Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas laikinai atliekantis teisėjas Arūnas Paštuolis, išsprendęs teisėjo Valdo Vitunsko nusišalinimo nuo R. R. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties nagrinėjimo administracinio nusižengimo byloje tvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2017 m. lapkričio 16 d. gauta administracinio nusižengimo byla su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-244-725/2017, kuria netenkintas R. R. skundas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 31 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti nepakeistas.

Byla paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Valdui Vitunskui, kuris 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi nusišalino nuo R. R. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties nagrinėjimo administracinio nusižengimo byloje. Sprendimą nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo teisėjas grindė siekiu užtikrinti teisingumo interesus, pašalinti bet kokias abejones dėl galimo bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. sūnus D. R. dirba (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Teisėjas Valdas Vitunskas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbas betarpiškai yra susijęs su procesinių sprendimų projektų ruošimu tiek baudžiamosiose, tiek ir administracinių nusižengimų bylose, todėl su D. R. jam dažnai tenka bendrauti darbiniais klausimais. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas laikinai atliekančio teisėjo Arūno Paštuolio rezoliucija teisėjo Valdo Vitunsko nusišalinimas nuo nurodyto skundo nagrinėjimo patvirtintas.

Byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 576 straipsnyje reglamentuota nušalinimų pareiškimo administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems teisėjams tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjams mutatis mutandis (lot. pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Be BPK 58 straipsnyje nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Minėta Baudžiamojo proceso kodekso nuostata taikoma ne tik tais atvejais, kai aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo, yra ar tampa žinomos proceso dalyviams, tačiau taip pat taikoma ir tais atvejais, kai aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, yra žinomos ar tampa žinomos bylą nagrinėjančiam teisėjui. Tais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, galinčios kelti pagrįstų abejonių dėl visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumo, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, byla perduotina nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas ne tik operatyvus, visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas bei teismo procesinio sprendimo priėmimas ar šios jurisdikcinės teismo veiklos įgyvendinimas įmanomai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis (teismo proceso ekonomiškumas), tačiau ir teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui.

Paaiškėjusi aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. sūnus D. R. dirba (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, dėl ko vykdant šiai pareigybei priskirtas funkcijas jam nuolat tenka bendrauti su visais Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais, kurie ir turėtų nagrinėti byloje pateiktą apeliacinį skundą, tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu). Nors nurodyta aplinkybė pati savaime ir nereiškia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau byloje administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai gali kelti abejonių, ar Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai nėra susiformavę išankstinės ir galimai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankios nuomonės dėl galimos administracinio nusižengimo bylos baigties (rezultatų). Nustatyta aplinkybė abejonių Kauno apygardos teismo nešališkumu gali sukelti ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, o be to, ji gali būti BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pareikšti nušalinimą nuo šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo bet kuriam Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui. Nors teismas, vykdydamas teisingumą yra visiškai nepriklausomas, tačiau egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu siekiant užtikrinti teisingumo interesus, yra tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui klausimo, todėl, taikant teisės analogiją, vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. BPK 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia būtinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, todėl byla perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas laikinai atliekantis teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-689-493/2017 su R. R. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-244-725/2017 perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti.

Apie priimtą sprendimą perduoti bylą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.