Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) įgaliotam atstovui G. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorius M. V., būdamas atsakingas už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. balandžio 20 d. leido G. Ž. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargo darbą, o 2020 m. balandžio 17 d. ir 20 d. leido V. V. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargo darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui, jo naudai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įleido ir išleido automobilius, juos saugojo, iš klientų už automobilių saugojimą paimdavo pinigus ir atliko kitus sargų darbus, nustatyta tvarka, nesudarius rašytinių darbo sutarčių bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau ­– VSDFV) apie darbo sutarties su G. Ž. ir V. V. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 6 d. yra iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo plane be patalpų nuomos ir subnuomos nėra numatyta jokia kita galima vykdyti veikla. Darbuotojų priėmimas į darbą minėtame plane nėra numatytas. Jis, kaip direktorius, tą planą vykdė. Nei su G. Ž., nei su V. V. nesitarė dėl darbo ir jų nelegaliai neįdarbino. Visas pajamas ir išlaidas prižiūri restruktūrizavimo administratorius. Vyksta kreditorių susirinkimai. (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“. Nuomos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nusižengimo užfiksavimo metu ji buvo išnuomota subnuomos sutartimi D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent jie ir buvo faktiniai aikštelės naudotojai. Nekilnojamojo turto subnuomos sutarčių su administratoriumi derinti nereikia. D. B. prašymu sargams atvežė kaukes ir dezinfekcinio skysčio.

VDI įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimas yra įrodytas byloje esančia medžiaga. 2020 m. balandžio 20 d. atliekant patikrinimą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sargo pareigose buvo rastas G. Ž.. Asmuo nurodė, kad aikštelėje dirba nuo 2017 m. liepos mėn., dirba kas ketvirta para, nuo 08.00 val. iki 20.00 val. Į darbą jį priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V., per mėnesį gauna 200 Eur darbo užmokestį. Asmuo nurodė, kad jo darbas yra įleisti į aikštelę automobilius. 2020 m. balandžio 21 d. minėtoje automobilių saugojimo aikštelėje rastas dirbantis V. V.. Jis nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 17 d. pavaduoja kitą sargą. Dėl darbo tarėsi su M. V.. Už dvi dienas susitarė mokėti 50 Eur. Asmuo nurodė, kad įleidžia automobilius ir paima pinigus. Apsaugines kaukes ir dezinfekcinio skysčio davė M. V..

Liudytojas G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą jam nurodė VDI darbuotojas. Savo rašytiniame paaiškinime parašė tą, ką jam diktavo VDI inspektorius. Iš tikrųjų dirba pas D. B. nuo 2017 m. D. B. jam mokėjo darbo užmokestį. Buvo mokama kas mėnesį, kas du mėnesius. Paskutinį darbo užmokestį gavo 2020 m. kovo mėn. Pinigus jam paduodavo „į rankas“, nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis. M. V. pažįsta apie vienerius metus laiko. M. V. atvežė kaukes ir dezinfekcinio skysčio.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog draugas V. paprašė, kad padėtų sargauti dvi dienas, pažadėjo duoti 25 Eur už dieną. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Atvažiavo VDI darbuotojai, jiems pasakė, kad vaduoja kitą asmenį. Pažįsta D. B., M. V. žino tik iš matymo. VDI darbuotojai jam nurodė rašyti, kad M. V. yra savininkas. Paaiškinime nurodė tai, ką sakė VDI pareigūnai. Pinigus už darbą pažadėjo sumokti sargas, kurį jis pavadavo. Tas pats sargas paaiškino ir parodė kaip reikia dirbti.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atliktas neplaninis patikrinimas, gavus skundą dėl nelegalaus asmenų darbo. Patikrinimą atliko kartu su G. D.. Keletą kartų nuvyko į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 20 d. objekte buvo rastas vienas sargas (G. Ž.), o balandžio 21 d. – kitas sargas (V. V.). Asmenims žodžiu buvo užduodami klausimai, į kuriuos atsakymus jie pateikė raštu. Surinktos medžiagos pagrindu buvo surašytas protokolas. Asmenų buvo paklausta pas ką dirba, kokioje įmonėje. V. V. nurodė, kad tiksliai nežino įmonės pavadinimo. Atsižvelgiant į tai buvo klausiama, kaip jis atsidūrė šioje vietoje, kas jam moka darbo užmokestį, kokio dydžio tas užmokestis yra ir t. t. Nurodė, kad dėl darbo tarėsi su sargu Valdu. Darbo vietą nurodė automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). G. Ž. įvardino darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abu asmenys teigė, kad dirba atlygintinai. M. V. surašytas protokolas dėl to, kad M. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Apie objekto subnuomą VDI darbuotojams nebuvo žinoma.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nuomoja automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Vertėsi automobilių pardavimu, todėl jam reikėjo aikštelės, tačiau joje jokios veiklos nevykdė. Kartais pažįstame aikštelėje laikydavo automobilius. Pasiūlydavo G. ir V. dirbti sargais tada, kai atvažiuodavo pažįstami ir aikštelėje palikdavo automobilius bei tada, kai jis pats dirbti negalėdavo. Gal jiems yra davęs kokią nors formą, kad žinotų, kiek automobilių atvažiuoja. Su minėtais asmenimis nebuvo sudaręs darbo sutarčių. Žino, kad minėti asmenys ėmė pinigus iš žmonių, palikdavusių aikštelėje automobilius. Paprašė, kad M. V. minėtiems asmenims nuvežtų kaukes ir dezinfekcinius skysčius G. Ž. ir V. V..

Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo užfiksavimo metu vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizacijos procesas. Pagrindinė jo funkcija – restruktūrizavimo plano vykdymo priežiūra. Pagrindinė įmonės veikla, numatyta restruktūrizavimo plane, yra susijusi su turimo nekilnojamojo turto nuoma ir subnuoma. Nuomos sutarys yra svarbios, kadangi susijusios su restruktūrizavimo plano vykdymu. Įmonė turi dėti visas pastangas, kad jis būtų vykdomas planas ir laiku atsiskaitoma su kreditoriais. Nuolat vyksta nuomininkų pasikeitimai, naujų sutarčių sudarymai, kreditoriai ir administratorius to nekontroliuoja. Administratorius neturi duoti sutikimo naujų sutarčių sudarymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat teikė informaciją administratoriui apie nuomininkus, pajamas gaunamas iš nuomos, subnuomos ir t. t.

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorius M. V., būdamas atsakingas už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. balandžio 20 d. leido G. Ž. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargo darbą, o 2020 m. balandžio 17 d. ir 20 d. leido V. V. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargo darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui, jo naudai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įleido ir išleido automobilius, juos saugojo, iš klientų už automobilių saugojimą paimdavo pinigus ir atliko kitus sargų darbus, nustatyta tvarka, nesudarius rašytinių darbo sutarčių bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau ­– VSDFV) apie darbo sutarties su G. Ž. ir V. V. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai (b. l. 5-6).

Užduoties kortelėje parašyta, kad gautas pranešimas, jog automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), fiziniam asmeniui, laikančiam automobilį, jam pačiam prašant, sargai neišduoda mokėjimo patvirtinančio dokumento. Sargai teigia ten nedirbantys (b. l. 7).

Foto nuotraukose fiksuoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), esanti sargo darbo vieta, G. Ž., V. V., saugomos transporto priemonės, sargų darbo grafikas (b. l. 10-17).

Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinėje sistemoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba du darbuotojai – M. V. ir V. R. (b. l. 18).

Darbo sutartyje su pakeitimais fiksuota, jog V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba finansininku (b. l. 19-21).

Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2013 m. gruodžio 19 d. yra M. V. (b. l. 22-26).

PVM sąskaitose-faktūrose fiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai-pardavimai (b. l. 36-41).

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotojas) išnuomoja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkas) administracinį pastatą ir dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2026 m. sausio 3 d. (b. l. 44-45).

Teritorijos subnuomos sutartyje parašyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subnuomotojas) išnuomoja D. B. (subnuomininkui) 6916 m² teritoriją žemės sklype, kurio unikalus Nr. 1801-0002-0018 su sargi pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Subnuomos sutarties terminas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. (b. l. 48-49).

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte fiksuoti D. B. atlikti mokėjimai pagal subnuomos sutartį (b. l. 51).

Teritorijos subnuomos sutartyje parašyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subnuomotojas) išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subnuomininkui) 6916 m² teritoriją žemės sklype, kurio unikalus Nr. 1801-0002-0018 su sargi pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Subnuomos sutarties terminas nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. (b. l. 52-53).

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte fiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai pagal subnuomos sutartį (b. l. 51).

Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje parašyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subnuomotojas) išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subnuomininkui) negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Subnuomos sutarties terminas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 56-59).

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte fiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai pagal subnuomos sutartį (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Administracinio nusižengimo protokole ir nelegalaus darbo tyrimo akte fiksuota, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. balandžio 20 d. G. Ž. dirbo sargo darbą, o 2020 m. balandžio 17 d. ir 20 d. V. V. dirbo sargo darbą, automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Liudytojas G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, dirbo sargo darbą pas D. B. nuo 2017 m. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog draugas V. paprašė, kad padėtų sargauti dvi dienas. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pasiūlydavo G. Ž. ir V. V. dirbti sargais tada, kai atvažiuodavo pažįstami ir aikštelėje palikdavo automobilius bei tada, kai jis pats dirbti negalėdavo. Aptartų įrodymų pagrindu daroma pagrįsta išvada, jog analizuojamoje situacijoje nustatytas aptariamas objektyvusis požymis, kadangi įrodyta, kad G. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. balandžio 20 d., o 2020 m. balandžio 17 d. ir 20 d. V. V. dirbo sargų darbą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tačiau vien realaus asmenų darbo nepakanka M. V. kaltei konstatuoti, būtina nustatyti, ar M. V. veiksmuose yra kiti objektyvūs nelegalaus darbo požymiai.

Antrasis elementas ­­– darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 6 d. yra iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo plane be patalpų nuomos ir subnuomos nėra numatyta jokia kita galima vykdyti veiklą. Darbuotojų priėmimas į darbą minėtame plane nėra numatytas. Jis, kaip direktorius, tą planą vykdė. Šiuo M. V. teiginius patvirtino liudytojas, restruktūrizavimo administratoriaus įgaliotas asmuo, K. S., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo užfiksavimo metu vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizacijos procesas. Pagrindinė įmonės veikla, numatyta restruktūrizavimo plane, yra susijusi su turimo nekilnojamojo turto nuoma ir subnuoma. M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“. Nuomos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nusižengimo užfiksavimo metu ji buvo išnuomota subnuomos sutartimi D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent jie ir buvo faktiniai aikštelės naudotojai. Šiuo administracinėn atsakomybėn traukimo asmens teiginius patvirtina byloje esančios subnuomos sutartys.

M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nei su G. Ž., nei su V. V. nesitarė dėl darbo ir jų nelegaliai neįdarbino. Liudytojas G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad iš tikrųjų dirba pas D. B. nuo 2017 m. D. B. jam mokėjo darbo užmokestį. Buvo mokama kas mėnesį, kas du mėnesius. Pinigus jam paduodavo „į rankas“, nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nuomoja automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Vertėsi automobilių pardavimu, todėl jam reikėjo aikštelės, tačiau joje jokios veiklos nevykdė. Kartais pažįstami aikštelėje laikydavo automobilius. Pasiūlydavo G. ir V. dirbti sargais tada, kai atvažiuodavo pažįstami ir aikštelėje palikdavo automobilius bei tada, kai jis pats dirbti negalėdavo. Gal jiems yra davęs kokią nors formą, kad žinotų, kiek automobilių atvažiuoja. Su minėtais asmenimis nebuvo sudaręs darbo sutarčių. Žino, kad minėti asmenys ėmė pinigus iš žmonių, palikdavusių aikštelėje automobilius. Paprašė, kad M. V. minėtiems asmenims nuvežtų kaukes ir dezinfekcinius skysčius G. Ž. ir V. V.. Iš nurodytų liudytojų parodymų akivaizdu, kad G. Ž. sargo darbą dirbo susitaręs ne su M. V., bet su D. B.. Bet D. B., o ne M. V. mokėjo jam darbo užmokestį, buvo nustatęs jo darbo grafiką, aprūpino dezinfekcinėmis priemonėmis – kaukėmis ir dezinfekciniu skysčiu, buvo davęs pildyti atvykusių automobilių apskaitos formas.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog draugas V. paprašė, kad padėtų sargauti dvi dienas, pažadėjo duoti 25 Eur už dieną. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Pinigus už darbą pažadėjo sumokti sargas, kurį jis pavadavo. Tas pats sargas paaiškino ir parodė kaip reikia dirbti. Taigi, 2020 m. balandžio 17 d. ir 20 d. V. V. sargo darbą dirbo paprašytas nes M. V., bet draugo, kuris jam pažadėjo sumokėti ir paaiškino, kaip dirbti.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad G. Ž. paaiškinime fiksuota, jog jį į darbą priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V., per mėnesį gauna 200 Eur darbo užmokestį. V. V. paaiškinime nurodyta, kad dėl darbo tarėsi su M. V.. Sutartas atlygis – 50 Eur. Teismas pažymi, kad formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog galima nesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad turi būti vertinami tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma. Tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės.

Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų G. Ž. ir V. V. Menka gebėjimą perteikti faktines aplinkybes, ką patvirtina ir liudytojo VDI darbuotojo M. G. apklausa teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog šiuo atveju tikslinga vadovautis minėtų liudytojų parodymais, duotais teisme, o ne fiksuotuose jų rašytiniuose paaiškinimuose. Tuo labiau, kad liudytojų G. Ž. ir V. V. teismo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina ir byloje esanti įrodymų visuma, kuri suponuoja pagrįstą išvadą, kad M. V. su minėtais asmenimis nesitarė dėl sargų darbo, nemokėjo jiems darbo užmokesčio, asmenys nedirbo M. V. naudai ir t. t.

Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta nelegalaus darbuotojų G. Ž. ir V. V. darbo santykių su M. V., teismas plačiau nepasisako dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo, kadangi darbo sutartis šiuo atveju net ir neturėjo būti sudaryta.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad M. V. veiksmuose nėra nelegalaus darbo sudėties objektyviųjų požymių, taip pat jis šiuo atveju netinkamai nustatyta padaryto administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. M. V. nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto BK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes dėl nelegaliai dirbusių asmenų nėra M. V. kaltės. Sutinkamai su tuo, konstatuojama, kad M. V. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną M. V. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.