Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, neteistas, 2015-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Š. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo prie C kategorijos šaunamųjų ginklų priskiriamą pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą WALTHER P99, Nr. B 14315856, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais garsiniais šoviniais, kurį neturėdamas leidimo neteisėtai laikė iki 2014-12-11 15.20 val. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame A. P. Kavoliuko g. 2, Vilniuje, tol kol policijos pareigūnai kratos metu minėtą šaunamąjį ginklą surado ir paėmė.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasi Š. V. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir paaiškino, jog ginklą įsigijo prieš 10 metų prie Spaudos rūmų savigynai. Ginklas ilgą laiką buvo laikomas automobilyje. Vėliau, prieš važiuojant jam į Norvegiją, jis patikrino ginklą, išėmė apkabą, pastebėjo, jog ginklas surūdijęs, jo nuomone ginklas neveikė, todėl nusprendė ginklą nuvežti į licencijavimo biurą, kur ginklus registruoja, nes galvojo, kad tik jie ginklus taiso. Jis su draugu nuvažiavo į policiją, užėjo, pamatė dideles eiles ir išvažiavo. Grįžęs padėjo ginklą garaže ant lentynos bei užmiršo apie tai. Visa tai buvo 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Jis niekada nešaudė su šiuo ginklu. Dėl to, jog ginklą reikia registruoti, jis buvo girdėjęs, gal prieš kokius metus. Ginklą rado tyrėjas, kai darė garaže kratą.

Nepaisant to, jog kaltinamasis Š. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: paties kaltinamojo Š. V. parodymais, specialisto išvada, kratos protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais įrodymais.

Ekspertas L. Nečipuruk paaiškino, jog dujinis pistoletas WALTHER P99 yra tinkamas šaudyti ir šaudo be jokių kliūčių, jis buvo sukomplektuotas pilnai, bet be šovinių. Ginklas priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Ginklas buvo parūdijęs, tačiau tai nebuvo esminis ginklo trūkumas, tai negalėjo turėti įtakos ginklo naudojimui.

Kratos protokole užfiksuota, kad 2014-12-11 garaže Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame A. P. Kavoliuko g. 2, Vilniuje, rastas ir paimtas dujinis pistoletas WALTHER P99, Nr. B14315856 (b. l. 18).

Parodymų patikrinimo vietoje metu Š. V. parodė garažą ir lentyną, kur buvo laikomas dujinis pistoletas (b. l. 44-49).

2015-07-21 nutarimu patikslinti duomenys, nurodant, kad visuose ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-33790-15 dokumentuose nurodyto garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A. P. Kavoliuko g. 2, Vilniuje, yra Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. Kovaliuko g. 2, Vilniuje (b. l. 9).

Specialisto išvadoje konstatuota, jog tirti pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas WALTHER P99, Nr. B14315856, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Pateiktas dujinis pistoletas yra tvarkingas ir tinkamas šaudyti (b. l. 23-26).

Iš Licencijavimo veiklos posistemio duomenų matyti, jog nėra duomenų, kad Š. V. turėtų leidimą laikyti ginklą (b. l 28).

Iš Licencijavimo veiklos posistemio duomenų matyti, jog nėra duomenų, kad ginklas WALTHER P99, Nr. B14315856, būtų registruotas (b. l. 29).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Š. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog tikslios datos neprisimena, anksčiau nei prieš 10 metų, ginklais prekiaujančioje parduotuvėje, Vilniuje, tikslios vietos neprisimena, įsigijo dujinį pistoletą „Walther P99“. Įsigijimo dokumentų neturi. Šį ginklą pirko savigynai. Apie 7 metus jis nuomojasi garažą Nr. (duomenys neskelbtini) esantį A. P. Kavoliuko g. 2, Vilniuje. Garažo savininkė yra D. B.. Jis garažą naudoja savo reikmėms. Garažo rūsyje įsirengė patalpą, kurioje laiko savo asmeninius daiktus. Garažo rūsyje ant lentynos laikė dujinį pistoletą „Walther P99“. Šis pistoletas buvo neužtaisytas, šovinių neturi. Jis galvojo, kad pistoletas yra neveikiantis, nes ištraukus šovinių dėtuvę matėsi išorinių ginklo dalių surūdijimai. Kaip reikalauja įstatymas jis šio ginklo neįregistravo, nes buvo didelės eilės, po to išvažiavo į Norvegiją, o vėliau apie tai pamiršo. 2014 m. gruodžio mėnesį minėtame garaže buvo atlikta krata, kurios metu pareigūnai surado jam priklausantį pistoletą „Walther P99“. Leidimų turėti šaunamąjį ginklą neturi. Dėl nusikaltimo labai gailisi (b. l. 39, 42, 43).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo ginklo laikymo pradžios momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šaunamųjų ginklų laikymas – tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog Š. V. dujinį pistoletą įsigijo prieš 10 metų savigynai, jį laikė garaže, ant lentynos, jo neslėpė, pistoletas buvo parūdijęs, jo nuomone, sugedęs. Apie tai, kad ginklą reikėjo registruoti A. V. kažką girdėjo. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. parodė tikslią vietą, kur jis laikė ginklą. Specialisto išvada patvirtina, jog ginklas šaunamasis, priskiriamas prie C kategorijos ginklų, yra tvarkingas ir tinkamas šaudyti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo Š. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas pagal BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes jis neturėdamas leidimo laikė ginklą.

Nors kaltinamasi ir jo gynėjas teigė, jog leidimo laikyti ginklo Š. V. neįgijo dėl aplaidumo, t. y. veiksmus atliko netyčia, tačiau tokie teiginiai byloje surinktų įrodymų kontekste reikšmės neturi. Kaltinamasis teisus nurodydamas, jog nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu. Šiuo atveju nėra svarbu, kodėl kaltinamasis neįgijo leidimo laikyti ginklo, ar tyčia, ar dėl neatsargumo (dėl aplaidumo). Šiuo atveju yra nustatinėjamas psichinis kaltininko santykis su ginklo laikymu. A. V. parodymų patikrinimo metu parodė tikslią vietą kur jis laikė ginklą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog „viena ausimi“ buvo girdėjęs apie tai, jog dujinį pistoletą reikia registruoti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog A. V. suvokė ir suprato, jog turi ginklą, jį laiko rakinamame garaže, kuris buvo įrengtas kaip gyvenamoji patalpa ant lentynos neturėdamas leidimo ir norėjo taip elgtis, t. y. jis ginklą laikė esant tiesioginei tyčiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011-03-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija dujinius pistoletus priskyrė C kategorijos ginklams. Ginklo laikymas yra trunkamasis nusikaltimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant BK nuostatą, kuria įstatymo leidėjas uždraudžia trunkamojo pobūdžio veiką, negalima pažeisti fundamentalių bendrųjų teisės principų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo nuostatų, todėl paprastai suformuluojamos šių normų įgyvendinimo tvarkos teisinės taisyklės. Tai daroma dėl to, jog asmuo, kuris atlieka ar neatlieka vieno ar kito veiksmo tam tikrą laikotarpį, priėmus įstatymą jo veiksmus vertinantį kaip neteisėtus, turėtų galimybę nutraukti neteisėtą veiksmą ar ją įteisinti. Būtent taip įstatymo leidėjas pasielgė ir šiuo atveju. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo įstatymas Nr. XI-1146 (su vėlesnėmis redakcijomis) nustatė, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo turėjo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas. Šie asmenys iki aukščiau nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Šių įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, jog leidimas laikyti dujinius ginklus nebuvo reikalingas iki 2014-07-01. Įstatymo leidėjas nustatė pereinamąjį laikotarpį (nuo 2011-03-01 iki 2014-07-01) ir tvarką, leidžiančią asmeniui per tam tikrą laiką įteisinti ginklo laikymą, t. y. gauti leidimą ginklo laikymui. Šis laikotarpis buvo ilginamas kelis kartus, apie įsigaliosiančias naujas taisykles buvo plačiai informuota visuomenė. Atsižvelgiant į tai, taip pat šią aplinkybę įvertinus visų surinktų įrodymų kontekste, teismas atmeta Š. V. paaiškinimus, jog jis nežinojo, kad turi gauti leidimą laikyti ginklą, t. y., jog jis nežinojo įstatymo ir dėl to nekaltas dėl neteisėto ginklo laikymo.

Taip pat atmestini kaltinamojo gynėjo argumentai, pagal kuriuos Š. V. greičiau taikytina administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 195 straipsnyje, o ne baudžiamoji atsakomybė. ATPK 195 straipsnyje numatyta atsakomybė už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į policijos įstaigos įskaitą pasikeitus gyvenamajai vietai tvarkos pažeidimus. Minėtas straipsnis, nenumato atsakomybės už ginklo laikymą neturint leidimo. Tokia atsakomybė ATPK apskritai nėra numatyta ir vienintelė atsakomybės rūšis už neteisėtą ginklo laikymą – baudžiamoji.

Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodė eilę aukštesnių teismų sprendimų susijusių su BK 253 straipsnio 1 dalies taikymu (LAT Nr. 2K-633/2000, 2K-541/2003, VAT Nr. 1A-222-468/2012), tačiau nurodytų teismų sprendimų ir šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra iš esmės panaši (analogiška), todėl šie precedentai netaikytini nagrinėjamoje byloje. Minėtose bylose nagrinėjami klausimai susiję su ginklų registravimu, registravimo terminų ir leidimo laikyti ginklą terminų pratęsimu.

Kaltinamojo Š. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011). Š. V. nuo pat pradžių nurodė, jog dujinis pistoletas yra jo, ginklo neslėpė, tyrimo metu paaiškino ir kam laikė ginklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginklas buvo neprižiūrėtas, aprūdijęs, be šovinių, todėl nėra pagrindo netikėti Š. V. paaiškinimais, jog jis juo nesinaudojo. Š. V. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Pažymėtina ir tai, kad Š. V. veiksmais jokia materialinė žala padaryta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, su laisvės atėmimu susijusios bausmės atlikimas labiau neigiamai atsilieptų kaltinamojo tolimesniam gyvenimui ir neatitiktų bausmės paskirties bei teisingumo principo. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta bausmės paskirtis, taip pat ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, kad bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajam Š. V. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus jam švelnesnę nei BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, kurios atlikimo metu jis galėtų dorai gyventi, savo veiksmais įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo atsitiktinė jo gyvenime. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į aukščiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, Š. V. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta Š. V. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam galimam skirti bausmės dydžiui.

9 mm kalibro dujinis pistoletas WALTHER P99 Nr. 14315856, saugomas Vilniaus apskrities VPK ginklų saugykloje (b. l. 30, 31), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 72 straipsnis), Vilniaus apskrities VPK pavedant ginklą perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jį nubausti 15 MGL, t. y. 564,9 € (penki šimtai šešiasdešimt keturi eurai ir devyniasdešimt centų), bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą – šaunamąjį ginklą: „C“ kategorijos 9 mm kalibro dujinį pistoletą WALTHER P99 Nr. 14315856, saugomą Vilniaus apskrities VPK ginklų saugykloje (b. l. 30, 31), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir Vilniaus apskrities VPK pavesti ginklą perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.