- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-1603-814/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57225-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2017-10-31 apie 15.15 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini),, 2-joje laiptinėje, penktame aukšte, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja V. J. metu, tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai V. J. už veido, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė jai odos nubrozdinimus kairiame skruoste, t. y. nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamoji S. B., sutikusi duoti parodymus po visų bylos nagrinėjimo teisme dalyvių apklausos, kaltę neigė. Parodė, kad 2017-10-31 apie 15 val. išgirdo triukšmą, stiprų trenksmą laiptinėje, įtaria, kad trankė langą. Atsidariusi duris pažiūrėti pamatė ant grindų padėtas gėles, o nukentėjusioji jos kaimynė V. J., ar tai atidarinėjo, ar tai uždarinėjo langą. Gėlės ir plastmasinis butelis buvo ant grindų. Paklausus, kas čia vyksta, V. J. pradėjo kalbėti pakeltu balsu, naudojo necenzūrinius žodžius, klausė, kodėl ji atidarinėja langą, liepė savo irštvą vėdinti, o ne laiptinę. Ji atsakė, kad tai yra bendro naudojimo patalpa. Tada kaimynė staigiai griebė plastikinį butelį su vandeniu ir trenkė jai į kairę ranką, bei apipylė ją vandeniu. Ji gindamasi nustūmė rankomis kaimynę nuo savęs ir užsidarė buto duris. Įvykio metu ji į laiptinę išėjusi nebuvo, stovėjo buto prieškambaryje. Viskas įvyko labai greitai, kaimynė laiptais bėgo į ją, rėkė, ji pasimetė, nežinojo, ką daryti, nemanė, kad ji puls ją, todėl nespėjo užsidaryti durų. Laiptinėje tuo metu daugiau jokių žmonių nebuvo, vaikų taip pat nebuvo. Kas buvo šio konflikto iniciatorius, nežino. Nukentėjusioji ją apkalba, sakydama, kad ji ją sužalojo, bet ar yra koks nors motyvas kaimynei ją apkalbėti, nežino. Su V. J. jokių santykių nepalaiko, jos yra kaimynės, gyvena šalia viena kitos. Ji ant nukentėjusiosios nepyksta. Butą nuomojasi 10 metų, per tą laiką su nukentėjusiąja jokių konfliktų nebuvo. Ji nukentėjusiosios V. J. tikrai neapdraskė, netyčia, ginantis irgi negalėjo nagais jos užkabinti. Gal pati nukentėjusioji nuo jos gindamasi susižalojo.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaičius kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 143 ), jog ji gindamasi nustūmė nukentėjusiąją nuo savęs, galbūt galėjo jai sugriebti už veido netyčia, kai ją gindamasi stūmė, specialiai jos atžvilgiu jokių veiksmų neatliko ir jos nepuolė, kaltinamoji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, ji buvo streso būsenoje, ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja ją suklaidino, pasiūlė taip sakyti, bylą bandė užbaigti baudžiamuoju įsakymu, dabar teisme sako tiesą. Nukentėjusioji jai trenkė į kairę ranką link riešo. Ji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė apie patirtą rankos sužalojimą. Vėliau, po mėnesio, kai jau jai buvo pareikštas įtarimas, ji kreipėsi į policiją dėl sužalojimo. Iš karto į policiją nesikreipė, nes šio įvykio nesureikšmino. Kovo mėnesį dėl rankos skausmo ji kreipėsi į medikus. Nuo smūgio toje vietoje išsivystė navikas, kurį operavo. Naviko išsivystymą galėjo paskatinti nukentėjusiosios suduotas smūgis plastikiniu buteliu. Kraujosruvos ant rankos nebuvo, pati susižaloti negalėjo, anksčiau traumų neturėjo. Ji laikinai nedirba, paskutinį kartą oficialiai dirbo 2016 m. Vokietijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamosios kaltė be pačios S. B. parodymų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Nukentėjusioji V. J., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamąją pažįsta tik iš matymo. Prieš 4-5 metus kaltinamoji buvo ją iškoliojusi, todėl tarp jų jokių santykių nėra. 2017-10-31 ketino eiti į darželį pasiimti vaiko, kartu susiruošė ir pirmokas sūnus. Vyresnysis sūnus buvo namuose. Sūnų išleido į laiptinę, o pati nuėjo palaistyti laiptinėje augančias gėles. Tada išgirdo durų atsidarymą ir žodžius: „ką čia darai, šliundra“. Žinodama, kad ji konfliktiškas žmogus, jai nieko nesakė, ėjo link savo buto, kaire ranka laikėsi už turėklo, dešinėje rankoje nešė mineralinio vandens butelį be vandens. Likus trims laipteliams, buvo jausmas, kad kaimynė stvers, todėl ji instinktyviai dengėsi dešine ranka ir jai grybštelėjo ties akimi. Kaltinamoji, ją puldama, nieko nesakė, arba iš šoko nepamena. Jos septynmetis sūnus pradėjo klykti, įbėgo į butą ir užsidarė duris. Ją ištiko šokas. Kaltinamoji greitai nuėjo į savo butą. Mažiukas sūnus pranešė, kad muša mamą, todėl vyresnis sūnus išėjo pasižiūrėti. Įėjusi į butą, ji paskambino savo vyrui ir viską papasakojo. Buvo iškviesti pareigūnai. Į medikus kreipėsi po pareiškimo policijai parašymo. Veide ant dešinio skruosto buvo matyti paburkimai, prie kairiosios akies praplėšta, juto fizinį skausmą, dvi savaites žaizda šlapiavo. Kaltinamoji jos neatsiprašė, nors ji tikėjosi, kad atsiprašys. Jei tada būtų atsiprašiusi, būtų jai atleidusi. Su kaltinamąja nesitaikys, nori, kad ji atsakytų pagal įstatymą. Konflikto priežasties nežino, ji pati konflikto nesukėlė, nepasakė kaltinamajai nė žodžio. Prieš 4-5 metus kaimynė ją užgauliodavo.
Liudytoja M. Š., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Jonavos rajono PK reagavimo skyriaus tyrėja. Ji tyrė ikiteisminio tyrimo medžiagą. Atvykus nukentėjusiajai, ji pamatė sužalojimus – žaizdą, nubrozdinimus prie akies ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji paaiškino, kad įvyko konfliktas su kaimyne. Nukentėjusioji į policiją atvyko ne tą pačią dieną, o praėjus 1-2 dienoms. Į įvykio vietą vyko policijos patruliai, kartu su jais nuvykusi į vietą nebuvo. Konfliktą matė nepilnametis vaikas, jo metu buvo sudaužyti vazonai. Nepamena, ar nukentėjusioji pasakojo, dėl ko kilo konfliktas ir iš kur atsirado sužalojimai.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaičius liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 95-96), jog apklausus apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji paaiškino, kad kaimynė ją iškoliojo ir apdraskė nagais veidą, ant nukentėjusiosios veido matėsi įbrėžimai, liudytoja patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi.
Liudytojas R. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad nukentėjusioji – jo sutuoktinė. Tiksliai datos nepamena, apie 11 val. jam paskambino žmona ir pasakė, kad ją užpuolė kaimynė be jokių motyvų. Sakė, kad ji laistė gėles, o kaimynė, atidariusi buto duris, žmoną pavadino necenzūriniu žodžiu „šliundra“ ir, lipant laiptais, žmoną puolė. Žmona buvo išsigandusi. Grįžęs namo, matė, kad žmonai kairės pusės paakys giliai įbrauktas, apačioje smakras, žandas nagais apdraskytas, veidas paraudęs. Jis paskambino pagalbos telefonu 112, vežė žmoną pas medikus. Žmona prižiūri laiptinėje gėles, gėlės brangios, nesinori, kad nušaltų, o kaimynė kiekvieną rytą atidaro laiptinės langą. Mano, kad langas galėjo būti konflikto priežastimi. Įsitikinę, kad kaimynė lango atidarymu provokuoja konfliktą. Kaimynė, išeidama iš buto, visada trenkia durimis taip, kad net dreba jų butas, vaikai pašoka iš lovos. Pykčio kaimynei nejaučia.
Liudytojas D. P., apklaustas teisiamajame posėdyje (nepilnametis, 16 metų amžiaus), parodė, kad V. J. - jo mama. S. B. - kaimynė, su ja nebendrauja. Į jo kambarį atbėgęs brolis pasakė, kad muša mamą ir pradėjo verkti. Kaip muša, nesakė. Jis nepatikėjo, todėl išėjo į laiptinę pasižiūrėti. Matė, kad mamai buvo įdrėksta prie kairės akies. Kaimynės nematė, turbūt ji buvo namuose. Mama pasakė, kad išėjusi kaimynė išvadino ją negražiais žodžiais ir įdrėskė. Mama atrodė išsigandusi, drebėjo. Jis nėra girdėjęs apie konfliktus tarp mamos ir kaimynės. Jo brolis konflikto metu buvo prie durų - su mama ruošėsi eiti parsivesti iš darželio brolio. Mama ėjo palaistyti gėlių. Gėlės vazonuose buvo ant palangių, jos nebuvo nukritusios.
Teisiamajame posėdyje apklaustas mažametis D. P., (8 metų amžiaus), dalyvaujant Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, paaiškino, kad jis su mama susiruošė eiti į darželį ir apsirengęs išėjo į laiptinę, kad nesušiltų. Mama, pasiėmusi butelį su vandeniu, ėjo laistyti gėlių, kurios auga laiptinėje. Išlindusi kaimynė pradėjo negražiai rėkauti: „šliundra, paklausyk manęs“. Jis labai išsigando ir nubėgo pakviesti brolio. Išsigando dėl to, kad mamai įdrėskė, kai pamatė, kad įdrėksta. Jam buvo liūdna, jis išsigando, kai moteris negražiai vadino mamą. Kai atėjo brolis, kaimynės nebebuvo. Mamai buvo nubrūžinta visa akis. Po to jie išėjo į darželį pasiimti brolio ir juos su mašina pasivijo tėtis. Grįžus namo, iškvietė policiją. Mama kaimynei nieko nedarė ir nieko nesakė. Nematė, kaip įdrėskė. Nežino, kodėl kaimynė išėjusi pradėjo bartis. Mama nesakė, kodėl ją draskė kaimynė. Mama buvo išsigandusi, bet neverkė. Į kambarį jis pirmas grįžo, mama atėjo vėliau.
2017-10-31 pareiškimu nustatyta, kad V. J. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pranešdama, kad 2017-10-31 apie 15:15 val. laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kaimynė ją užsipuolusi išplūdo necenzūriniais žodžiais ir ranka sugriebusi už jos veido jį apdraskė. Įvykis įvyko mažamečio vaiko akivaizdoje (1 t., b. l. 1).
2017-10-31 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK vyriausiosios patrulės A. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-10-31 15: 40 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 3 namo laiptinėje, kaimynė iš buto Nr. 29 užpuolė pranešėjo žmoną, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, sužalojo veidą. Įvykį matė nukentėjusiosios mažametis vaikas. Priimtas pareiškimas, padaryta fotonuotrauka (1 t., b. l. 2-3).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - daugiabučio namo laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 17-23).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos buto durys, esančios adresu (duomenys neskelbtini),, bei laiptinės langas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 24-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3343/2017(02) V. J. konstatuota odos nubrozdinimas kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-10-31. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 65).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017-10-31 15:33 val., gautas pranešimas, kad laiptinėje kaimynė iš 29 buto užpuolė pranešėjo (V. J.) žmoną, iškeikė necenzūriniais žodžiais, sužalojo veidą, viskas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje (1 t., b. l. 6-9).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu 2017-12-21 Nr. 41 D(K) 2104 nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2017-10-31 15 val. 33 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas R. J. pranešimas iš telefono Nr. 8 6******9, dėl konflikto adresu (duomenys neskelbtini), Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t., b. l. 33).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) pranešimo garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, sudaryta pokalbio suvestinė (1 t., b. l. 34-36).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. J. iš jai parodytų atpažinti pagal nuotrauka asmenų, ji atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 1 , tai yra S. B., kaip kaimynę, su kuria laiptinėje įvyko konfliktas (1 t., b. l. 55-57).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. J. pateikė 4 (keturias) foto nuotraukas (1 t., b. l. 67-74).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos pateiktos 4 (keturios) foto nuotraukas, kuriose matomi sužalojimai nukentėjusiosios V. J. veide - kairiame skruoste (1 t., b. l. 75-76).
Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. J. ir įtariamoji S. B. akistatos metu liko kiekviena prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 111-114).
Kaltinamoji S. B. neigia atlikusi kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą V. J.. Nesant liudytojų, tiesiogiai mačiusių visą įvykį, ir galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamosios ar nukentėjusiosios parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusiosios ir kaltinamosios aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu.
Nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji neneigia, kad 2017-10-31 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini),, 2-joje laiptinėje, penktame aukšte, tarp jų įvyko konfliktas, tačiau skiriasi nurodytos konflikto aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji neigė išvadinusi nukentėjusiąją V. J. necenzūriniais žodžiais ir apdraskiusi veidą, teigė, kad ji, išgirdusi triukšmą laiptinėje, tiesiog atidarė duris ir paklausė nukentėjusiosios, kas vyksta, tačiau ji pakeltu tonu pradėjo priekaištauti dėl atidaryto laiptinės lango ir greitai priėjusi prie jos, jai būnant savo buto prieškambaryje, trenkė su buteliu per kairės rankos riešą bei apipylė vandeniu. Teismas pažymi, kad byloje nesurinkta, o kaltinamoji taip pat nepateikė, jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą įvykio eigą. Nors kaltinamoji teigia pati buvusi užpulta nukentėjusiosios, būnant savo buto prieškambaryje, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl dėl šio įvykio iš karto nesikreipė į policiją, o pranešimą per e-policija portalą pateikė tik 2017-11-21, t. y. tik po to, kai 2017-11-20 jau buvo supažindinta su pranešimu apie įtarimą ir apklausta įtariamąja dėl V. J. sužalojimo, taip pat iš karto nesikreipė dėl rankos sumušimo į medicinos įstaigą. Kaip nurodė kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu, į medikus kreipėsi kovo mėnesį, kai jai, pasak kaltinamosios, nuo rankos sumušimo išsivystė navikas, kuris buvo operuotas, tačiau nepateikė teismui jokių ir šias nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamosios aiškinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklus. 2018-02-28 papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neprisipažino kalta, nurodydama, kad kaimynės nepuolė ir veido nedraskė, tačiau teigė, kad gindamasi ir stumdama kaimynę nuo savęs, galėjo netyčia sugriebti už veido. Teisiamojo posėdžio metu parodymus keitė, nurodė, kad net ir netyčia negalėjo padaryti nukentėjusiajai sužalojimų ant veido, o ikiteisminio tyrimo metu pati tyrėja taip surašė jos parodymus, norėdama bylą užbaigti baudžiamuoju teismo įsakymo. Tačiau teismas pažymi, kad su 2018-02-28 papildomos apklausos protokolu kaltinamoji sutiko, nurodė, kad protokolą perskaitė, surašytas teisingai ir visa tai patvirtino savo parašu, teisiamojo posėdžio metu taip pat neneigė, kad šį protokolą prieš pasirašydama skaitė.
Be to, kaltinamosios nurodytą konflikto eigą paneigia ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. P. bei D. P.. Mažametis D. P. nurodė, kad jo mamai laistant gėles, kaltinamoji atidarė buto duris ir jam girdint pradėjo mamą vadinti negražiais žodžiais, dėl ko jis išsigando ir nubėgo namo pasakyti savo broliui D. P., o mamai grįžus, matė sužalojimus ties akimi. D. P. patvirtino, kad išėjęs į laiptinę pažiūrėti, ar jo mažametis brolis sako tiesą, pamatė išsigandusią ir drebančią mamą, lipančią link namų, jai buvo įdrėksta prie kairės akies. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kad kaltinamoji ją užsipuolė ir apdraskė jai lipant laiptais, ir paneigia kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji V. J. ją užsipuolė būnant savo namų prieškambaryje, nes D. P. aiškiai nurodė, kad, atidaręs duris, matė nukentėjusiąją lipant laiptais ir jau sužalotą. Mažametis liudytoja D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip kaimynė rankomis puolė mamai į veidą (1 t., b. l. 107-109), tačiau, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad paties sužalojimo fakto nematė, girdėjo tik kaip kaimynė negražiai pavadino jo mamą, ir jis, išsigandęs nubėgo apie tai pasakyti broliui. Tai, kad mažamečio parodymai ikiteisminio tyrimo metu kai kuriose detalėse nesutampa su jo parodymais teisme, paaiškinama jo amžiumi, mažamečio išsigandusia būsena dėl kaltinamosios išsakytų negražių žodžių jo mamos atžvilgiu, todėl, duodamas parodymus, jis galėjo detalėse painiotis tarp to, ką matė, ir ką išgirdo iš kitų asmenų. Todėl mažamečio liudytojo parodymai vertinami gretinant juos su kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, konstatuoja, kad nukentėjusioji V. J. iš esmės buvo nuosekli, aiškindama apie viso įvykio aplinkybes, ji tą pačią dieną kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1), į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių dėl patirto sužalojimo (1 t., b. l. 66), jos parodymus, kad kaltinamoji rankomis sugriebė jai už veido, tuo sukeldama fizinį skausmą ir padarydama jai odos nubrozdinimus kairiame skruoste, patvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. J., kuris parodė, kad po įvykio jam paskambinusi žmona pasakė, kad ją užpuolė laiptinėje kaimynė, o netrukus atvykęs pamatė, kad žmonai kairės pusės paakys giliai įbrauktas, smakras, žandas nagais apdraskytas, veidas paraudęs, pats paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, vežė žmoną pas medikus; D. P., kuris patvirtino, kad, atidaręs buto duris, pamatė išsigandusią ir su įdrėskimu ties akimi nukentėjusiąją. Nors nukentėjusioji ir liudytojai yra vienos šeimos nariai, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų - R. J., D. P., iš dalies D. P. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, esminėse detalėse sutampantys, patvirtina vieni kitus, o specialisto išvada nustatyto sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Duomenų, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąją ar iš jos pasipelnyti, byloje taip pat nėra. Tokių duomenų nenurodė ir kaltinamoji. Priešingai, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios per 10 metų jokių konfliktų nebuvo, ir nežino motyvų, kodėl kaltinamoji galėtų ją apkalbėti. Todėl teismas kaltinamosios parodymus bei veiksmus, pateikiant pareiškimą dėl 2017-10-31 konflikto su kaimyne per e-policija elektroninį portalą, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste vertina kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei S. B. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamosios aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. J.. Faktiniai kaltinamosios veiksmai, neabejotinai įrodo, kad ji fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Išdėstytos aplinkybės, susijusios su veikos padarymu ir kaltinamosios asmeniu, leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytas BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, jos asmenybę.
S. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl asmeninių priežasčių, ji anksčiau neteista (1 t., b. l. 117), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota (1 t., b. l. 119–120), praeityje administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 118), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 124).
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, S. B. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog S. B. yra tikslinga įpareigoti pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
S. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu, elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su nepilnamečio liudytojo D. P. apklausos įrašu, elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su mažamečio liudytojo D. P. apklausos įrašu paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. elektroninę laikmeną (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu, elektroninę laikmeną (CD kompaktinis diskas) su nepilnamečio liudytojo D. P. apklausos įrašu, elektroninę laikmeną (CD kompaktinis diskas) su mažamečio liudytojo D. P. apklausos įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajai nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.