Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nesuteikiant tardymo izoliatoriuje esančiam asmeniui trumpalaikių pasimatymų, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs A. B. baudžiamąją bylą, 2013-07-04 parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo“, kuriuo, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 ir 23 straipsniais, A. B. suteikė daugkartinį leidimą paskambinti motinai V. B., seseriai D. O. ir sužadėtinei G. O. bei matytis su jomis trumpalaikiuose pasimatymuose iki baudžiamoji byla bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme. Kaip matyti iš ant nurodyto dokumento esančių žymų, leidimas Šiaulių TI buvo gautas 2013-07-10, jam suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną minėtasis leidimas buvo perduotas Įskaitos bei Apsaugos ir priežiūros skyriams (46 b. l.). Pareiškėjui A. B. Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-04 leidimas buvo įteiktas 2013-07-10 (49 b. l.). Remiantis Apsaugos ir priežiūros skyriaus priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos vyresniojo pareigūno E. V. 2013-12-20 paaiškinimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo, Šiaulių TI 2013-10-09 Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B. skundo“, 2013-12-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, 2013-12-17 pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais duomenimis, nustatyta, kad A.B. sužadėtinei G. O., 2013-07-25 atvykusiai į Šiaulių TI, trumpalaikis pasimatymas nebuvo suteiktas, nurodžius, kad ji neturi teismo leidimo (47-48, 50, 51 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės, t. y. CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), būtina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Suimtiesiems teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis. Šis straipsnis nustato, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, kuris gali būti vienkartinis arba daugkartinis (1 dalis), o vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pasimatymų tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Šią tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 61-72 punktai. Taisyklių 61 punktas nurodo, kad suimtieji asmenys tardymo izoliatoriuje turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui, kuris turi būti patvirtintas atitinkamai prokuratūros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį išdavusioje institucijoje. Taisyklių 63 punktas reikalauja, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure parašytų prašymą suteikti pasimatymą, kurį kartu su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu šis asmuo įteikia biuro darbuotojui.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintus Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatus, Šiaulių TI, vykdantis kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir įgyvendinantis valstybės politiką šioje srityje, yra viešojo administravimo subjektas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų 2 punktas nustato, kad Šiaulių TI savo veikloje privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis įtvirtina konstitucinį principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 4 straipsnis nustato, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas lemia tai, kad Šiaulių TI ir jo pareigūnai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, privalo elgtis humaniškai, gerbti žmogaus teises ir laisves, užtikrinti asmens teisę į gerą viešąjį administravimą.

Byloje nustatyta, kad G. O., gyvenusiai Kaune ir 2013-07-25 atvykusiai į Šiaulių TI, trumpalaikis pasimatymas su A. B. nebuvo suteiktas, Apsaugos ir priežiūros skyriaus priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos vyresniajam pareigūnui E. V. nustačius, kad ji neturėjo Klaipėdos apygardos teismo, kurio žinioje buvo A. B. baudžiamoji byla, leidimo. Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, nagrinėjusių A. B. 2013-07-31 ir 2013-09-30 skundus, vertinimu, Apsaugos ir priežiūros skyriaus priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos vyresnysis pareigūnas E. V. vykdė Taisyklių 63 punktą ir savo veiksmais teisės aktų nustatytų reikalavimų nepažeidė (8, 31-32, 34 b. l.). Teismas, išanalizavęs Taisyklių 63 punkto turinį, daro išvadą, kad formaliai ši teisės norma nustato reikalavimą, jog asmuo, atvykstantis į pasimatymą su tardymo izoliatoriuje esančiu suimtuoju, privalo turėti ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, kurį su parengtu prašymu suteikti pasimatymą įteikia tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuro darbuotojui. Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B.“, Šiaulių TI 2013-10-09 parengto Seimo kontrolieriui, duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo leidimo kopija buvo perduota ir Apsaugos ir priežiūros skyriui ( 44 b. l.). Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad Šiaulių TI 2013-07-10 gavus aukščiau nurodytą Klaipėdos apygardos teismo leidimą, tapo žinoma, jog kompetentingas teismas nustatyta tvarka suteikė A. B. teisę skambinti artimiesiems ir kitiems asmenims bei teisę į trumpalaikius pasimatymus su jais, ir kad šio leidimo kopiją perdavus Apsaugos ir priežiūros skyriui, Šiaulių TI ėmė disponuoti šiuo asmeniui teises suteikiančiu dokumentu. Apsaugos ir priežiūros skyriaus priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos vyresnysis pareigūnas E. V. 2013-12-20 parengtame paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nurodė, kad jis iki 2013-07-25 nebuvo informuotas apie tai, jog Šiaulių TI 2013-07-10 buvo gautas Klaipėdos apygardos teismo leidimas A. B. pasimatyti su tam tikrais asmenimis, tarp jų - ir su nurodytą dieną į pasimatymą atvykusia G. O. (52 b. l.).

Spręsdamas dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų teisėtumo, teismas atsižvelgia į Seimo kontrolieriaus, tyrusio A. B. skundą dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, 2013-12-06 parengtoje Pažymoje pateiktą Šiaulių TI pareigūnų veiksmų vertinimą ir išvadas. Seimo kontrolierius, remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsniu, Šiaulių TI pareigūnų veiksmus, nesuteikus A. B. artimiesiems ir sužadėtinei trumpalaikių pasimatymų su juo, pripažino biurokratizmu, o A. B. skundą – pagrįstu (11-12 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biurokratizmu laikoma tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.), pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Šiaulių TI, vykdydamas Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, atliko tarnybinį tyrimą ir 2014-01-09 parengtos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktu pasiūlė Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui surengti pasitarimą ir pavaldiems pareigūnams išaiškinti, kad nesuteikiant atvykusiems asmenims pasimatymų ar priimant sprendimus dėl kitų jų kompetencijai priskirtų klausimų, susijusių su jų tiesioginių pareigų vykdymu, būtų visiškai įsitikinę priimto sprendimo teisėtumu (40-42 b. l.). Be to, Šiaulių TI, pranešdamas Seimo kontrolieriui apie jo rekomendacijos išnagrinėjimą, 2014-01-15 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad, siekiant išvengti atvejų, kai Šiaulių TI pareigūnų veiksmai gali būti vertinami kaip biurokratizmas, Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui buvo nurodyta užtikrinti, kad jam pavaldūs pareigūnai, nesuteikdami atvykusiam asmeniui pasimatymo ar priimdami sprendimus dėl kitų jų kompetencijai priskirtų klausimų, susijusių su tiesioginių pareigų vykdymu, būtų įsitikinę, kad reikiami dokumentai Šiaulių TI nėra gauti bendra tvarka, taip pat kad priimtas sprendimas yra teisiškai pagrįstas, o jo priėmimas nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių (52 b. l.). Remdamasis nurodytomis aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2013-07-10 - 2013-07-25 laikotarpiu Šiaulių TI vadovybė vidaus organizacinėmis priemonėmis nebuvo užtikrinusi, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, spręsdami dėl pasimatymo su izoliatoriuje esančiu asmeniu suteikimo atvykusiam asmeniui, neturinčiam Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje nurodyto kompetentingo subjekto išduoto leidimo, būtų įsitikinę, kad toks dokumentas Šiaulių TI nėra gautas bendra tvarka.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnų tarnybinė veikla, 2013-07-25 nesuteikiant A. B. sužadėtinei G. O. trumpalaikio pasimatymo su pareiškėju, kuriam Klaipėdos apygardos teismas buvo davęs leidimą pasimatyti su šiuo asmeniu, ir kai Šiaulių TI apie tai buvo žinoma nuo 2013-07-10, laikoma pažeidusia Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio garantuojamą A. B. teisę į trumpalaikį pasimatymą su sužadėtine.

Be to, pareiškėjas skunde teigė, jog Šiaulių TI pareigūnai neleido su juo pasimatyti motinai V. B. bei seseriai D. O., nurodę, kad jos privalo nuvykti į Klaipėdos apygardos teismą ir gauti leidimą (2 b. l.). Šiaulių TI pateiktame 2013-07-31 skunde A. B. nurodė, kad jo motina V. B., kuriai telefonu registruojantis į pasimatymą su pareiškėju buvo išaiškinta, kad ji privalo gauti teismo leidimą, buvo priversta vykti į iš Klaipėdos apygardos teismą ir dėl to patyrė kelionės išlaidų (31 b. l.). Šiaulių TI pateikė duomenis, patvirtinančius, kad trumpalaikis pasimatymas su A. B. jo motinai V. B. ir seseriai D. O. buvo suteiktas 2013-08-01 (56 b. l.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjant bylą, nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiškėjo motina ir sesuo iki 2013-08-01 buvo atvykusios į Šiaulių TI pasimatyti su pareiškėju ir joms toks pasimatymas nebuvo suteiktas. Tačiau teismas sprendžia, kad Šiaulių TI nepaneigė A. B. nurodytos aplinkybės, jog dėl šios įstaigos pareigūnų veiksmų pareiškėjo artimieji buvo priversti nuvykti į Klaipėdos apygardos teismą ir asmeniškai gauti leidimą pasimatyti su pareiškėju. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių TI, nuo 2013-07-10 disponavusio įgalioto subjekto išduotu leidimu A. B. matytis su artimaisiais ir sužadėtine, veikla, dėl kurios pareiškėjo artimieji, prieš atvykdami 2013-08-01 į pasimatymą su A. B., privalėjo savarankiškai gauti Klaipėdos apygardos teismo leidimą pasimatyti su juo, laikoma pažeidusia Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio garantuojamą A. B. teisę į trumpalaikį pasimatymą su artimaisiais.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02 ir kt.). Tai reiškia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, t. y. ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014). Atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, daroma išvada, kad pažeistos teisės gynimo būdas parenkamas, įvertinus konkrečias pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, kilusių žalingų padarinių mastą ir pobūdį bei kitas konkrečias aplinkybes.

A. B., pagrįsdamas neturtinę žalą, nurodė, kad jis iki sulaikymo ir patalpinimo į Šiaulių TI su G. O. daugiau kaip vienerius metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ketino sukurti šeimą, tačiau Šiaulių TI pareigūnams be pagrindo nesuteikus pasimatymo, santykiai su G. O. negrįžtamai nutrūko, o neleidus pasimatyti su atvykusiais artimaisiais - jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir kentėjimus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad G. O. pasimatyti su A. B. į Šiaulių TI buvo atvykusi tik 2013-07-25, t. y. vieną kartą. Suimtojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenimis, 2013-08-01 A. B. trumpalaikiai pasimatymai su jo motina ir seserimi buvo suteikti (56 b. l.). Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir sukėlusiais A. B. itin gilius ir nepataisomus žalingus padarinius. Be to, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, kad po 2013-07-25 G. O. būtų vykusi į Klaipėdos apygardos teismą ar susisiekusi su šiuo teismu ir prašiusi paštu ar kitu jai tinkančiu būdu pateikti leidimą pasimatyti su A. B. Teismo vertinimu, Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kuriais vieną kartą buvo užkirstas kelias A. B. pasimatyti su G. O., nėra pagrindo vertinti kaip vienintelės ir pagrindinės priežasties, dėl kurios nutrūko pareiškėjo ir G. O. asmeniniai ryšiai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad priteisti A. B. neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagrindo nėra. Pakankamu ir teisingu atlyginimu už pareiškėjo patirtą skriaudą, atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, laikomas pažeidimo pripažinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. B. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta teisė pasimatyti su artimaisiais ir kitais asmenimis.

Pareiškėjo A. B. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.