Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas

2020-04-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-655-666/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
e2YT-655-666/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00068-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Erikas Jurgutis (pirm.)
Pareiškėjas
V. E., L. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-655-666/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00068-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8.; 3.4.5.19.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. E. ir L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos V. E. ir L. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. Š., gimęs, miręs po sutuoktinės J. Š. mirties 2006-priėmė palikimą faktiniu valdymu bei atnaujinti pareiškėjai L. B. terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo A. Š. mirties 2019-priimti. Nurodė, kad pareiškėjų tėvai A. Š. ir J. Š. susituokė. 1999-05-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. M-6842 pagrindu jie įgijo butą, adresu, Kretinga. Nors minėtas butas VĮ Registrų centre įregistruotas tik pareiškėjų tėvo vardu, tačiau faktiškai įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2006-mirus pareiškėjų mamai J. Š. nei pareiškėjos, nei jų tėvas į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors pareiškėjų tėvas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą jis priėmė faktiniu valdymu, t. y. po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi jų bendrame būste, perėmė sutuoktinės asmeninius daiktus, mokėjo mokesčius. Kadangi VĮ Registrų centre butas buvo įregistruotas pareiškėjų tėvo vardu, pastarasis manė, kad į notarą kreiptis nėra reikalinga. A. Š. 2015-04-21 sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko pareiškėjoms. Po jo mirties 2019-į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik pareiškėja V. E.. Pareiškėja L. B. per įstatymo nustatytą terminą to nepadarė, kadangi gyvena Vokietijoje, į Lietuvą negrįžo paaiškėjus aplinkybėms, jog tėvas po mamos mirties nebuvo priėmęs palikimo. Grįžimas būtų buvęs netikslingas ir reikalaujantis papildomų išlaidų. Pareiškėja mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad institucija paveldėjimo veiksmų mirusiųjų atžvilgiu nebuvo pradėjusi ir, suinteresuoto asmens vertinimu, institucijos dalyvavimas šioje byloje yra netikslingas.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-02-06 nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020-03-16. Vadovaujantis Teisėjų tarybos 2020-03-13 raštu Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“ bei Teismo pirmininko 2020-03-13 įsakymu Nr. V-9 2020-03-16 paskirtas teismo posėdis perkeltas į 2020-04-08. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-25 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Teismo pirmininko 2020-03-26 įsakymą Nr. V-15 „Dėl Plungės apylinkės teismo veiklos organizavimo karantino laikotarpiu“, pareiškėjų atstovės 2020-04-07 pateiktą prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei į tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškime išdėstytų reikalavimų nepareiškė, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Š. ir J. Š. susituokė. Santuokoje jiems gimė 2 vaikai – pareiškėja V. E. ir pareiškėja L. B.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo butą, unikalus Nr., adresu, Kretinga. J. Š. mirė santuokoje. Po J. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, tačiau likusiu butu naudojosi ir mokesčius mokėjo sutuoktinis A. Š.. A. Š. mirė 2019-. Mirusysis 2015-04-20 sudarytu testamentu butą, esantį adresu Kretinga, lygiomis dalimis paliko pareiškėjoms, o visą kitą turtą iš ko jis besusidėtų – pareiškėjai V. E.. P. V. E 2019-04-02 kreipėsi į Kretingos rajono 3–ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja L. B. per įstatymo nustatytą terminą to nepadarė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. ir J. Š. nekilnojamąjį turtą, esantį Kretingoje, įgijo būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). A. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Šią aplinkybę patvirtino ir mirusiojo dukros – pareiškėjos. Pripažintina, kad A. Š. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjų tėvas po sutuoktinės J. Š. mirties konkliudentiniais veiksmais įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti palikimą.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas A. Š., gimęs miręs 2019, po sutuoktinės J. Š. mirties 2006-priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Kaip minėta anksčiau, įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja L. B. per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė paaiškėjus, kad jos tėvas po mamos mirties nebuvo susitvarkęs paveldėjimo dokumentų. Kadangi pareiškėja gyvena Vokietijoje, ji į Lietuvą dėl palikimo priėmimo negrįžo, kadangi net ir pasikreipusi laiku, ji nebūtų galėjusi priimti viso testamentu jai palikto turto, o netikslinga kelionė jai būtų sukėlusi nepageidaujamų laiko sąnaudų ir finansinių išlaidų. Aplinkybių, kad pareiškėja įstatymu nustatytu terminu nesikreipdama į notarą elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nenustatyta. Kita A. Š. įpėdinė – pareiškėja V. E. bei suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymui atnaujinti praleistą terminą neprieštaravo. Duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, taip pat nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 448 straipsniu, 578 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2019, po sutuoktinės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006 priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti pareiškėjai L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2019, priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis