikrinami dėl jų tikrumo ar juose pateiktos informacijos autentiškumo, įvertinant visą ambasadoje turimą ir (arba) pasiekiamą informaciją. Teisės aktuose yra vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su vizos prašymu, taigi, pareiškėjas su šiais reikalavimais turi būti susipažinęs ir jų laikytis, vadinasi, konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) pareiškėjų, kaip jiems teisingai parengti prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais. Be to, teikdamas vizos prašymą, pareiškėjas turi susipažinti, kokius dokumentus turi pateikti bei teikiamus dokumentus pažymėti patvirtinamųjų dokumentų kontroliniame sąraše bei sąraše pasirašyti. Pareiškėjas vyktų vasario mėn. 3 dienoms verslo tikslais į Lietuvos Respubliką, o balandžio mėn. į Ispaniją (į parodą). Juridinio asmens sudaryto kvietimo autentiškumas kelia pagristų abejonių: net šalies pavadinimas anglų kalba parašytas su grubiomis klaidomis. Patikrinus kviečiančiosios įmonės duomenis Juridinių asmenų registre nustatyta, kad draustas vienas asmuo, taigi, kyla pagristų abejonių dėl kvietėjo Bendrovės veiklos bei ar kvietimas nebus visiškas formalumas kreipiantis dėl vizos į Lietuvos Respubliką. Nepateiktas MIGRIS kvietimas, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 patvirtinto Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 22 punkte. Pareiškėjas pasirašytinai susipažinęs su kontroliniu patvirtinamųjų dokumentų sąrašu, todėl buvo informuotas, kad reikalingas MIGRIS kvietimas. Pareiškėjas nepagrindžia vykimo tikslo ir sąlygų, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, ten pateiktos informacijos tikrumo. Patikrinus pateiktos skrydžio rezervacijos duomenis oro linijų svetainėje nustatyta, kad rezervacijos nėra, pateiktos neapmokėtos viešbučių rezervacijos. Taigi, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo tikslo ir sąlygų, patvirtinamuosiuose dokumentuose pateiktos informacijos tikrumo ir jų turinio teisingumo.
Pats pareiškėjas 2024-03-13 patikslintame skunde paaiškino, kad susidarė situacija, kad, kai LR ambasada tikrino pareiškėjo bilietus, skrydžio rezervacija jau buvo atšaukta. Taigi, pareiškėjas pripažino, kad atšaukė rezervaciją (ją pakeitė), tačiau apie tai neinformavo ambasados ir nepateikė galiojančios skrydžio rezervacijos. Į bylą pateiktas išverstas viešbučio kvitas taip pat nepatvirtina, kad buvo apmokėta viešbučio rezervacija.
Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 22 punkte nurodyta, kad kvietėjas kvietimą užpildo ir pateikia elektroniniu būdu prisijungęs prie MIGRIS, kartu pateikdamas kviečiamo užsieniečio kelionės dokumento kopiją ir atitinkamai šiuos duomenis: 22.1. kvietėjo (juridinio asmens) duomenys: 22.1.1. juridinio asmens kodas; 22.1.2. pavadinimas; 22.1.3. teisinė forma; 22.1.4. būklė; 22.1.5. registracijos adresas; 22.1.6. buveinės adresas; 22.1.7. vadovo pareigos, asmens kodas, vardas (-ai), pavardė (-ės), galiojančio asmens tapatybę ar teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento rūšis, numeris ir data, iki kurios jis galioja; 22.1.8. įgalioto atstovo pareigos, asmens kodas, vardas (-ai), pavardė (-ės), galiojančio asmens dokumento rūšis, numeris ir data, iki kurios jis galioja (jei tarpininkavimo raštą pildo juridinio asmens vadovo įgaliotas atstovas, kuris yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu darbo santykiais ar tvarko juridinio asmens buhalterinę apskaitą, arba fizinis asmuo, kuris yra šio juridinio asmens dalyvis). Taigi, kartu su pareiškėjo prašymu dėl vizos nebuvo pateiktas Bendrovės kvietimas per MIGRIS sistemą, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 22 punkte. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau nurodo, kad nežinojo apie tokį reikalavimą. Teismas pažymi, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas pasirašytinai susipažinęs su kontroliniu patvirtinamųjų dokumentų sąrašu, todėl buvo informuotas, kad reikalingas tarpininko kvietimas, pateiktas per MIGRIS.
Teismo vertimu, konsulas pagrįstai Bendrovės kvietimą laikė keliančiu abejonių, nes Bendrovės vadovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą anglų kalba, valstybės pavadinimas buvo parašytas su klaidomis, kvietimas nepatvirtintas, nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl nėra galimybės įsitikinti jame pateiktos informacijos ir juridinio asmens vadovo parašo ir tapatybės tikrumu. Kvietimo tekstas yra bendro pobūdžio ir pagal turinį neįmanoma suprasti, kokia veikla užsiima tarpininkas ir susitikimo tikslas. Iš kartu su pareiškėjo prašymu pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo negalima konkrečiai nustatyti, kokios yra tarpininko (Bendrovės) veiklos apimtys ar kuo užsiima įmonė. Išrašo 4 punkte nurodytos įmonės veiklos rūšis – „konsultacinė verslo ir kita valdymo veikla“. Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius įrodymus dėl Bendrovės praeitų metų finansinis veiklos rezultato (pelno), tačiau pažymėtina, kad ambasadai kartu su pareiškėjo prašymu išduoti Šengeno vizą nebuvo pateiktas pastarasis dokumentas.
LVAT praktikoje yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014). Šiuo atveju skundžiami sprendimai priimti ne tik įvertinus pareiškėjo prašymą, bet ir atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. sprendimai yra objektyviai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijami sprendimai priimti, vertinant pareiškėjo prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytus duomenis bei būtent kartu su prašymu pareiškėjo pateiktus dokumentus. 2024-02-13 sprendime Nr. 22 nurodyti atsisakymo išduoti Šengeno vizą motyvai (kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo tikslo ir sąlygų, patvirtinamuosiuose dokumentuose pateiktos informacijos tikrumo ir jų turinio teisingumo). Konsului gautos informacijos visuma leido priimti skundžiamus sprendimus atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Atsakovei kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjos vykimo į Lietuvą, deklaruojamo tikslo, neatmestina prielaida, kad pareiškėjas siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais. Pateikta informacija nėra patikima.
Pagal Bendrijos vizų kodekso, patvirtinto 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, 32 straipsnio 2 ir 5 dalis, apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Informacija apie atsisakytą išduoti vizą įvedama į VIS pagal VIS reglamento 12 straipsnį.
Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (toliau – N. VIS).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014 pažymėjo, jog pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Būtent tokį sprendimą gavo pareiškėjas.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, pakankamai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurie paliekami nepakeisti, pareiškėjo reikalavimų tenkinti išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. P. patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.