Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-802-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-13Kauno apygardos teismas
  2. T-1845-753/2019Nutartis · 2019-10-03Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-14Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-05Kauno apygardos teismas
  5. T-318-548/2020Nutartis · 2020-03-03Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1S-802-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32133-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
T. J.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-802-348/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32133-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. gynėjo advokato M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje priimtą 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-508 taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartimi panaikintas 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 95-508 nutarta taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis T. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistojo T. J. gynėjas advokatas M. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi teismas selektyviai atrinko tik neigiamus veiksnius, tačiau objektyviai nevertino nuteistojo asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu, jo socialinių ryšių su artimaisiais, finansinės padėties (kuri gali turėti įtakos nusikaltimų padarymui), kitų pagrindų ir aplinkybių, lėmusių komisijos sprendimą paleisti lygtinai. Pastebėtina, kad teismas sureikšmino nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo ir netinkamai įvertino jo teigiamus elgesio ir mąstymo pokyčius bausmės atlikimo metu. Nors skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jų nelaikė pakankamu pagrindu manyti, kad jis pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtinas taisykles.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas nuteistojo T. J. lygtinio paleidimo klausimą nepagrįstai vertino tik nuteistojo elgesį iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir visiškai nevertino jo elgesio Pravieniškių pataisos namuose, nevertino jo atliktos pažangos, pasikeitusios socialinės aplinkos (susilaukė sūnaus, sukūrė šeimą), kuri tiesiogiai turi įtakos esamam nuteistojo elgesiui bei turėtų įtakos jį išleidus iš įkalinimo įstaigos.

4.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė tik padarytų nusikaltimų sunkumui, jų pobūdžiui ir neatliktos bausmės dydžiui, tačiau apskritai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nevertino nuteistojo elgesio bausmės atlikimo vietoje, jo padarytos pažangos po įkalinimo. Nors teismas, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nuteistasis asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tačiau šių aplinkybių visiškai nevertino. Priešingai, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti neizoliuotas.

4.4. Skunde nurodoma, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje vertinamas nepriekaištingai, pataisos namuose dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu teigiamai koreguoja savo elgesį, dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima. Nuteistasis po lygtinio paleidimo planuoja gyventi kartu su šeima, rūpintis ja bei dėti visas pastangas ją išlaikyti, turi didelę motyvaciją nebenusikalsti, nes tapus tėvu, jo mąstymas, požiūris į gyvenimą pasikeitė ir jis siekia tapti pavyzdžiu savo sūnui, siekiant suteikti tą, ko pats neturėjo būdamas vaikas – saugią ir malonią aplinką, laimingą šeimą.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. N. atsiliepimu prašo nuteistojo T. J. gynėjo advokato M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. J. gynėjo advokato M. Š. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Įvertinus T. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pataisos namuose nuteistasis dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo tris kartus skatintas, dirba. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, nebuvo baustas drausmine tvarka. Taip pat nustatyti ir keturi T. J. riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – socialinių ryšių palaikymas, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama T. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be kitų aplinkybių, yra sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog T. J., net ir vykdančiam individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo programose, nustatomi net trys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik T. J. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo mąstysenos bei elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, T. J. nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kad jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo yra prieštaravimų. T. J. neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, be to, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis T. J. bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą savo sugyventinės atžvilgiu. Praeityje nuteistasis tai pat ne kartą yra teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, todėl darytina išvada, kad nuteistasis T. J. iš savo veiksmų nepasimoko, kas gali lemti naujų nusikalstamų veikų darymą ateityje.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, geriausiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Iš T. J. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma žema (0-40 balų), tačiau labai artima vidutinei (41-99), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 39 balų pagal OASys metodiką. Be to, 19 šių balų sudaro dinaminiai, t. y. kintantys, veiksniai, kuriuos nuteistasis dar turi galimybę ir privalo mažinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pažangos pagal OASys metodiką nėra galimybės nustatyti, nes nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai buvo teikiamas pirmą kartą.

13. T. J. 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 15 d. teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams. Taigi teismas, skirdamas bausmę tikėjo, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmę atidedant, tačiau T. J. piktybiškai nevykdė jam skirto privalomo įpareigojimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo neefektyvus ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir lūkesčių, todėl 2018 m. sausio 15 d. teismo nutartimi jam buvo panaikintas 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis T. J. ne kartą yra teistas ir anksčiau, jam buvo taikytos bausmės ir nesusijusios su realiu laisvės atėmimu – bauda, laisvės apribojimas, tačiau vis tik nuteistasis ilgesnį laiką išlaikyti tinkamą savo elgesį nesugebėjo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, ir rodo, kad vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia šiuo metu pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

14. Tokių išvadų kontekste aplinkybės, nurodytos T. J. skunde, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui.

15. Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog T. J. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, šiuo atveju padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Komisija nutarime iš esmės tik perrašė T. J. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

16. Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepagrįstai išskirtinė reikšmė buvo suteikiama padaryto nusikaltimo sunkumui ir pobūdžiui, tačiau su šiais nuteistojo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto asmens elgesio korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

17. Skunde nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima, su kuria lygtinio paleidimo atveju planuoja kartu gyventi bei rūpintis ir dėti visas pastangas ją išlaikyti. Skunde teigiama, kad tai turi didelę motyvaciją nebenusikalsti, nes tapus tėvu, jo mąstymas, požiūris į gyvenimą pasikeitė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien šios nuteistąjį ir jo situaciją apibūdinančios savybės ir faktai nesuponuoja įstatymo numatytos išimties, t. y. lygtinio paleidimo taikymo.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti T. J. lygtinio paleidimo institutą, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Nors neatliktos bausmės dydis negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada yra būtina gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, neatliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis, nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, jis tik buvo įvertintas kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

19. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo gynėjo skundo argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. J. gynėjo advokato M. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėDanguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas