- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2-1117-980/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05717-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- S. L.
- Advokatai
- Audrius Stonkus
dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui, Stasiui Arūnui Venckui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato ieškinį atsakovui S. L. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 317,18 Eur išmokėtos pareigūnui turtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad dėl 2024 m. vasario 9 d. sužalotos policijos pareigūno sveikatos Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - ir Klaipėdos aps. VPK arba Ieškovas) vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „ Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų sąrašo (toliau - Sąrašas) nuostatomis, Klaipėdos aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui S. R. (toliau - ir Nukentėjusysis) išmokėjo 11 317,18 Eur dydžio kompensaciją.
2. Taip pat nurodė, kad Imuniteto valdybos pareigūnai atliko, o Klaipėdos aps. VPK viršininkas 2024 m. balandžio 29 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-5 „Dėl S. R. sužalojimo“ (toliau - ir Išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad Nukentėjusysis 2024 m. vasario 9 d. sveikatos sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo sveikatai ar gyvybei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. L. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, be to, atsakovas nukentėjusiojo pareigūno atsiprašė, jie susitarė ir atsakovas atlygino žalą už savo neteisėtus veiksmus pareigūnui S. R., sumokėdamas 1 500 Eur; atsakovas atliko mokėjimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 25,14 Eur, be to, sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 662,88 Eur ir 257,84 Eur). Ko pasėkoje nei pareigūnas S. R., nei Valstybinio socialinio draudimo valdyba bei Klaipėdos teritorinė ligonių kasa neturi pretenzijų ir nereiškia Civilinio ieškinio. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05315-24 nutrauktas. Žala atlyginta, o atsakovas, būdamas ligotu pensininku patirtas išlaidas laiko didelėmis. Todėl teismas negali tenkinti tokio ieškinio ir priteisti didesnę sumą žalai atlyginti, negu buvo sutarta susitaikymo proceso metu. Jeigu Teismas nuspręstų priteisti papildomas lėšas žalai atlyginti, toks sprendimas visiškai iškreiptų ir netgi paneigtų susitaikymo ir savanoriško žalos atlyginimo institutą, kuris įtvirtintas LR BK 38 str.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais. Papildomai nurodė, jog negali būti tokių atvejų, kai valstybė atlygina žalą patyrusiam pareigų atlikimo metų pareigūnui ir ji nebūtų priteista iš kalto asmens. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą pareigūnui jo tarnybos metu, pareigūnui remiantis CMEK komisijos išvada buvo paskaičiuota išmoka, kuri buvo nustatyta tvarka išmokėta ir ji turi būti priteista iš atsakovo. Išmoka apskaičiuojama ir išmokama remiantis visa eile norminių aktų, tarnybinio patikrinimo išvada, todėl turi būti priteisiama.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti visiškai. Papildomai nurodė, jog, visų pirma, tai, kad darbdavys išmoka pareigūnui būtent tokio dydžio kompensaciją kokia buvo išmokėta šiuo atveju, visiškai nereiškia, kad visą sumą būtinai turi atlyginti atsakovas. Turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, pažymėjo, jog labai svarbu yra tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atsakovo atžvilgiu nutrauktas, atsakovas pareigūno atsiprašė, sumokėjo jam 1500 Eur žalos atlyginimą ir dar apmokėjo sumas Ligonių kasoms ir VSDF, todėl antrą kartą priteisti iš naujo žalos atlyginimą iš to paties asmens būtų neteisinga ir neproporcinga. Nurodė, jog kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu tokią didelę išmoką pareigūnas gavo būtent dėl to, kad jam buvo nuskeltas dantis, tačiau į bylą pateiktas preliminarus paskaičiavimas rodo, kad danties sutvarkymas kainuotų apie 250 Eur, o pareigūnas net ir gavęs daugiau nei 11 000 dydžio išmoką dar ir šiai dienai nėra susitvarkęs danties, nors jau praėjo metai laiko, o jokių kitų liekamųjų pasekmių sveikatai pareigūnas daugiau nepatyrė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareigūnas S. R. yra Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus postinis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 19:46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, Kauno g. 6, Klaipėda, atsakovas S. L., nevykdė savo pareigas atliekančio Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus postinio S. R. teisėtų reikalavimų pasitikrinti alkotesteriu neblaivumą, kumščiu sudavė S. R. į veidą, taip padarydamas jam žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 41 danties vainiko nuskėlimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 9 d. sužalotos policijos pareigūno sveikatos Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - ir Klaipėdos aps. VPK arba Ieškovas) vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „ Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų sąrašo (toliau - Sąrašas) nuostatomis, Klaipėdos aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui S. R. (toliau - ir Nukentėjusysis) išmokėjo 11 317,18 Eur dydžio kompensaciją.
9. Nagrinėjamu atveju, ieškovas reiškia ieškinį atsakovui, nurodydamas, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui jo pareigūnui išmokėtą visą išmoką remiantis LR CK 6.280 straipsnio ir 6.263 str. 1 d. nuostatomis.
10. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas pažymėjo, kad VPK negalėjo neišmokėti tarnybos metu sužalotam pareigūnui kitokios išmokos ar jos nemokėti apskritai, nes tam buvo atlikta visa eilė reikiamų patikrinimo veiksmų, gauta CMEK 2024-06-27 pažyma, specialisto išvada, kurių pagrindu Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2024-07-10 priėmė įsakymą Nr. 30-TE-405, „Dėl kompensacijos išmokėjimo S. R.“ pripažino, kad Nukentėjusysis 2024 m. vasario 9 d. patyrė sužalojimą atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei ir nusprendė išmokėti jam 4,66 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
11. Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia nurodydamas, kad jis jau yra atlyginęs visą pareigūnui kilusią žalą tuomet kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tokiu būdu atlygindamas ir turtinę ir neturinę žalą. Be to, atsakovas nesutinka su ieškiniu nurodydamas, ir tai, kad tai, kad darbdavys – VPK, išmokėjo pareigūnui, darbuotojui būtent tokio didelio dydžio kompensaciją, nereiškia, kad atsakovas turi ją visą atlyginti ieškovui, nes ieškovą ir pareigūną sieja viešieji santykiai, kurie priežastiniu ryšiu nėra susiję su atsakovo atsakomybe.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo pasisakė, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo (2012 m. balandžio 18 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
13. Nagrinėjamu atveju, ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimui, ieškovui kyla pareiga pagrįsti ir įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir žalos dydį, o teismo pareiga patikrinti, ar ieškovas turi reikalavimo teisę ir ar tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 27 punktas ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymi, jog ieškovas, reikšdamas tokio dydžio piniginį reikalavimą nei parengiamojo posėdžio metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, taip ir nenurodė ir nepatikslino, kokią būtent dalį iš prašomos priteisti sumos sudaro patirta neturtinė žala, kokio dydžio buvo patirta turtinė žala. Ieškovas palaikė reikalavimą visa apimtimi ir iš esmės laikėsi nuostatos, jog tokią sumą teisingai ir remiantis griežtu teisiniu reglamentavimu apskaičiavo ir išmokėjo ieškovas, pareigūnas tokią kompensaciją gavo ir todėl ji turi būti priteista iš atsakovo.
15. Nagrinėjamu atveju, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo S. L. atžvilgiu buvo nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroro Simono Genio įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05315-24 nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.
16. Nustatyta ir tai, kad atsakovas S. L. sumokėjo nukentėjusiajam pareigūnui 1 500 Eur dydžio kompensaciją jo patirtiems turtiniams ir neturtiniams nuostoliams atlyginti, be to, atsakovas atliko mokėjimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 25,14 Eur, be to, sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 662,88 Eur ir 257,84 Eur. Nustatyta, jog po to, nei pareigūnas S. R., nei Valstybinio socialinio draudimo valdyba bei Klaipėdos teritorinė ligonių kasa neturėjo turtinių reikalavimų atsakovui.
17. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas pareigūnas S. R. paliudijo, jog tuo metu kai tarėsi su atsakovu, tarpininkaujant atsakovo sūnui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jis sutiko su jam siūlomos 1 500 Eur dydžio išmokos suma. Susitarimo sudarymo metu jis sutiko, jog ši suma padengs visas jo patirtos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį. Liudytojas taip pat nurodė, jog neužilgo po incidento, jis grįžo į savo ankstesnes pareigas, jam neliko jokių pasekmių, kurios tiesiogiai lemtų jo atliekamų pareigų kokybę, jam nereikėjo jokio ilgo gydymo, jam nereikėjo keisti darbo pobūdžio, o nulaužto danties jis nėra susitvarkęs iki šiol, nes vis dar neprisiruošė kreiptis į specialistą.
18. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ieškovas, išmokėdamas pareigūnui apskaičiuotą kompensacijos dydį, neatsižvelgė ir neįskaičiavo sumų, kurias atsakovas S. L. jau buvo išmokėjęs ir nukentėjusiajam pareigūnui S. R. ir Teritorinei ligonių kasai ir VSDF.
19. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis.
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pareigūnui išmokėtą visą kompensacijos, susijusios su pareigūno sveikatos sutrikdymu atliekant pareigas, dydį, o atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, neigdamas, kad išmokėta kompensacija negali būti priteista iš jo visa apimtimi.
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareigūnui Vadovaujantis Sąrašo 4.3 punktu Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau - ir CMEK) 2024 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 1457 priėmė ekspertinį sprendimą dėl to, kad Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2024 m. vasario 9 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, o po sveikatos sutrikdymo likęs sveikatos pakitimas yra nuskilęs 41 danties vainikas.
22. Į bylą buvo pateiktas UAB „Žavesys“ parengtas gydymo planas Nr. 9233, iš kurio metyti, jog pareigūnui S. R. sužaloto 41 danties tvarkymo preliminari kaina yra apie 250 Eur.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis). Statuto 59 straipsnio 10 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui, naudai.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
25. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip minėta, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
26. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, kad 2024 m. vasario 9 d. atsakovas, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – postiniui S. R., ko pasėkoje pareigūnas patyrė sužalojimus, nekilo. Atsakovas savo kaltę pripažino ir laiko, kad dėl to kilusius tiek turtinius, tiek ir neturinius nuostoliui nukentėjusiajam pareigūnui yra atlyginęs.
27. Vertindamas atsakovo civilinės atsakomybės ribas, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o atsakovas atlygino žalą ne tik nukentėjusiajam pareigūnui, bet ir VSDF ir Teritorinei ligonių kasai. Tokiu būdu matyti, jog baudžiamosios teisės prasme, atsakovas nėra laikomas teistu už padarytą nusikalstamą veiką, o realiai pareigūno patirtą turinę žalą sudaro nedarbingumo metu negautos pajamos, kurių dydis bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo patikslintas ir apie 250 Eur danties tvarkymo kaina bei patirta neturtinė žala, kurio dydis buvo įvardintas tik sąlyginai. Ieškovas, palaikydamas reikalavimą, pateikė į bylą tik sąlyginius žodinius paskaičiavimus, tačiau kas būtent susidaro priteistinos iš atsakovo žalos dydį bei patį žalos dydį iš esmės įrodinėjo tik pareigūnui išmokėtos kompensacijos faktu.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sisteminis CK 6.283 straipsnio 4 dalies ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimas suteikia pagrindą daryti išvadą, asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).
30. Tuo tarpu, šiuo nagrinėjamu atveju, pareigūnas ir gavo išmoką ir iš darbdavio, o be to, jam žalą atlygino ir atsakovas, išmokėdamas 1 500 Eur dydžio kompensaciją.
31. Šiuo atveju aktuali yra ir kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat ir įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių svarbą visuomenei, vykdymui, įpareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą sveikatos bei gyvybės draudimo valstybės lėšomis apsaugą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
32. Taigi valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialinės išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Vis dėl to pažymėtina, kad Statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, todėl nukentėjusiems išmokėtos kompensacijos gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).
33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, šio asmens reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinta pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.
34. Teismas pažymi, jog šioje byloje ieškovas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį grindė iš esmės tik sąlyginiais paskaičiavimais ir bendro pobūdžio teiginiais, jog pareigūnas, kuris buvo sužalotas, atlikdamas savo pareigas, neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).
36. Policijos departamentas, išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
37. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį, t.y. ieškovas neįrodė priteistinos žalos dydžio ir visų civilinės atsakomybės sąlygų būtinų tokio ieškinio patenkinimui, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Ieškinį atmetus, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Nustatyta, jog atsakovas S. L. byloje patyrė 3 509 Eur advokato A. Stonkaus atstovavimo išlaidų, kurios atsakovui priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. L. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.