- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-1263-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00436-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-780/2012 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo L. V. priteisti 6000,00 Lt skolos, 560,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-04-17 iki 2011-08-17, bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-5).
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. balandžio17 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, kuria paskolino atsakovui 6000,00 Lt. Atsakovas nurodytą sumą įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. balandžio 17 d., tačiau to nepadarė. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę jis turi mokėti palūkanas, kas už laikotarpį nuo 2010-04-17 iki 2011-08-17 sudaro 560,00 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (b.l. 43-46). Priteisė ieškovui V. V. iš atsakovo L. V. 6000,00 Lt skolos, 400,00 Lt palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (6400,00 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, - 2011 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 631,24 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys 2009-04-17 sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 6000,00 Lt (sutarties 1.2. p.) vienerių metų terminui (sutarties 3.1. p.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo ieškovo darbdavys. 2011-12-13 Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2009-04-17 paskolos sutartyje, ties paskolos gavėjo vardu ir pavarde „L. V.“, pasirašė L. V. (b.l. 28-30). Liudytojai V. S. ir V. B. patvirtino, kad jie visi trys viename kabinete pasirašė kiekvienas savo paskolos sutartis, kuriomis paskolino atsakovui pinigų. Pinigus atsakovui perdavė tą pačią dieną darbovietėje dar prieš sutarčių pasirašymą, o pačias sutartis pasirašė po kelių valandų.
Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikta rašytinė paskolos sutartis atitinka įstatymo numatytus formos reikalavimus (CK 6.871 str. 1 d.), o ieškovo, liudytojų parodymais, sutartimi ir rašysenos ekspertizės aktu įrodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovo sutartyje nurodytą pinigų sumą ir paskolos sutartį pasirašė. Sutarties tekste esantys atsakovo pavardės ir asmens kodo netikslumai nedaro šios sutarties negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo metu šalis siejo darbo santykiai, kad sutartis buvo sudarinėjama atsakovo darbo kabinete, kad sutartyje teisingai nurodytas atsakovo vardas, jo gyvenamosios vietos adresas, kad sutartį pasirašė atsakovas, ir kad jo pavardėje ir asmens kode yra tik vietomis sukeistos gretimos raidės ir gretimi skaičiai, teismas sprendžia, jog nėra jokių abejonių, kad paskolos gavėjas pagal šią sutartį yra būtent atsakovas L. V.. Šie atsakovo anketinių duomenų netikslumai gali būti tiek teksto surinkimo klaida, tiek ir sąmoningas šių duomenų iškraipymas rengiant sutarties tekstą, tačiau bet kuriuo atveju šie netikslumai nedaro sutarties sąlygų neaiškiomis ir neturi įtakos sutarties galiojimui.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas neigdamas ir paskolos sutarties sudarymo ir pinigų gavimo faktą, tačiau paskolos sutarties sudarymo prezumpcijos neginčijo, jokių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė ir jo pasirašytos paskolos sutarties 1.1. punkte nurodyto pinigų gavimo fakto jokiais įrodymais nepaneigė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl atsakovas negali vienašališkai atsisakyti ją vykdyti.
Teismas konstatavo, kad nors šalių sudarytoje paskolos sutartyje nėra numatytas palūkanų mokėjimas už paskolintą sumą, tačiau kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 str. 3 d.). Tokiu atveju, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ieškovo teismo posėdžio metu patikslintas reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo paskolintos sumos už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino (2010-04-17) iki ieškinio pateikimo (2011-08-17) ir 5 procentus nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas. Tokiu būdu ieškovui priteistina 400 Lt metinių palūkanų už 6000,00 Lt sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (6000 Lt x 16 mėn. x 5 procentai metinių palūkanų), ir procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už ieškovui priteistą sumą (6400 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. V. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 51-58). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Nei paskolos sutartyje, nei kituose bylos dokumentuose pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas, t.y. skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų. Teismas darydamas išvadą, kad pinigai atsakovui buvo perduoti nevertino bylos medžiagos, o išvados pagrindimui naudojo tik epizodinius faktinius elementus. Neperdavus pinigų atsakovui, pasirašyta paskolos sutartis šalims nesuteikė jokių teisių ir nesukėlė jokių pareigų. Teismas neanalizavo pinigų perdavimo aplinkybių. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada ir liudytojų parodymais, konstatuodamas pinigų perdavimo faktą ir paskolos sutarties sudarymo aplinkybes. Teismas nevertino, kad ieškovas neragino atsakovo grąžinti paskolintus pinigus nei raštu, nei žodžiu, o paskolos sutartis pasirašyta tuo metu, kai šalių nebesiejo darbiniai santykiai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 265 str. 2 d., 320 str.), todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, nes šios kategorijos bylose teismui nėra numatyta procesinė galimybė peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir apeliacinio skundo ribas, nenustačius viešojo intereso (CPK 265 str. 2 d., 320 str.).
Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl to, jog jis pinigus pagal paskolos sutartį gavo, nes teismas neteisingai vertino įrodymus byloje paneigiančius šiuos faktus ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjant bylas dėl skolos grąžinimo ir pinigų perdavimo fakto patvirtinimo ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių 2009-04-17 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas V. V. paskolino atsakovui L. V. 6000,00 Lt (b.l. 6).
Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs šalių sudarytos paskolos sutarties turinį, 2011 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, taip pat liudytojų parodymus, ir juos įvertinęs, padarė išvadą, kad apelianto ir ieškovo paskolos sutarties pagrindu patvirtinamas pinigų perdavimo atsakovui faktas ir skolos dydis. Apeliantas ginčija šį faktą, nurodydamas, kad pinigų pagal sutartį nėra gavęs, šalių nesiejo darbiniai santykiai, o liudytojų parodymai yra neobjektyvūs ir šališki.
Paskolos sutarties realinis pobūdis reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo; paskolos teisiniams santykiams konstatuoti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1 d., 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pagal CK 6.870 str. 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Taip pat teismas pažymi, kad pagal CK 6.871 str. 1 d. nuostatas fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, todėl paskolos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, nes tik esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl pinigų perdavimo fakto; kasacinio teismo nurodyta, kad kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui; tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12 str., 178 str.). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
Šioje byloje pinigų perdavimo atsakovui faktą ieškovas įrodinėjo paskolos sutarties 2.1.1. p., kuriame užfiksuota, kad paskolos davėjas sutarties pasirašymo metu įsipareigoja perduoti paskolos gavėjui paskolos sumą; rašysenos ekspertizės akto duomenimis, kad ant paskolos sutarties pasirašė atsakovas; liudytojų V. S. ir V. B., paliudijusių 6000,00 Lt skolos perdavimo atsakovui aplinkybes, parodymais. Iš paskolos 2009-04-17 sutarties turinio, kai jame aiškiai nurodytos abi paskolos sutarčiai būtinos sąlygos (pinigų perdavimas 2.1.1. p. ir įsipareigojimas juos grąžinti 2.3.1. p.), spręstina, kad šalys sudarė paskolos sutartį. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas L. V. pasiskolino iš ieškovo V. V. 6000,00 Lt, pripažindamas, jog pinigus gavo, bei, kad paskolos terminas apibrėžtas vienerių metų laikotarpiu. Kolegijos vertinimu, šioje sutartyje yra nustatytos visos pagrindinės paskolos sutarties sąlygos, sutarties tekste esantis žodžių junginys „sutarties pasirašymo metu įsipareigoja perduoti paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą“ reiškia tai, kad pinigai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų įvertinimu, kad byloje esanti paskolos sutartis yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą, ir, jog kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, turėjo tikslą sudaryti paskolos sandorį.
Įrodinėjimo našta nagrinėjamos bylos atveju tenka apeliantui – būtent paskolos gavėjas privalo įrodyti savo teiginį, kad pagal ginčijamą paskolos sutartį pinigų negavo arba jų gavo mažiau negu nurodyta sutartyje, bei, kad paskolos sutartis suklastota. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo naštą bei įvertino paskolos sutarties turinį bei įrodymus, yra nepagrįsti. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Atsakovui nagrinėjamos bylos atveju nepateikus įrodymų, kad paskolos sutartis yra suklastota, nuginčyta, ar pagal sutartį jis nėra gavęs visų ar dalies pinigų pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą pagal suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismo įsitikinimas dėl paskolos teisinių santykių ir pinigų atsakovui perdavimo fakto pagrįstas, todėl šios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo reikalavimą priteisti skolą, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą nepakeistą.