- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- AN2-464-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00066-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M., DNSB „Sodų g. 10, Lazdijai“
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o V. M. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. birželio 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate (toliau – ir Institucija) buvo gautas V. M. pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. birželio 3 d. apie 13.19 val. automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nutraukė įspėjamąją apsauginę juostą, kuri juosė daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį, nutraukta, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog įspėjamąją apsauginę juostą nutraukęs asmuo - G. S. - neturėjo tyčios sugadinti svetimą turtą, taigi jo veiksmuose nėra visų ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. M. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi V. M. skundas netenkintas ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas pritarė Institucijos 2020 m. liepos 21 d. nutarime padarytai išvadai, kad G. S. tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą neturėjo. Taip pat teismas sprendė, jog nenustatytas ir kitas ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – žala, kadangi V. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tiek STOP juostos vertę, tiek jos taisymo darbų kainą.
4. V. M. skundžia Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti, tenkinti jo skundą ir priteisti jam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
4.1. Anot pareiškėjo, apylinkės teismas neteisingai vertino STOP juostos nutraukimo faktą, pasisakydamas, kad tokiuose veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, kad tai padaryta netyčia, tinkamai neatsižvelgė į bendrijos pirmininko bei liudytojo pateiktą informaciją apie tyčinius, piktybiškus ir besikartojančius veiksmus, kurie privedė prie žalos atsiradimo. Taip pat apylinkės teismas atsisakė priimti pretenziją ir dėl neturtinės žalos atsiradimo. Pasisakydamas, jog STOP juostos nutraukimas nėra neteisėtas, apylinkės teismas sukūrė precedentą, jog kiekvienas asmuo, nutraukęs daug kur naudojamas STOP juostas ar kitaip jas sugadinęs, galės išvengti atsakomybės, su kuo sutikti negalima.
4.2. Teismas neįsigilino, kas yra įspėjamoji STOP juosta ir kokia buvo jos paskirtis bei kaip tinkamai traktuojamas jos nutraukimas. STOP juosta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sklype buvo įrengta būtent tam, jog G. S., jo žmona bei jos klientai žinotų sklypo ribas ir kur bus įrengiama tvora. Tačiau G. S. to nepaisė ir visada pažeisdavo pačios STOP juostos įrengimo paskirtį, lipdamas ant jos, kojomis prispaudžiant juostą prie žemės. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip netyčiniai. G. S. teiginys, kad STOP juostos nutraukimas įvyko netyčia, vertintinas kaip gynybos pozicija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės, jis paneigtas kitais bylos duomenimis. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, pridėtas prie e-policijos pranešimo, ir paties G. S. duoti parodymai, kad aukštą juostą reikia priminti prie žemės, norint ją perlipti, taip patvirtinant suvokimą apie daromą poveikį svetimam turtui, ir liudytojo parodymai, kaip nuolat buvo stengiamasi pažeisti juostą, ją kaskart prispaudinėjant koja prie žemės, lipant ant jos. Žemo ūgio žmonėms paprasčiau pralysti, nei bandyti koja spausti jiems per aukštą juostą. Todėl G. S., būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas gyvenimo patirtį, pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti, kad su turtu (įspėjamąja STOP juosta) reikia elgtis atsargiai ir atidžiai, o pati juosta be jokio išorinio poveikio paprastai nesugadinama.
Šalies argumentai
4.3. V. M. taip pat nurodo, jog, 2019 m. birželio 3 d. teikdama pranešimą e-policijai, bendrija negalėjo žinoti koks yra padarytos žalos dydis, kadangi juosta nebuvo sutvarkyta. Šią informaciją planuota pateikti apklausos metu, tačiau tiek pranešimo tyrimo, tiek apklausos laikas užsitęsė. Galų gale, apklausa neįvyko bei priimtas sprendimas nutraukti teiseną, taip pažeidžiant ANK 567 straipsnį. Teismo abejonės žalos dydžiu negalėjo būti pagrindu skundui atmesti, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Be to, apylinkės teismas neleido pateikti duomenų apie patirtą neturtinę žalą. Nors padarytos turtinės žalos dydis nėra didelis, tačiau dėl G. S. neteisėtų veiksmų patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, pažeminimai bei reputacijos pabloginimas, kai buvo akivaizdžiai kelis mėnesius tyčiojamasi iš bendrijos nustatytos tvarkos, nepaisant įspėjimų. Neturtinę žalą jo (V. M.) atstovas įvertino 100 Eur.
4.4. Dar skunde teigiama, jog G. S. veiksmuose gali būti nustatyti ir kitų administracinių nusižengimų požymiai, o būtent požymiai, nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) ir ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas). Aplinkybės, susijusios su šių nusižengimų padarymu, netirtos. Bendrija nėra tas asmuo, kuris privalo tinkamai įvertinti bei pilnai surašyti visus galimai padarytus pažeidimus, atitinkančius ANK. Tą turi atlikti tyrimą vykdantis pareigūnas.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, taip įvertinęs Institucijos nutarimo, skundžiamos apylinkės teismo nutarties bei pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal V. M. pareiškimą, nutraukta pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui.
7. ANK 591 straipsnio 1 punktas, kuriuo vadovaujantis nagrinėjamu atveju buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymo, numato, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Sutinkamai su ANK 591 straipsnio 1 punktu, ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius, t. y. ANK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiklą, kaip tam administracinį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
8. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
9. Kaip nurodyta šios nutarties 1 punkte, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus V. M. pareiškimą apie tai, kad 2019 m. birželio 3 d. apie 13.19 val. automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nutraukė įspėjamąją apsauginę juostą, kuri juosė daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini).
10. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo apklaustas automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. S., kuris neneigė, jog 2019 m. birželio 3 d. nutraukė įspėjamąją apsauginę juostą, kuria buvo aptvertas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sklypas, tačiau tvirtino, jog tai padarė netyčia – kadangi juosta buvo pakankamai aukštai, kad galėtų ją peržengti, ją užmynė ir prispaudė prie žemės, o baigiant žingsnį, netyčia užkabino kita koja, po ko juosta nutrūko. Įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, G. S. duotus parodymus bei pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas sprendė, jog šiuo atveju nenustatyta V. M. tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą, t. y. neįrodytas subjektyvusis ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo, sudėties požymis – kaltė. Tam iš esmės pritarė ir V. M. skundą dėl tyrėjos nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas. Taip pat teismas sprendė, jog nenustatytas ir kitas ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymis – žala, kadangi V. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tiek STOP juostos vertę, tiek jos taisymo darbų kainą.
11. Susipažinęs su administracinio tyrimo metu bei pareiškėjo skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme surinktų duomenų visuma, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju tiek Institucijos, tiek apylinės teismo išreikštos abejonės dėl G. S. tyčios sugadinti šios bylos ginčo dalyką – STOP juostą, yra pagrįstos. Nors pareiškėjas tvirtina, jog G. S. įspėjamąją apsauginę juostą užkabino tyčia, sąmoningai, tačiau tokius jo teiginius patvirtinančių ir atitinkamai G. S. versiją, jog STOP juostą koja jis kliudė netyčia, duomenų nesurinkta. Vien tai, kad G. S., siekdamas patekti į teritoriją, kurią juosė įspėjamoji juosta, pasirinko ne lįsti po ja, o prispausti ją koja prie žemės, ir tokiu būdu ją perlipti, tyčinio jo veiksmų pobūdžio nepatvirtina. Bandydamas įrodyti priešingai, pareiškėjas pažymi ir tai, kad tokie G. S. veiksmai – lipimas ant juostos, jos prispaudinėjimas koja prie žemės, kartojasi nuolat, kas akivaizdžiai atspindi jo tyčinį, piktybinį veikimą ir nagrinėjamu atveju, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tuo sutikti taip pat negali. Priešingai – tai, kad G. S. yra ne kartą pasirinkęs tokį juostos peržengimo būdą, tačiau šis atvejis, kuomet ji buvo nutraukta, yra pirmasis, vis tik leidžia labiau tikėti G. S. versija, kad jis sugadinti įspėjamosios apsauginės juostos nenorėjo, ją kita koja kliudė, dėl ko juosta suplyšo, netyčia. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini), esanti namo aikštelė, kuri ir buvo aptverta STOP juosta, yra filmuojama. Tiek G. S., tiek pačio pareiškėjo parodymais nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, nuolat lankosi prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, kadangi įėjimas į jo žmonos kirpyklą yra iš (duomenys neskelbtini), kiemo pusės, todėl manytina, jog jis apie įrengtas vaizdo kameras žinojo. Apygardos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad G. S., žinodamas, kad jo veiksmai bus užfiksuoti įrengtomis vaizdo kameromis, būtų tyčia gadinęs svetimą turtą dienos metu ir dar atvažiavęs savo automobiliu, kas leidžia jį itin lengvai identifikuoti.
12. V. M. skunde taip pat ginčija apylinkės teismo nutartyje padarytą išvadą dėl G. S. veiksmais padarytos žalos dydžio vertinimo, tvirtindamas, jog apylinkės teismas, pareiškėjui nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių tiek STOP juostos vertę, tiek jos taisymo darbų kainą, privalėjo pats nustatyti jam padarytos turtinės žalos dydį. Tokiam skundo argumentui apygardos teismas pritaria, tačiau tuo pačiu pažymi, jog sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmimui lemiamos reikšmės padarytos žalos dydžio nenustatymas nagrinėjamu atveju neturėjo. Šį sprendimą vis tik lėmė tai, jog G. S. veiksmuose nenustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymis – tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Todėl dėl šio skundo argumentų pasisakyti plačiau apygardos teismas nemato prasmės.
13. Skunde taip pat nurodoma, jog Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nevertino G. S. neteisėtų veiksmų kitų ANK numatytų nusižengimų, o būtent nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnyje ir 518 straipsnyje, kontekste. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog, kaip ir turto sugadinimo ar sugadinimo atveju, taip ir patraukiant asmenį atsakomybėn dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (ANK 481 straipsnis) bei savavaldžiavimo (ANK 518 straipsnis), be kita ko, būtina nustatyti, jog asmuo veikė tyčia, o, kaip jau buvo konstatuota, bylos duomenys pakankamo pagrindo spręsti, jog G. S. veikė tyčia, nesudaro.
14. Remdamasis nurodytais argumentais, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo teisena Institucijos 2020 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nutraukta pagrįstai, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos priešingai išvadai padaryti. Atitinkamai teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų priimtas procesinis sprendimas dėl šio nutarimo, tad jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.