Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2A-279-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2A-279-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas
M. L., V. L.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-279-613/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04274-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. L. (M. L.) patikslintą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7252-838/2019 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. L. ir M. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas: neterminuotai apriboti atsakovų V. L. ir M. L. tėvų valdžią į dukrą V. L., gimusią (duomenys neskelbtini); vaiko globėjais paskirti biudžetinę įstaigą (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini); V. L. gyvenamąją vietą nustatyti globos įstaigoje; priteisti iš atsakovų po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaiko išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ieškovas nurodo, kad nepilnametė V. L. iš šeimos paimta 2018 m. gegužės 18 d. bei apgyvendinta BĮ (duomenys neskelbtini). Šeimai buvo skirta intensyvi krizių įveikimo pagalba. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (įtartas smurtas prieš mažametę) vaiko grąžinimo į šeimą terminas nebuvo nustatytas. BĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S-54-1204 ieškovą informavo, kad mažametės tėvai gyvena skyriumi, santuoka nutraukta, M. L. nenori teikti vaikui išlaikymo, pripažįsta turintis priklausomybę azartiniams žaidimams (lošimams), yra linkęs į nusikalstamą veiką. Be to, atsakovai teisti, ne kartą bausti administracine tvarka. Atsakovai negeba savarankiškai spręsti socialinių - ekonominių problemų, trūksta įgūdžių sudaryti tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas vaikui, dažnai keičia gyvenamąsias vietas, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais bei negeba patenkinti pagrindinių vaiko poreikių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkino – neterminuotai apribojo atsakovų V. L. ir M. L. tėvų valdžią į dukrą V. L., gimusią (duomenys neskelbtini); nepilnamečiam vaikui nustatė globą ir globėju paskyrė BĮ (duomenys neskelbtini); vaiko gyvenamąją vietą nustatė globos įstaigoje; priteisė nepilnamečiam vaikui V. L. po 100 Eur išlaikymą iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją BĮ (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4. Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo ir per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, tačiau sprendė, kad apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nustatė, kad atsakovė V. L. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo 202,97 Eur netekto darbingumo pensiją, dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovas M. L. nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. vykdo individualią veiklą bei nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. birželio 28 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. L. daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn – iš esmės visi pažeidimai dėl transporto priemonių vairavimo neturint tam teisės, yra teistas. Atsakovė V. L. traukta administracinėn atsakomybėn už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, vagystes iš parduotuvės ir kt., yra teista. Atsakovei V. L. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (G40.02 - epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, F41.1 - generalizuotas nerimo sutrikimas). Mažametei V. L. nustatyta vidutinis neįgalumo lygis dėl įgimtos galvos smegenų cistos (Q04.6) ir mišraus specifinio raidos sutrikimo (F83), nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai.

6. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovo atstovo ir trečiojo asmens atstovo teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad atsakovai V. L. ir M. L. yra nepajėgūs rūpintis vaiku V. L.. Atsakovai nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikui materialinės gerovės, jo ugdyti bei rūpintis juo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovas M. L. patikslintu apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl atsakovo M. L. tėvo valdžios į dukrą V. L., gimusią 2013 m. sausio 29 d., neterminuoto apribojimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismas nustatė abiejų tėvų vienodą kaltę dėl vaiko nepriežiūros ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad tėvas su vaiko motina iki vaiko paėmimo iš šeimos negyveno jau metus laiko. Be to, pats atsakovas M. L. pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atsakovės V. L. galimai nusikalstamų veikų prieš dukrą.

7.2. Teismas nepagrįstai procesinius dokumentus atsakovui M. L. įteikė viešo paskelbimo būdu ir taip apribojo atsakovo teisę į tinkamą gynybą procese. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, 230 straipsnio 2 dalimi ir 246 straipsnio 2 dalimi, skundžiamas sprendimas atitinka sprendimą už akių, nes atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Nors CPK 246 straipsnio 2 dalyje yra numatyta teismo teisė, neatvykus atsakovui į teismo posėdį, bylą nagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau šeimos ginčo byloms taikytina CPK 378 straipsnyje nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės – šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimo už akių.

7.3. Atsakovas M. L. bendrauja su dukra, tarp jų yra emocinis ryšys, tačiau atsakovas neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, teismas netyrė galimybės dukros globėja paskirti M. L. motiną (senelę) L. S.. Byloje pasisakyta tik dėl atsakovės V. L. tėvų.

Atsiliepimas

8. Vaiko teisių apsaugos skyrius bei trečiasis asmuo BĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimais į patikslintą apeliacinį skundą prašo teismo atsakovo M. L. patikslintą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

11. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

12. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018)

13. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

14. CPK 123 straipsnyje nustatytos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai, teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą (šio straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiama ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

15. Atsakovas M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą, procesinius dokumentus jam įteikiant viešo paskelbimo būdu buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą ir tai yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kaip matyti iš bylos duomenų, procesiniai dokumentai M. L. siųsti ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui per jo darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su tokia pačia pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovo ieškinyje nurodytu adresu atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, duomenų apie kitą atsakovo gyvenamąją vietą arba darbovietę byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad yra išnaudotos visos galimybės procesinius dokumentus įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatyta tvarka, todėl įteikė atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

16. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

17. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją laiku, negali būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas (EŽTT 2017 m. sausio 24 d. sprendimo byloje Fridman prieš Lietuvą, peticijos Nr.40947/11, par. 26).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu bei nustatytu atsakovo darbovietės adresu, būtų bandęs atsakovui procesinius dokumentus įteikti kitais adresais ar būdais (tuo labiau, kai ieškovas ieškinyje yra nurodęs ne tik atsakovo gyvenamosios vietos adresą, bet ir jo elektroninio pašto adresą bei mobilaus telefono numerį), neįpareigojo ieškovo ištaisyti ieškinio trūkumus ir patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos ar kitą korespondencijos adresą, spręsti kuratoriaus paskyrimo galimybę ar kitais būdais užtikrinti atsakovo tinkamą informavimą apie teismo procesą. Tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įsitikinti, kad atsakovo adresas ar kitas procesinių dokumentų įteikimo būdas ar vieta negali būti nustatyti, procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis 1 dalis).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teisme nagrinėjama ir daugiau bylų, kuriose bylos šalimi yra atsakovas M. L., tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų bandęs procesinius dokumentus siųsti šiose bylose žinomais atsakovo adresais.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovas M. L. apie pradėtą teismo procesą buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, tačiau tokiu būdu nebuvo pasiektas efektyvus atsakovo informavimas apie vykstantį teismo procesą, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes nebandė procesinių dokumentų atsakovui įteikti kitais būdais, nors tokią galimybę turėjo. Todėl byloje nustatyti informavimo apie prieš asmenį pradėtą teismo procesą trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų, teisės į teismą pažeidimai (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarantys pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo M. L. tėvo valdžios į dukrą V. L., gimusią (duomenys neskelbtini), neterminuoto apribojimo ir grąžinti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nusprendus teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio

21. Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsakovui grąžintina 75,45 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

22. Atsakovui išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

23. Bylą dalyje dėl atsakovo M. L. tėvo valdžios į dukrą neterminuoto apribojimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl atsakovo M. L. tėvo valdžios į dukrą V. L., gimusią (duomenys neskelbtini), neterminuoto apribojimo ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,45 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 45 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 14 d. UAB „Maxima LT“ parduotuvės kasoje.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė