Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė L. V. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-6807 arba, nustačius tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio pažeidimą, pripažinti negaliojančia šios sutarties dalį dėl ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. spalio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-6228 arba, nustačius tik CK 1.81 straipsnio pažeidimą, pripažinti negaliojančia šios sutarties dalį dėl ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) taikyti dvišalę restituciją natūra ir grąžinti visus 2018 m. lapkričio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-6807 ir 2018 m. spalio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-6228 parduotus pastatus arba, nustačius tik CK 1.81 straipsnio pažeidimą, ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė – grąžinti atsakovėms UAB „EOLO Baltica“ ir UAB „ETN Baltic“ atitinkamai sumokėtas sumas. Ieškinyje nurodoma, kad:

1.1. ieškovė yra patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Patalpos) savininkė. Patalpose nėra centrinio šildymo sistemos. Krosninio šildymo kurui laikyti šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Namas) 1981 metais buvo pastatyti sandėliukai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie dabar yra priskirti žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2013 metais Savivaldybė įregistravo nuosavybės teisę į minėtus sandėliukus. Minėtais sandėliukais naudojasi namo, (duomenys neskelbtini), gyventojai, tačiau kitoje civilinėje byloje teismas Savivaldybę įpareigojo parduoti atsakovėms UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“ (civilinė byla Nr. e2-1248-656/2017; Nr. e2A-390-516/2018).

1.2. Ieškovė nurodo, kad jos teisės naudotis minėtais ginčo sandėliukais yra apribotos, nors tie sandėliukai yra namo priklausinys. Todėl ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiomis visiškai arba iš dalies 2018 m. lapkričio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-6807 ir 2018 m. spalio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-6228, nes jose neaptartas po pastatais esančio žemės sklypo ar jo dalies perdavimo klausimas. Sutarčių 1.3. punkte nurodyta, kad parduodamas turtas yra valstybiniame žemės sklype, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir jis yra išnuomotas 915-jai daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau - DNSB) pagal 2003 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1391N01/2003-28362. Pagal VĮ Registrų centras duomenis (2023 m. liepos 21 d.) visas 0,472 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas 915-jai DNSB pagal 2003 m. gruodžio 23 d. Valstybines žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1391N01/2003-28362 (galiojimas nuo 2004 m. sausio 13 d. iki 2040 m. gruodžio 22 d.). Tačiau nėra duomenų apie NŽT išduotą privalomą sutikimą minėtiems sandoriams sudaryti.

1.3. Atsakovių UAB „EOLO Baltica“ ir UAB „ETN Baltic“ ieškinys buvo patenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo (toliau – ir PBĮĮ, Paramos įstatymas) 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis. Ieškovės įsitikinimu, analogišku teisniu pagrindu ji turi teisę iš valstybės įsigyti sandėliuką, esantį ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų gyventojams nebuvo sudaryta galimybė ir nebuvo teikta pirmenybė pagal PBĮĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 24 straipsnio 3 dalį įsigyti sandėliukus minėtuose keturiuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ir tai pažeidė tiek minėtas imperatyvias įstatymo nuostatas, tiek ir geros moralės (sąžiningumo) reikalavimus.

1.4. Ieškovė dublike iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovės nepateikė atsikirtimo į tai, kad ginčijamų sandorių dalyku esantys statiniai parduoti, negavus tam būtino žemės savininko sutikimo. Atsakovė UAB „ETN Baltic” nepagrįstai teigia, jog nebuvo reikalingas NŽT sutikimas šioms sutartims sudaryti, o žemės sklypo priskyrimo/atskyrimo klausimas yra aptartas sutarčių 1.3 punkte ir, kad sudaryti ginčijamus sandorius su atsakovėmis UAB „EOLO Baltica” ir UAB „ETN Baltic” buvo įpareigota Vilniaus miesto savivaldybė teismo sprendimu, tačiau toks įpareigojimas sudaryti sandorį nereiškia, jog toks sandoris apskritai privalo būti sudarytas ir, kad atitinkamoje civilinėje byloje nedalyvavę asmenys negali reikšti savo prieštaravimų dėl atitinkamo sandorio sudarymo ir to, kad sudarant sandorį nebebūtų pareigos laikytis kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų (nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, gauti reikiamus leidimus ir sutikimus, laikytis reikiamos sandorių formos ir pan.), tuo labiau, kad, žemei esant valstybinei, buvo pažeisti ir viešieji interesai. Ieškovė pažymėdama, kad priklausinys yra daiktas, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir su juo susijęs bendra ūkine paskirtimi, ir yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito (taigi ir (ne)buvimas viename žemės sklype), o funkcinis ryšys teisiškai reikšmingas, turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.