- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- 2YT-534-1119/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05130-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- UAB „Talša“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Talša“ patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja UAB „Talša“ patikslintu pareiškimu (el. b. medž. 1-5, 49-51 l.) prašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę, 206,13 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta b1 (toliau – Daiktas1), sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę, 755,34 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta b2 (toliau – Daiktas2), ir sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę su tvora, 520,94 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta b3 (toliau – Daiktas3) (toliau kartu – Daiktai), esančias adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija įsakymu Nr. 72 „Dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo“ įsakė nuo 1990 m. gruodžio 1 d. reorganizuoti „Šiaulių statybos trestą“ į valstybines įmones, viena jų - Valstybinė įmonė „Talša“. Taip pat nurodyta „Šiaulių statybos treste“ esantį valstybinį turtą paskirstyti įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, reorganizuotoms įmonėms palikti gamybinių, sutartinių ir kitų ryšių tęstinumą. Valstybės įmonei „Talša“, kuri vėliau reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę „Talša“, buvo priskirti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai: pastatas - poilsio korpusas Nr. I, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - klubas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - skalbykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - poilsio korpusas Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - poilsio korpusas Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (pavėsinės, prausyklos, vandens bokštas, lauko tualetas, šulinys, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatai), kurių įregistravimo pagrindas - 1995-01-04 steigėjo įsakymas Nr. 5. Visi šie statiniai priklausė vaikų vasaros stovyklai. Be to, pareiškėjos vardu neįregistruota nuosavybės teisė į Daiktą1, Daiktą2 ir Daiktą3, kurie bendromis komunikacijomis susieti su aukščiau nurodytais Pastatais ir buvo naudojamas kaip visas kompleksas įmonės vaikų poilsiui. Minėti neregistruoti Daiktai pastatyti 1959 m., o pareiškėja juos nepertraukiamai ir atvirai valdo nuo 1990-12-01 iki šiol.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas R. J. palaikė patikslintą pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į Daiktus niekas nepretenduoja. Daiktai buvo pastatyti tuo metu, kai jiems nebuvo reikalingas statybos leidimas, greičiausiai buvo plane nurodyti daiktai, o ant plano architekto spaudas, leidžiantis statyti, statė „Šiaulių statybos trestas“. Mano, kad Daiktų plotas daug metų nekito. Jie nerado dokumentų archyvuose, turi tik 1990 m. Namų valdos techninės apskaitos bylą, kurioje ir yra pažymėti Daiktai. Nurodė, kad įmonės vadovas, turėdamas 1990 m. planą, su jame pažymėtais statiniais, galvojo, kad jo pakanka nuosavybės teisei įregistruoti. Pareiškėja bandė Daiktus įregistruoti, tačiau VĮ Registrų centras nepakako duomenų apie turimą nuosavybės teisę. Daiktai taip pat pažymėti detaliajame plane. Paaiškino, kad Daiktais nuolat naudojosi vasaros stovykloje stovyklavę vaikai, jomis buvo rūpinamasis, jos buvo prižiūrimos, paskutiniu metu buvo atliekami smulkūs priežiūros darbai, renkamos šiukšlės. Kiek mažiau buvo prižiūrimi Daiktai po stovyklavietėje buvusio gaisro. Supranta, kad Daiktams bus reikalinga renovacija, tačiau neįregistravus nuosavybės teisės į Daiktus, neįmanoma jų ardyti, rengti renovacijos projekto.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (59-64 b. l.). Paaiškino, kad pareiškėja teikė prašymus įregistruoti Daiktus ir skundė priimtus sprendimus, kuriais atsisakyta registruoti nuosavybės teisę. Pažymėjo, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į Pastatus yra įregistruotos 1995-01-04 steigėjo įsakymo Nr. 5 pagrindu (o ne 1990-11-30 įsakymo Nr. 72 pagrindu). Šiame 1995-01-04 steigėjo įsakyme Nr. 5 yra nurodyta, kad, valstybinę įmonę „Talša“ reorganizavus į uždarąją akcinę bendrovę „Talša“, pastatai, tame tarpe esantys ir „(duomenys neskelbtini) (invent. byla Nr. 441)“ priėmimo–perdavimo aktu buvo perduoti į UAB „Talša“ balansą, ir šio įsakymo priedo „Pastatų ir statinių sąraše“ paragrafe „IV. (duomenys neskelbtini) – 1552,88 kv. m. (invent. byla Nr. 441)“ nėra Daiktų, yra tik Pastatai. Aplinkybė, jog Pastatai ir Daiktai sudaro vieną turtinį kompleksą, yra vertinamojo pobūdžio. Nurodė, kad VĮ Registrų centras nėra suinteresuotas asmuo nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, todėl prašė pašalinti iš bylos nagrinėjimo.
5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su pareiškimu nesutiko (94-98 b. l.). Nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas neturi būti tenkinamas, nes 1959 metų statybos sporto aikštelės, esančios valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra susidėvėjusios (pasibaigęs saugaus naudojimo terminas), per jas yra peraugę pavieniai medžiai, krūmai, žolė ir nėra požymių, kad pareiškėja nepertraukiamai nurodytomis sporto aikštelėmis rūpinosi ir naudojosi kaip savo. Yra tikimybė, kad valstybės turto privatizavimo metu Pareiškėjo nurodytos 1959 metų statybos sporto aikštelės jau galėjo buvo nurašytos kaip visiškai nusidėvėjusios ir nebetinkamos sportui, tačiau nebuvo demontuotos (tinkamai išardytos), ir dėl šios priežasties jos negalėjo būti perduotos UAB „Talša“ steigėjo 1995-01-04 įsakymu Nr. 5. Iš pareiškėjos į bylą pateikto statinių išdėstymo plano, parengto 1990-11-08, matyti, kokie buvo statiniai teritorijoje, apjuostoje metalinio tinklo tvora, kad trys dangos buvo apmatuotos, yra nurodyti šių dangų išmatavimai, taip pat matyti, kad danga, kurios išmatavimai 15,00 x 340, buvo aptverta metalinio tinklo tvora. Pareiškėjos norimos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre sporto aikštelės yra saugomoje teritorijoje - Kurtuvėnų regioniniame parke. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šiais daiktais (sporto aikštelėmis) naudojosi kaip savo nepertraukiamai, rūpinosi ar prižiūrėjo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 60.1 papunktyje nustatyta, kad asfalto dangos aikštelių gyvavimo trukmė 15 metų. 1990 metais tokios aikštelės jau buvo 31 metų senumo, todėl tikėtina, kad toks turtas galėjo būti nurašytas kaip netinkamas naudoti (sportui). Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Statinių būklę gali įvertinti ir dėl sporto aikštelių būklės pasisakyti Šiaulių rajono savivaldybės administracija, nes statinių priežiūra įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. lapkričio 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. 4681-(14.31.141.), patikrinimo metu apžiūrėjo valstybinę žemę, kurioje yra Pareiškėjo norimos įteisinti neregistruotas sporto aikštelės b1, b2, b3, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl sniego nebuvo galima tinkamai apžiūrėti sporto aikštelių dangos būklės, bet buvo matyti, kad visų aikštelių pakraščiai apaugę žole, aikštelės b1 plote yra išaugusios dvi eglutės, aikštelės b2 plote yra išaugusių medžių (savaiminių), aikštelės b3 plotas gausiai apaugęs žole, savaiminės kilmės medžių ir krūmų želdiniais, ant aikštelės b1 buvo užvirtę savaime išlūžę medžiai.
6. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą (109-110 b. l.) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Daiktai Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse. Informacijos apie Daiktus neturi.
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (115-117 b. l.) nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu Daiktai buvo suformuoti, todėl reikia išreikalauti archyvinius dokumentus apie Daiktų sukūrimą. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
8. Suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
9. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1990-11-30 LR statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 72 nuo 1990-12-01 „Šiaulių statybos trestas“ buvo reorganizuota į keletą įmonių, taip pat ir į VĮ „Talša“ (15 b. l.). Pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) 1990-11-08 Namų valdos techninės apskaitos bylą, kurios plane be Pastatų pažymėti ir Daiktai (142 b. l.). Palyginus Daiktų duomenis su Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotais duomenimis (24-33 b. l.), nustatyta, kad Daiktų danga, plotas, išsidėstymas žemės sklype nėra pasikeitęs, Daiktai pastatyti 1959 m., priskiriami II grupės nesudėtingiems daiktams, daiktų nusidėvėjimas 75 proc. Šie rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina pareiškėjos atstovo R. J. ir liudytojo H. E. nurodytas aplinkybes, kad Daiktų fizinės savybės (išskyrus nusidėvėjimą) nuo 1959 m. nėra pasikeitusios, taigi tai yra tie patys Daiktai. Duomenų apie Daiktų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra (18-23, 39, 143-147 b. l.), tačiau Pastatai įregistruoti tik 2002-05-02, nuosavybės teisė į juos atsirado 1995-01-04 LR statybos ir urbanistikos ministerijos (steigėjo) įsakymu Nr. 5 (65 b. l.). Iš minėto įsakymo matyti, kad UAB „Talša“ perduoti Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini), iš perduotų Pastatų sąrašo ir pridėtų planų matyti, kad Daiktams nebuvo suteikti numeriai plane, tačiau patys Daiktai pažymėti plane ir tai yra tie patys Daiktai, kuriuos pareiškėja nurodo valdanti nuo 1995-01-04 (66-69 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybei ar valstybei Daiktai nuosavybės teise nepriklauso. Paminėtina ir tai, kad pareiškėja kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą su tikslu gauti duomenis apie Daiktus, tačiau buvo atsakyta, kad duomenų apie Daiktų priklausymą „Šiaulių statybos trestui“ minėto tresto archyvinio fondo dokumentuose nerasta (34, 38 b. l.).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualūs liudytojo H. E. parodymai, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, papildantys rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, ir kuriais netikėti nėra pagrindo. O būtent liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad jis „Šiaulių statybos treste“ dirbo nuo 1979 m., o vėliau tapo UAB „Talša“ direktoriumi. „Šiaulių statybos testas“ perėmė vaikų stovyklą iš rusų kariuomenės, kad prieš tai šioje teritorijoje buvo įkurtos kareivinės. „Šiaulių statybos trestas“ nuo 1950 m. teritorijoje buvusius Pastatus remontavo, plėtė, eksploatavo vaikų vasaros stovykloms, kasmet vasaros stovykloje poilsiavo 600-1000 vaikų. Tik prieš 7 m., įvykus gaisrui, keli pastatai tapo nebeeksploatuojami, todėl nebevykdavo vasaros stovyklos. b1 pažymėta aikštelė buvo krepšinio aikštelė su krepšinio stovais, b2- tinklinio, b3 aptverta su tvora – lauko teniso aikštelė. Aikštelių plotai nesikeitė, prieš vasarą jos būdavo atnaujinamos, stovai ir tvora nudažomi. Šiuo metu aikštelės gali būti kiek apžėlusios tvora, krūmais, tačiau net ir aktyviai neeksploatuojant aikštelių, buvo atliekami smulkūs tvarkymo darbai. UAB „Talša“ buvo perduotas visas vaikų vasaros stovyklos kompleksas, pastatai neskaidyti kelioms įmonėms ar įstaigoms. Niekada niekas nereiškė jokių pretenzijų UAB „Talša“ dėl jos valdomų Daiktų. Taigi šios liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 1995-01-04 UAB „Talša“ nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai, ilgiau nei 10 m. valdė Daiktus.
14. Byloje kilo abejonės dėl pareiškėjos veiksmų valdant Daiktus, tačiau šiame kontekste akivaizdu, kad Daiktų būklė, atsižvelgiant į Daiktų statybos laiką (1959 m.), nusidėvėjimo laipsnį yra patenkinama, įrodymų, kad Daiktai yra išnykę – byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja prižiūrėjo, tvarkė ir remontavo, t. y., valdė Daiktus.
15. Paminėtina ir tai, kad pareiškėja nurodo, jog Daiktai su Pastatais sudaro vientisą turto kompleksą. Teisėje turtinis kompleksas suprantamas kaip visuma bendra paskirtimi pasižyminčių civilinių teisių objektų, kurie laikomi vientisu objektu ir turi turtinę vertę. Formuojant turtinius kompleksus į vieną visumą sujungiami skirtingi turto (tiek materialaus, tiek nematerialaus) vienetai ir toks turtinių vienetų junginys yra laikomas vienu civilių teisių objektu (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1836-803/2023 ir kt.).
16. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 1990-11-08 namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyti nekilnojamieji daiktai – Pastatai bei plane pažymėti Daiktai buvo skirti vaikų vasaros stovyklų metu poilsiui, sportui organizuoti, be Daiktų nebūtų galima organizuoti krepšinio, tinklinio ir lauko teniso žaidimus, nes kitų aikštelių, kuriose būtų galima organizuoti šias sportines veiklas šalia Pastatų nėra. Taigi spręstina, jog pareiškėja įrodė, kad Daiktai ir Pastatai sudaro vieną turtinį kompleksą.
17. Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, pareiškėjos atstovo paaiškinimai, liudytojo H. E. parodymai teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus Daiktus nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų, tačiau nuo 1995-01-04 iki sprendimo šioje byloje priėmimo Daiktus valdė kaip savo. Įrodymų, kad Daiktai nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Per visą Daiktų valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjos valdomų Daiktų niekas nėra pareiškęs, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2023-12-21 specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą niekas nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškimo ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Taigi pareiškėja teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1995-01-04, t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savo valdė Daiktus ir per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios Daiktų valdymas atitiko CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
18. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 str., 533 str.), ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę, 206,13 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta, sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę, 755,34 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta b2, ir sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę su tvora, 520,94 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta b3, esančius (duomenys neskelbtini). (CK 4.68-4.71 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268 - 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad pareiškėja UAB „Talša“, juridinio asmens kodas 144806535, įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę, 206,13 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta, sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę, 755,34 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta b2, ir sporto inžinerinį statinį sporto aikštelę su tvora, 520,94 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta b3, esančius (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.
Išsiųsti sprendimo kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.